girdėtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

girdėtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. girdėtas, mot. g. girdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	girdėtas	girdėti	girdėta	girdėtos	girdėta	-
kilm.	girdėto	girdėtų	girdėtos	girdėtų	-	-
naud.	girdėtam	girdėtiems	girdėtai	girdėtoms	-	-
gal.	girdėtą	girdėtus	girdėtą	girdėtas	-	-
įnag.	girdėtu	girdėtais	girdėta	girdėtomis	-	-
viet.	girdėtame	girdėtuose	girdėtoje	girdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	girdėtasis	girdėtieji	girdėtoji	girdėtosios	-	-
kilm.	girdėtojo	girdėtųjų	girdėtosios	girdėtųjų	-	-
naud.	girdėtajam	girdėtiesiems	girdėtajai	girdėtosioms	-	-
gal.	girdėtąjį	girdėtuosius	girdėtąją	girdėtąsias	-	-
įnag.	girdėtuoju	girdėtaisiais	girdėtąja	girdėtosiomis	-	-
viet.	girdėtajame	girdėtuosiuose	girdėtojoje	girdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. girdėtas, mot. g. girdėta.
• Skiemenys: gir-dė-tu

girdėtu

1. tas, kurį girdėjo

Etimologija

<= girdėti, girdi, girdėjo

---