apmoku

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

apmoku (vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: apmokėti, apmoka, apmokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	apmoku	apmokėjau	apmokėdavau	apmokėsiu
tu	apmoki	apmokėjai	apmokėdavai	apmokėsi
jis, ji	apmoka	apmokėjo	apmokėdavo	apmokės
mes	apmokame, apmokam	apmokėjome, apmokėjom	apmokėdavome, apmokėdavom	apmokėsime, apmokėsim
jūs	apmokate, apmokat	apmokėjote, apmokėjot	apmokėdavote, apmokėdavot	apmokėsite, apmokėsit
jie, jos	apmoka	apmokėjo	apmokėdavo	apmokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	apmokėčiau		apmokėtumėme, apmokėtumėm, apmokėtume
2 asm.	apmokėtumei, apmokėtum		apmokėtumėte, apmokėtumėt
3 asm.	apmokėtų		apmokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		apmokėkime, apmokėkim
2 asm.	apmokėki, apmokėk		apmokėkite, apmokėkit
3 asm.	teapmoka, teapmokie		teapmoka, teapmokie

• žr. pagr. f. apmokėti, apmoka, apmokėjo
• Skiemenys: ap-mo-ku

apmoku (ret.)

Etimologija

<= ap- + mokėti, moka, mokėjo

---