Pereiti prie turinio

Šventojo Kryžiaus bazilika

Koordinatės: 43°46′07″š. pl. 11°15′44″r. ilg. / 43.768498°š. pl. 11.262311°r. ilg. / 43.768498; 11.262311
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Santa Croce (Florencija))
Šv. Kryžiaus bazilikos fasadas

43°46′07″š. pl. 11°15′44″r. ilg. / 43.768498°š. pl. 11.262311°r. ilg. / 43.768498; 11.262311

Šventojo Kryžiaus bazilika (it. Basilica di Santa Croce) – yra pranciškonų bažnyčia-bazilika Florencijos mieste, Italijoje. Bazilika pagarsėjusi daugeliu joje palaidotų žymių italų, kaip Mikelandželas, Galilėjas Galilėjus ir kt., dėl ko praminta „Italijos šlovių šventove“, „Italijos Panteonu“. Įėjimas į bazilikos muziejų mokamas.

Manoma, kad toje vietoje buvo pranciškonų šventyklėlė nuo 1210-ųjų. Esą prie jos atsiradimo ištakų stovėjo pats Šv. Pranciškus Asyžietis. 1294 m. prasidėjo bazilikos pastatymas toje vietoje, tradiciškai manoma, kad pagal architekto Arnolfo di Cambio projektą. Joje dirbo architektas Filipas Bruneleskis, kuris suprojektavo Pazzi koplyčią. Bazilika pašventinta 1444 m. popiežiaus Eugenijaus IV. Bazilika yra gotikinio stiliaus ir laikoma didžiausia pranciškonų bažnyčia pasaulyje.

Per jos sukūrimo laikotarpį bazilikoje dirbo daug žymių Florencijos menininkų. Po 1560 m. pagal Giorgio Vasari projektus buvo perstatomos vidinės bazilikos dalys, dėl ko dalis altorių ir dekoracijų pražuvo. Kita vertus, bazilika buvo papildyta XVI amžiaus manieristiniais kūriniais. 1842 m. perstatyta varpinė, o 1863 m. baigtas neogotikinio stiliaus fasadas, kurį sukūrė Niccolo Matas. Vėliau jis buvo palaidotas bazilikos portike, o ne pačioje bazilikoje dėl to, kad buvo žydų kilmės.

1866 m. bažnyčią perėmė valstybė. Joje įkurtas muziejus. Svarbiausia ekspozicijos dalis yra refektoriume. 1966 m. įvykęs Arno upės katastrofinis potvynis užtvindė baziliką. Nukentėjo ir meno darbai, tarp kurių garsiausias − viduramžių menininko Čimabujės krucifiksas.

Bazilikos aprašymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bazilika yra T formos kryžiaus išplanavimo, vidinis ilgis apie 115 m, jos šoninėse navose yra daugybė koplyčių, skirtų Florencijos aristokratų šeimoms, kurios finansavo bazilikos pastatymą. Bažnyčioje yra gausu florentietiško meno, daugiausia Džoto ir jo pasekėjų darbų. Dailininkai, kurie joje reprezentuoti: Džotas, Cimabue, Taddeo Gaddi, Agnolo Gaddi, Donatelas, Domenico Veneziano, Antonio Canova, Bernardo Rossellino, Antonio Rossellino ir kt.

Bazilika visame pasaulyje garsi joje palaidotais žymiais žmonėmis, tarp kurių: Mikelandželas, Galilėjus, Džoakinas Rosinis, Lorencas Gibertis, Nikola Makiavelis ir kt. Bažnyčioje yra daugiau nei 270 kapų, kai kurie, pvz., Taddeo Gaddi, neidentifikuoti. Prie bazilikos yra monumentas Dantei, nors poetas palaidotas kitur.

Iš lietuvių bazilikos Kastelanių koplyčioje palaidotas kompozitorius ir LDK politinis veikėjas, kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis.

Katedros vaizdai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]