Pereiti prie turinio

adlis

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Erelis

Tarimas

[taisyti]

Daiktavardis

[taisyti]

adlis (vyr. g.)

  1. erelis (lt) (sen.)
Daiktavardžio adlis linksniavimas
(2-oji (is) linksniuotė)
Vienaskaita Daugiskaita
V. adlis adlys
K. adlis adliun̄
N. adliu adlems
G. adlin̄ adlin̄s
Įn. adliu adleis
Vt. Vi. adly adlysu
Kr. adlyn adlysna
Gr. adlypi adlyspi
Ar. adlyp adliump
Š. adli! adlys!

Etimologija

[taisyti]

Iš indoeuropiečių prokalbės *er-el- („erelis“), iš *h₃érō („erelis“). Giminiškas lietuvių k. erelis, arelis, latvių k. ērglis, erelis, prūsų k. arelie, arelis, hetitų k. 𒄩𒀀𒊏𒀸 (ḫāras, „erelis“), slavų prokalbės *orьlъ (senosios bažnytinės slavų k. орьлъ (orĭlŭ), baltarusių k. арол (aról), bulgarų k. орел (orél), čekų k. orel, lenkų k. orzeł, slovakų k. orol, rusų k. орёл (orjól), ukrainiečių k. орел (orél)), germanų prokalbės *aran (gotų k. 𐌰𐍂𐌰 (ara, „erelis“), senosios vokiečių aukštaičių k. arn, danų k. ørn, nyderlandų k. adelaar, senosios anglų k. earn, švedų k. örn, vokiečių k. Aar, Adler), senovės graikų k. ὄρνις (órnis, „paukštis“).

Kategorijos

[taisyti]