ėmęs

Taip pat žr.: ėmės

 Lietuvių kalba

Dalyvis

ėmęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ėmęs, mot. g. ėmusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ėmęs	ėmę	ėmusi, ėmus	ėmusios	-	ėmę
kilm.	ėmusio	ėmusių	ėmusios	ėmusių	-	-
naud.	ėmusiam	ėmusiems	ėmusiai	ėmusioms	-	-
gal.	ėmusį	ėmusius	ėmusią	ėmusias	-	-
įnag.	ėmusiu	ėmusiais	ėmusia	ėmusiomis	-	-
viet.	ėmusiame	ėmusiuose	ėmusioje	ėmusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ėmusysis	ėmusieji	ėmusioji	ėmusiosios	-	-
kilm.	ėmusiojo	ėmusiųjų	ėmusiosios	ėmusiųjų	-	-
naud.	ėmusiajam	ėmusiesiems	ėmusiajai	ėmusiosioms	-	-
gal.	ėmusįjį	ėmusiuosius	ėmusiąją	ėmusiąsias	-	-
įnag.	ėmusiuoju	ėmusiaisiais	ėmusiąja	ėmusiosiomis	-	-
viet.	ėmusiajame	ėmusiuosiuose	ėmusiojoje	ėmusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. ėmusi.
• Skiemenys: ė-męs

ėmęs

1. tas, kuris ėmė

Etimologija

<= imti, ima, ėmė

---