Variai
| Varecia | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Raudonasis varis (Varecia rubra) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
 Varių paplitimas: |
Variai (Varecia) – lemūrinių (Lemuridae) šeimos primatų gentis.
Mokslinį genties pavadinimą Varecia 1863 m. suteikė britų zoologas John Edward Gray.[3]
Dėl buveinių nykimo ir medžioklės variams gręsia išnykimas. Kadangi elaisvėje lengvai dauginasi, nuo 1997 m. palaipsniui vėl reintrodokuojami į laukinę gamtą.
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žinomos dvi rūšys:
- Varis (Varecia variegata)
- Raudonasis varis (Varecia rubra)
Varecia rubra, dabar pripažinta atskira rūšimi, anksčiau buvo laikoma Varecia variegata porūšiu Varecia variegata rubra.
Paplitimas ir buveinė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paplitę tik Madagaskare, rytinėje salos pusėje. Buveinė – atogrąžų miškai[4] iki 1300 m virš jūros lygio.[5]
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Variai – didžiausi lemūrinių šeimos nariai. Ilgis 43-57 cm, uodegos ilgis 60–65 cm. Svoris 2,5-4,5 kg. Kailis ilgas, minkštas ir dvispalvis (juodas ir baltas), o raudonųjų varių daugiausiai rausvas. Snukis ilgas, panašus į šuns. Ilga nosis ir liežuvis. Ant kaklo auga karčiai.[4]
Elgsena
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aktyvūs dieną ir sutemus. Gyvena medžiuose, ir retai nusileidžia ant žemės. Paprastai vaikšto keturiomis, bet gali ir šokinėti.[4] Valgydami kartais kabo nuleidę galvas, laikydamiesi užpakalinėmis galūnėmis.
Gyvena mažose grupėse po 2–5 gyvūnus, sudarytose iš kelių patinų ir patelių, arba didesnėse grupėse iki 16 individų. Savo teritoriją žymi išangės liaukų sekretu. Be to, patinai turi kvapiąsias liaukas ir prie kaklo. Bendraujant skleidžia įvairius garsus,[4] kurie dažniausiai girdimi vakare.
Dažniausiai poligamiški, o nėštumo laikotarpis trumpiausias iš visų lemūrų.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minta daugiausia vaisiais.[4] Taip pat ėda lapus ir gėles. Kadangi liežuvis ilgas, prisitaikę laižyti nektarą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Borgerson, C.; Eppley, T.M.; Patel, E.; Johnson, S.; Louis, E.E.; Razafindramanana, J. (2020). „Varecia rubra“. IUCN Red List of Threatened Species. 2020: e.T22920A115574598. doi:10.2305/IUCN.UK.2020-2.RLTS.T22920A115574598.en. Nuoroda tikrinta 13 November 2021. Listed as Endangered (EN B1ab(iii,v) v3.1)
- ↑ Louis, E.E.; Sefczek, T.M.; Raharivololona, B.; King, T.; Morelli, T.L.; Baden, A. (2020). „Varecia variegata“. IUCN Red List of Threatened Species. 2020: e.T22918A115574178. doi:10.2305/IUCN.UK.2020-2.RLTS.T22918A115574178.en. Nuoroda tikrinta 13 November 2021. Listed as Critically Endangered (CR A2cd v3.1)
- ↑ Groves, C.P. (2005). „Order Primates“. In Wilson, D.E.; Reeder, D.M (eds.) Mammal Species of the World: A Taxonomic and Geographic Reference (3rd ed.). Johns Hopkins University Press. p. 117. ISBN 978-0-8018-8221-0.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 Nowak, Ronald M. (1999). Walker's Mammals of the World. Baltimore: Johns Hopkins University Press. pp. 515–517. ISBN 0-8018-5789-9.
- ↑ „The IUCN Red List of Threatened Species“. IUCN Red List of Threatened Species. Nuoroda tikrinta 2024-03-01.
