apstulbintina

Taip pat žr.: apstulbintiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apstulbintina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apstulbintinas, mot. g. apstulbintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apstulbintinas	apstulbintini	apstulbintina	apstulbintinos	apstulbintina	-
kilm.	apstulbintino	apstulbintinų	apstulbintinos	apstulbintinų	-	-
naud.	apstulbintinam	apstulbintiniems	apstulbintinai	apstulbintinoms	-	-
gal.	apstulbintiną	apstulbintinus	apstulbintiną	apstulbintinas	-	-
įnag.	apstulbintinu	apstulbintinais	apstulbintina	apstulbintinomis	-	-
viet.	apstulbintiname	apstulbintinuose	apstulbintinoje	apstulbintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apstulbintinasis	apstulbintinieji	apstulbintinoji	apstulbintinosios	-	-
kilm.	apstulbintinojo	apstulbintinųjų	apstulbintinosios	apstulbintinųjų	-	-
naud.	apstulbintinajam	apstulbintiniesiems	apstulbintinajai	apstulbintinosioms	-	-
gal.	apstulbintinąjį	apstulbintinuosius	apstulbintinąją	apstulbintinąsias	-	-
įnag.	apstulbintinuoju	apstulbintinaisiais	apstulbintinąja	apstulbintinosiomis	-	-
viet.	apstulbintinajame	apstulbintinuosiuose	apstulbintinojoje	apstulbintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apstulbintinas.
• Skiemenys: ap-stul-bin-ti-na

apstulbintina

1. ta kurią reikia apstulbinti

Etimologija

<= apstulbinti, apstulbina, apstulbino

---