Kobalaminas

Bendri duomenys
Kobalaminas

Cheminė formulė	- C₆₃H₈₈CoN₁₄O₁₄P
Molekulinė masė	– 1355.37 g/mol
Kiti pavadinimai
vitaminas B₁₂ Cianokobaliminas
Vitamino savybės
Tirpsta	Vandenyje
RDA (suaugusiam vyrui)	2,5 – 3 µg/dieną
RDA (suaugusiai moteriai)	3-4 µg/dieną
Trūkumo simptomai
mažakraujystė Adisono-Birmerio liga degantis liežuvis pageltusi gleivinė pakrikusi psichika nuovargis pabalusi oda disorientacija galūnių dilgčiojimas, nutirpimas regos sutrikimas nemiga šlapimo pūslės ir vidurių sutrikimai
Pertekliaus simptomai
paprastieji spuogai paūmėjusi žvynelinė
Pagrindiniai šaltiniai
kepenys inkstai mėsa žuvis pienas kiaušiniai

Kobalaminas (dar žinomas kaip vitaminas B₁₂) – B grupės vitaminams priklausantis kofermentas. Įprasta vitaminą B₁₂ tapatinti su cianokobalaminu, kuris dažniausiai vartojamas maistiniuose papilduose, tačiau biochemikai apibūdindami vitamino B₁₂ apykaitą tiria bei naudoja ir kitas jo formas – hidroksikobalaminą (OH-B₁₂) metilkobalaminą (Me-B₁₂) ir adenozilkobalaminą (Ado-B₁₂). Kobalaminai padeda kraujodarai ir yra svarbūs nervų sistemai. Pakankami kiekiai yra reikalingi homocisteino skaidymui, kuris susiformuoja kūnui metabolizuojant aminorūgštį metioniną bei pačiai metionino apykaitai.

Šaltiniai

Kobalamino šaltiniai – dirvožemis ir nesterilus vanduo, gyvūninės kilmės produktai, augaliniame maiste aptinkamas su dirvos likučiais. Vitaminas aptinkamas kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose, jūržolėse, ir tam tikro tipo mielėse. Vitaminą B₁₂, kartu su vitaminu K, sintetina storojoje žarnoje, dirvoje ir vandenyje gyvenančios bakterijos.

Netradiciniai natūralūs vitamino B12 šaltiniai taip pat egzistuoja, tačiau jų panaudojimas kaip B12 mitybinis šaltinis yra abejotinas. Pavyzdžiui, augalai, ištraukti iš žemės ir nenuplauti skrupulingai gali turėti vit. B12 likučių iš bakterijų, esančių aplinkiniame dirvožemyje.^[1] B12 taip pat randama ežerų vandenyje, kuris nebuvo dezinfekuotas.^[2] Kai kurie vabzdžiai, tokie kaip termitai, turi B₁₂ gaminamą bakterijų jų virškinimo trakte, analogiškai kaip ir atrajojantys gyvūnai.^[3] Pats žmogaus virškinimo traktas gali turėti B₁₂ gaminančias bakterijas plonojoje žarnoje,^[4] bet neaišku ar pakankamas vitamino kiekis gali būti pagamintas mitybos poreikiams patenkinti.

Kūnas gali sukaupti vitamino B₁₂ atsargas, kurių užtenka keleriems metams. Bet žmogui senstant, vitamino B₁₂ stoka gali pasireikšti dėl to, kad sutrinka šio vitamino įsisavinimas. Peržengus 50 metų ribą 10-30 % žmonių patiria atrofinį gastritą, dėl kurio sumažėja skrandžio rūgšties. Kadangi skrandžio rūgštis yra itin svarbi skaidant maistines medžiagas, gali sutrikti vitamino B₁₂ pasisavinimas. Dėl to yra rekomenduojama, kad vyresni nei 50 metų naudotų maistą kuris yra papildytas vitamino B₁₂. Krono liga taip pat gali paveikti vitamino B₁₂ pasisavinimą.

Savybės

Vitaminas B₁₂ tirpsta vandenyje, kaupiamas organizme. Šio vitamino apykaitai svarbūs vitaminai C, B₂ ir B₆.

Kobalaminus gamina žarnyno bakterijos, tačiau jie nėra įsiurbiami – jie yra pasisavinami tik skrandyje.

Poveikis

Kobalaminai svarbūs genetinės medžiagos struktūros formavimui, užtikrinant DNR metilinimą, raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, ląstelių dalijimuisi.

Taip pat reguliuoja maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose ir kraujodarą, aktyvina folio rūgštį, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje.

Poreikis

Vitamino reikia 3 mikrogramų per parą. Nėščioms ir maitinančioms moterims vitamino reikia 4 mikrogramų per parą.

Trūkumas

Vitamino B₁₂ trūkumo simptomai panašus į anemiją. Trūkumas pasireiškia pabalusia oda, sumažėjusiu energingumu, nuovargiu, oro trūkumu, mažakraujystė, degantis liežuvis, pageltusi gleivinė, silpnumo jausmas pakrūtinyje, pakrikusi psichika. Neurologiniai simptomai pasireiškia galūnių dilgčiojimu arba nutirpimu, sutrikusia eisena, atminties sutrikimais, demencija, sutrikusia orientacija, vizualiniais sutrikimais, nemiga, šlapimo puslės ir vidurių sutrikimais.

Kobalaminų trūkumas yra plačiai paplitęs visuomenėje. Bostono Tufts universitete atliktas tyrimas parodė, kad net 39% tiriamųjų kraujo plazmoje vitamino B₁₂koncentracija buvo žemiau 258 pmol/l. Šio rodiklio žemiausia normos riba yra skirtinga skirtingose šalyse, pvz., Japonijoje ji pakelta iki 550 pmol/l siekiant išvengti Vakaruose dažnos demencijos, neurologinių ir psichiatrinių susirgimų. Visiškai negaunant vitamino B₁₂, suaugusiems trūkumas pasijunta po 5-10 metų, nes ilgą laiką gali būti naudojamos organizme sukauptos atsargos. Kūdikiams, kurių motinoms šio vitamino trūko nėštumo ir maitino krūtimi metu, jo trūkumas gali pasireikšti iškart.

Kadangi vitamino B12 trūkumo tyrimai neturi vieno, universalaus standarto, įtariamai diagnozei patvirtinti atliekami keli skirtingi laboratoriniai tyrimai. Vitamino B12 serumo vertė yra gana netinkama, nes kinta vėlai, be to, yra palyginti nejautri ir nespecifinė.^[5] Metilmalono rūgštis šlapime arba kraujo plazmoje laikoma funkciniu vitamino B12 žymekliu, kuris padidėja, kai vitamino B12 atsargos išsenka.^[5] Tačiau padidėjęs metilmaloninės rūgšties kiekis taip pat gali rodyti dažnai nepastebimą^[6] medžiagų apykaitos sutrikimą - kombinuotą maloninės ir metilmaloninės rūgšties aciduriją (CMAMMA).^[7] Ankstyviausias vitamino B12 trūkumo žymeklis yra mažas holotranskobalamino (holoTC), kuris yra vitamino B12 ir jo transportinio baltymo junginys, kiekis.^[5]

Perteklius

Vitaminas praktiškai nenuodingas, retais atvejais perdozavus gali atsirasti paprastųjų spuogų, paūmėti žvynelinė.

Pernaša ir kaupimas

Vitaminą B₁₂ organizme perneša ir jungia įvairiūs baltymai. Maisto B₁₂ yra sujungtas su baltymais. Skrandyje B₁₂ atskiriamas nuo baltymų ir sujungiamas su taip vadinamu R baltymu, kuris jį (ir kitus korinoidus) perneša į plonąsias žarnas. Čia kasos fermentai atskiria B₁₂ nuo R baltymo ir jungia su IF. Tai yra B₁₂ absorbcijai būtinas neuramino rūgšties turintis glikoproteinas IF (savitasis intrinsic factor), esantis skrandžio gleivinėje. Jis sudaro su vitaminu B₁₂ pepsinui atsparų kompleksą, absorbuojamą apatinėje žarnyno dalyje. Žarnyno ląstelėms absorbavus B₁₂, jis jungiamas su kitais R baltymais: transkobalaminu 2 (TC2 arba TCII) arba haptakorinu. TC2 perneša B₁₂ į kitus kūno audinius. Visų audinių ląstelės turi TC2 receptorius.

Serumo B₁₂ pristatantys baltymai yra TCII, o atsargos baltymai haptakorinai yra TCI ir TCIII. Biologiškai aktyvaus B₁₂ kiekis koreliuoja su holo – transkobalamino (HoloTCII) koncentracija. Ši B₁₂ forma sudaro 6-25 proc. bendro plazmos B₁₂ kiekio (kitas sujungtas su haptokorinais).

Tyrimai

George Minot ir William Murphy XX a. pradžioje pasiūlė kepenų terapiją piktybine anemija sergantiems žmonėms, pastebėję, kad tokių ligonių būklė pagerėja valgant kepenis. Už tai G. H. Whipple, G. R. Minot ir W. P. Murphy 1934 metais buvo apdovanotas Medicinos Nobelio premija. Tačiau tuo metu jie dar nežinojo, kad būtent vitaminas B₁₂ yra atsakingas už gydomąjį poveikį. Kepenyse esanti medžiaga buvo pavadinta „antianeminiu faktoriumi“, o 1948 m. išskirta ir pavadinta vitaminu B₁₂. Cianokobalamino molekulės cheminę struktūrą Rentgeno kristalografijos metodu nustatė kitos Nobelio premijos laureatės Dorothy Crowfoot Hodgkin laboratorija 1955 metais.

XX a. antroje pusėje kobalaminų apykaitą bei jų svarbą augimo procesams intensyviai tyrė daugelio valstybių mokslinių institutų molekulinės genetikos bei molekulinės onkologijos laboratorijos. Lietuvoje B₁₂ apykaitą tyrinėjo Lietuvos Mokslų Akademijos Biochemijos instituto Mokslų Akademijos narės korespondentės prof. Sofijos Kanopkaitės vadovauta laboratorija.

Šaltiniai

↑ Herbert, Victor (1988). „Vitamin B-12: Plant sources, requirements, and assay“. The American journal of clinical nutrition. 48 (3 Suppl): 852–8. PMID 3046314.
↑ Daisley, K. W. (1969). „Monthly survey of vitamin B₁₂ concentration in some waters of the English Lake District“ (PDF). Limnol. Oceanogr. 14 (2): 224–228. doi:10.4319/lo.1969.14.2.0224. ISSN 0024-3590. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-09-27. Nuoroda tikrinta 2013-09-22.
↑ Wakayama EJ, Dillwith JW, Howard RW, Blomquist GJ (1984). „Vitamin B₁₂ levels in selected insects“. Insect Biochemistry. 14 (2): 175–179. doi:10.1016/0020-1790(84)90027-1.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
↑ Albert MJ, Mathan VI, Baker SJ (1980). „Vitamin B₁₂ synthesis by human small intestinal bacteria“. INature. 283 (5749): 781–782. doi:10.1038/283781a0.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
↑ ^5,0 ^5,1 ^5,2 Herrmann, Wolfgang; Obeid, Rima (2008), „Causes and Early Diagnosis of Vitamin B12 Deficiency”, Deutsches Ärzteblatt international, doi:10.3238/arztebl.2008.0680, ISSN 1866-0452, PMC 2696961 
↑ NIH Intramural Sequencing Center Group; Sloan, Jennifer L; Johnston, Jennifer J; Manoli, Irini; Chandler, Randy J; Krause, Caitlin; Carrillo-Carrasco, Nuria; Chandrasekaran, Suma D; Sysol, Justin R; O'Brien, Kevin; Hauser, Natalie S (2011). "Exome sequencing identifies ACSF3 as a cause of combined malonic and methylmalonic aciduria". Nature Genetics. 43 (9): 883–886. doi:10.1038/ng.908. ISSN 1061-4036. PMC 3163731. PMID 21841779
↑ de Sain-van der Velden, Monique G. M.; van der Ham, Maria; Jans, Judith J.; Visser, Gepke; Prinsen, Hubertus C. M. T.; Verhoeven-Duif, Nanda M.; van Gassen, Koen L. I.; van Hasselt, Peter M. (2016), Morava, Eva; Baumgartner, Matthias; Patterson, Marc; Rahman, Shamima (eds.), "A New Approach for Fast Metabolic Diagnostics in CMAMMA", JIMD Reports, Volume 30, Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, vol. 30, pp. 15–22, doi:10.1007/8904_2016_531, ISBN 978-3-662-53680-3, PMC 5110436, PMID 26915364

Nuorodos

[AJCN-1] Herbert, Victor (1988). „Vitamin B-12: Plant sources, requirements, and assay“. The American journal of clinical nutrition. 48 (3 Suppl): 852–8. PMID 3046314.

[oslo-2] Daisley, K. W. (1969). „Monthly survey of vitamin B₁₂ concentration in some waters of the English Lake District“ (PDF). Limnol. Oceanogr. 14 (2): 224–228. doi:10.4319/lo.1969.14.2.0224. ISSN 0024-3590. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-09-27. Nuoroda tikrinta 2013-09-22.

[3] Wakayama EJ, Dillwith JW, Howard RW, Blomquist GJ (1984). „Vitamin B₁₂ levels in selected insects“. Insect Biochemistry. 14 (2): 175–179. doi:10.1016/0020-1790(84)90027-1.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)

[4] Albert MJ, Mathan VI, Baker SJ (1980). „Vitamin B₁₂ synthesis by human small intestinal bacteria“. INature. 283 (5749): 781–782. doi:10.1038/283781a0.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)

[:0-5] 5,0 ^5,1 ^5,2 Herrmann, Wolfgang; Obeid, Rima (2008), „Causes and Early Diagnosis of Vitamin B12 Deficiency”, Deutsches Ärzteblatt international, doi:10.3238/arztebl.2008.0680, ISSN 1866-0452, PMC 2696961 

[6] NIH Intramural Sequencing Center Group; Sloan, Jennifer L; Johnston, Jennifer J; Manoli, Irini; Chandler, Randy J; Krause, Caitlin; Carrillo-Carrasco, Nuria; Chandrasekaran, Suma D; Sysol, Justin R; O'Brien, Kevin; Hauser, Natalie S (2011). "Exome sequencing identifies ACSF3 as a cause of combined malonic and methylmalonic aciduria". Nature Genetics. 43 (9): 883–886. doi:10.1038/ng.908. ISSN 1061-4036. PMC 3163731. PMID 21841779

[7] Sain-van der Velden, Monique G. M.; van der Ham, Maria; Jans, Judith J.; Visser, Gepke; Prinsen, Hubertus C. M. T.; Verhoeven-Duif, Nanda M.; van Gassen, Koen L. I.; van Hasselt, Peter M. (2016), Morava, Eva; Baumgartner, Matthias; Patterson, Marc; Rahman, Shamima (eds.), "A New Approach for Fast Metabolic Diagnostics in CMAMMA", JIMD Reports, Volume 30, Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, vol. 30, pp. 15–22, doi:10.1007/8904_2016_531, ISBN 978-3-662-53680-3, PMC 5110436, PMID 26915364

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]