Samuel Reshevsky
Samuel Reshevsky | |
S. Reševskis kandidatų mačo ketvirtfinalyje žaidžia su V. Korčnojumi, 1968 m. gegužės 8, Amsterdamas | |
Pilnas vardas | Samuelis Hermanas Reševskis |
---|---|
Šalis | Jungtinės Amerikos Valstijos Lenkija |
Gimė | 1911 m. lapkričio 26 d. Ozorkuvas, Lenkija |
Mirė | 1992 m. balandžio 4 d. (80 metų) Niujorkas |
Titulas | Didmeistris (1950 m.) |
Aukščiausias reitingas | 2565 (1972 m. liepa) |
Samuelis Reševskis (angl. Samuel Herman Reshevsky, pagal gimimo metrikus – Szmul Rzeszewski; 1911 m. lapkričio 26 d. Ozorkuve, Lenkijoje – 1992 m. balandžio 4 d. Niujorke) – JAV šachmatų didmeistris (1950 m.). Nuo XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio pabaigos iki 6-ojo dešimtmečio pradžios – vienas iš pretendentų į pasaulio čempionus. Nuo 1920 m. gyveno JAV. Daugiametis JAV šachmatininkų lyderis – 8 kartus JAV šachmatų čempionas (1936–1969 m.). Dalyvavo 8-iose šachmatų olimpiadose (1937–1974 m.). Per amžiaus mačą buvo pasaulio rinktinės narys (1970 m.). Šachmatų knygų autorius. Buhalteris.[1] Daugiau kaip du dešimtmečius (1934–1956 m.) su trumpomis pertraukomis (1946 m. sausis ir po to – 1947 m. lapkritis – 1948 m. kovas) buvo tarp 10-ies geriausių pasaulio šachmatininkų. Per šį laikotarpį pagal chesmetrik reitingą buvo 1-as (1942 m. gruodis – 1943 m. kovas; 1951 m. gegužė–lapkritis; 1953 m. rugpjūtis–spalis), 2-as (1942 m. kovas–rugsėjis; 1952 m. gruodis – 1953 m. liepa) pasaulyje. [2]
Reševskis žaidė su 11-ka iš 13-kos pirmųjų pasaulio čempionų: Emanueliu Laskeriu, Rauliu Kapablanka, Aleksandru Alechinu, Maksu Euve, Michailu Botviniku, Vasilijumi Smyslovu, Michailu Taliu, Tigranu Petrosianu, Borisu Spaskiu, Robertu Fišeriu ir Anatolijum Karpovu. Jis yra nugalėjęs septynis iš jų: Em. Laskerį, R. Kapablanką. A. Aliochiną, M. Euvę, M. Botviniką, V. Smyslovą ir R. Fišerį.[3]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaikystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė 6 vaikų žydų šeimoje ir buvo jauniausias iš brolių. 5-rių metų išmoko žaisti šachmatais. Po dviejų savaičių stebėjimo, kaip tėvas žaidžia su kaimynu, jam kartą pralaimėjus, paprašė leisti žaisti su juo pralaimėtą poziciją. Tėvas sutiko ir Samuelis ją laimėjo. Nuo to viskas ir prasidėjo: tėvas parodė jį geriausiems miesto šachmatininkams ir Samuelis juos įveikė. Po to nuvežė jį į šalia esančią Lodzę, į vieną iš geriausių klubų, ir čia, žaisdamas su geriausiais klubo žaidėjais pasirodė gerai. Kai vaikui buvo 6–7 metai tėvai vežiojo jį po Lenkiją, kur jis žaisdavo simultanus prieš 20, 25 ir 30 varžovų. Kai buvo aštuoneri, gastrolės vyko ne tik Lenkijoje, bet ir kituose Europos miestuose: Berlyne, Vienoje, Paryžiuje, Londone, kol galų gale begastroliuodami neatvyko į JAV.[3] Duodant simultaną Čikagoje, jį pastebėjo J. Rosenvaldas, kuris pakvietė į savo namus. Ten žaidė su Edvardu Laskeriu, kuris susidomėjo stebuklingu vaiku ir įkalbėjo tėvus apsigyventi Detroite. Tėvai jo paklausė. [4] Samuelis ir toliau sėkmingai žaidė simultanus: būdamas devynerių simultanuose buvo sužaidęs apie 1500 partijų iš kurių pralaimėjp – tik 8-ias. 1922 m. dalyvavo Niujorke meistrų turnyre ir pasidalijo 3-6 vietomis.
Bet jis tuo metu iš vis nelankė mokyklos: tėvai buvo apkaltinti netinkama vaiko priežiūra. Čia iniciatyvos ėmėsi jų globėjas Julius Rosenvaldas, kuris tėvus užtikrino, kad padės Samueliui, kad įsigytų tinkamą išsilavinimą.[5]
Ankstyvoji karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po viso to S. Reševskis 10 metų šachmatais žaidė ne tiek daug ir atsidėjo mokyklai bei studijoms Čikagos universitete, kurį 1933 m. baigė ir įgijo buhalterio, finansininko diplomą. Nuo 3-iojo dešimtmečio vidurio iki 4-ojo dešimtmečio pradžios sėkmingai žaidė nacionalinėse ir tarptautinėse varžybose: Vakarų JAV čempionatai – 1924 m. – 5 vieta, 1927 m. – 3-5 v., 1931 m.– 1-a vieta[6] ir 1934 m. – 2-a v. [7]1932 ir 1933 – 2-oji v.[1]Tarp 1936 m. ir 1942 jis JAV čempionate sužaidė 75 partijas ir nei vienos nepralaimėjo.[8]
Turnyrai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Geriausi rezultatai tarptautiniuose turnyruose: Greit Jarmutas – 1935 m. – 1-oji vieta;[9] Kemeriai (1937 m.) 1–3 v.;[10] Notingemas (1936 m.) 3–5 v.;[11] Zemeringas–Badenas (1937 m.) – 3–4 v.;[12] Heistingsas (1937/1938 m.) – 1-a;[13] AVRO turnyras (1938 m.) – 4–6-a;[14] Dalasas (1957 m.) - 2-a;[15] Buenos Airės (1960 m. -1-2-a,[16] o 1970 m. – 4-6-a[17]); Mariboras (1967 m.) -2-a;[18] Netanija (1969 m.) – 1-a;[19] Maljorkos Palma (1971 m.) – 4-a;[20] Londonas (1973 m.) – 3–4-a vietos.[21]
Pasaulio čempionato varžybos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]S. Reševskis žaidė 1948 m. pasaulio čempionato penkių vedančiųjų pasaulio šachmatininkų mače turnyre (su kiekvienu po 5 partijas), kuriame M. Botvinikas, surinkęs (14 taškų iš 20), tapo pasaulio čempionu. Jame R. Reševskis, po antruoju likusio V. Smyslovo (11 t.), buvo trečias – 10½ taško, o tiek pat taškų surinkęs P. Keresas pagal papildomus rodiklius liko ketvirtas.[22]
Tarpzoniniai turnyrai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]S. Reševskis žaidė keturiuose tarpzoniniuose šachmatų turnyruose. Viename iš jų pateko į tolesnį etapą – Kandidatų mačus.
1964 m. Amsterdamas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žaisdamas 1964 m. Amsterdame tarpzoniniame turnyre užėmė 8-ą vietą. Žaisdamas dėl likusio kelialapio į 1965 m. kandidatų mačus pralaimėjo L. Portišui ½ : 2½ ir nepateko į kandidatų mačus.[3]
1967 m. Susas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žaisdamas 1967 m. Suse tarpzoniniame turnyre pasidalijo 6-8 vietas su su V. Hortu ir L. Šteinu. Dėl likusio kelialapio į 1968 m. kandidatų mačus žaidė mače turnyre (su V. Hortu ir L. Šteinu), kuriame užėmė pirmąją vietą ir pateko į kandidatų mačus.[23]
1970 m. Maljorkos Palma
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po trejų metų tarpzoniniame turnyre Maljorkos Palmoje, surinkęs 9½ taško iš 23 į tolesnes varžybas nepateko[24]
1973 m. Petropolis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1973 m. žaisdamas Petropolio tarpzoniniame turnyre, surinkęs 8½ taško iš 17 galimų, užėmė 11-ą vietą ir nepateko į kandidatų mačus.[25] Tai buvo paskutinis jo dalyvavimas Tarpzoniniuose turnyruose.
Kandidatų turnyrai ir mačai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]S. Reševskis žaidė pasaulio šachmatų čempionatų Kandidatų turnyre ir Kandidatų mače, kur bandė iškovoti teisę žaisti mačą su pasaulio čempionu.
1953 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ciuriche 1953 m. Kandidatų turnyre, kurį laimėjo V. Smyslovas (18 taškų iš 28) surinkęs 16 taškų – buvo 3-ias (2-as D. Bronšteinas taip pat 16 taškų).[3]
1968 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1968 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalyje Amsterdame 10-ies partijų mače susitiko su V. Korčnojumi ir pralaimėjo 2½ : 5½ (+0 -3 =5).[26]
Šachmatų olimpiados
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]S. Reševskis nuo 1937 m. už JAV rinktinę žaidė aštuoniose šachmatų olimpiadose, kuriose laimėjo vieną komandinį aukso medalį (1937 m.) ir vieną bronzos medalį (1974 m. ir už individualų pasirodymą vieną bronzos medalį (1950 m.). Bendras žaidimo olimpiadose rezultatas: (+39 −12 =49), kas sudarė 63,5 % galimų taškų.
- Stokholmas, 1937 m., 1-a lenta, 9½/16 (+6 −3 =7), komanda 1-a (aukso medalis), indiv. – 7-as;
- Dubrovnikas, 1950 m., 1-a lenta, 8½/11 (+6 −0 =5), komanda 4-a, indiv. – 3-ias (bronzos medalis);
- Helsinkis, 1952 m., 1-a lenta, 9½/13 (+7 −1 =5), komanda 5-a, indiv. – 4-as;
- Miunchenas, 1958 m., 1-a lenta, 6/11 (+2 −1 =8), komanda 4-a, indiv. – 13-as;
- Tel Avivas, 1964 m., 1-a lenta, 6½/12 (+3 −2 =7), komanda 6-a, indiv. – 19-as;
- Luganas, 1968 m., 1-a lenta, 8/13 (+5 −2 =6), komanda 4-a, indiv. – 12-as;
- Zygenas, 1970 m., 2-a lenta, 8½/13 (+5 −1 =7), komanda 4-a, indiv. – 9-as;
- Nica, 1974 m., 4-a lenta, 7/11 (+5 −2 =4), komandinis bronzos medalis.[27]
Mačai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sėkmingai žaidė mačus prieš :
- I. Horvicą – 9½ : 6½ (1941; (+3 -0 =13);
- S. Gligoričių – 1952 m. - 5½ : 4½ (+2 -1 =7);[28]
- M. Najdorfą – 1952 m. - 11 : 7 (+8 -4 =6)[29] ir 1953 m. - 9½ : 8½ (+5 -4 =9);[30]
- U. Lombardi – 6½ : 2½ (1956; (+4 -0 =5); – A. Bisgajerį – 6 : 4 (1957; (+4 -2 =4);
- D. Birną – 7 : 3 (1957; (+7 -3 =0);
- P. Benką – 5½ : 4½ (1960; (+3 -2 =5).
1961 m. žaidė mačą su R. Fišeriu, kuris dėl iškilusio skandalo liko nebaigtas: po 11-kos partijų, esant lygiam rezultatui 5½ : 5½ (+2 -2 =7), tarp R. Fišerio ir teisėjų iškilo ginčas dėl pakeisto 12-os partijos pradžios laiko (į 11 val. ryto); Teisėjai nenusileido ir, R. Fišeriui neatvykus žaisti 12-os partijos, jam buvo įskaitytas pralaimėjimas. R. Fišeris atsisakė tęsti mačą, kol šis teisėjų sprendimas nebus atšauktas. Teisėjai nesutiko - tad mačas nebuvo toliau žaidžiamas.[31]
Žaidė už JAV šachmatų rinktinę prieš SSRS keturis mačus (1945–1955). 1955 m. susitikime laimėjo 4-ių partijų mačą prieš M. Botviniką - 2.5-1.5 (+1 =3).[32]
Per amžiaus mačą buvo pasaulio rinktinės narys (1970).
Vėlesnės varžybos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki 9-ojo dešimtmečio pabaigos dar žaisdavo, tame tarpe, JAV čempionate (1982 m.) – 3–5-a vietos; tarptautiniuose turnyruose – Beer Ševa (1984 m.) – 4–6-a v.; Reikjavikas (1984 m., 72 m.) 1-3-ia v. Luganas (1985 m.) – 2–15-a v.[3]
Stilius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]S. Reševskis žaisdavo poziciniu stiliumi, bet susiklosčius tinkamoms aplinkybėms galėjo puikiai atakuoti. Studijavo tik debiutus.[4] Nežiūrint to, per varžybas daug laiko sunaudodavo ėjimų apgalvojimui debiutinėje stadijoje ir partijų viduryje jam dažnai pritrūkdavo laiko. Apie jį M. Botvinikas yra sakęs, kad „Reševskis – ryškus ir turintis savo braižą šachmatininkas. Jis puikiai skaičiuoja variantus, turi neeilinį pozicijos suvokimą…“[4]
Knygos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]S. Reševskio knygos anglų kalba:
- Learn Chess Fast!, ISBN 4-87187-865-1
- The Art of Positional Play in Chess, ISBN 4-87187-459-1
- Great Chess Upsets, ISBN 4-87187-510-5
- First Piatigorsky Cup International Grandmaster Chess Tournament, ISBN 4-87187-843-0
- Reshevsky on Chess: The U.S. Champion Tells How He Wins
- How Chess Games Are Won
- Reshevsky’s Best Games of Chess
- Reshevsky on the Fischer-Spassky Games
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Шахматы. Энциклопедический словарь / Гл. ред. А. Карпов, M: Советская энциклопедия, 1990. С. 334 ISBN 5-85270-005-3.
- ↑ „Samuelio Reševskio istorinis reitingas“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-10-12. Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 12 d..
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 „Bilas Volas. Samuelis Reševskis“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2019-04-15. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 25 d..
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ 4,0 4,1 4,2 „Hanon W. Russell. Interviu su S. Reševskiu. pirmoji dalis“ (PDF) (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2006-03-26. Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 12 d..
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ „Samulis Reįevskis“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 12 d..
- ↑ Western Chess Title Won by Reshevsky / American Chess Bulletin, November 1931, p. 170–171. http://www.chessgames.com/perl/chesscollection?cid=1020993
- ↑ „1934 m. JAV atvirasis šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugpjūčio 10 d..
- ↑ „Samulis Reįevskis“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 12 d..
- ↑ „1935 m. Didžiojo Jarmuto atvirasis šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 13 d..
- ↑ „1934 m. Kemerių šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 13 d..
- ↑ „1936 m. Notingamo šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 13 d..
- ↑ „1937 m. Zemeringo/Badeno šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 13 d..
- ↑ „1937/38 m. Heistingso šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 13 d..
- ↑ „1938 m. AVRO turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 9 d..
- ↑ „1957 m. Dalaso šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 13 d..
- ↑ „1960 m. Buenos Airių šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 13 d..
- ↑ „1970 m. Buenos Airių šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 13 d..
- ↑ „1967 m. Mariboro šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 13 d..
- ↑ „1969 m. Netanijos šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 13 d..
- ↑ „1971 m. Maljorkos Palmos šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 13 d..
- ↑ „1973 m. Londono šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 13 d..
- ↑ „Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1948 m. FIDE turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-07-02. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 2 d..
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ „1968 m. Los Aandželo papildomas turnyras dėl šeštosios vietos 1967 m. Suso tarpzoniniame turnyre“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 24 d..
- ↑ „Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1970 m. Maljorkos Palmos tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-06. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 25 d..
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ „Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1973 m. Petropolio tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-03-28. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 6 d..
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link). - ↑ „1968 m. Kandidatų ketvirtfinalio mačas Korčnojus - Reševskis (“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 25 d..
- ↑ „Reševskio rezultatai šachmatų olimpiadose“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugpjūčio 10 d..
- ↑ „1952 m. S. Reševskio mačas su S. Gligoričiu“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 13 d..
- ↑ „1952 m. S. Reševskio mačas su M. Najdorfu“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 13 d..
- ↑ „1953 m. S. Reševskio mačas su M. Najdorfu“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 13 d..
- ↑ „1961 m. S. Reševskio mačas su R. Fišeriu“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 13 d..
- ↑ „1955 m. SSRS šachmatų mačas su JAV Maskvoje“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 13 d..