Pereiti prie turinio

Pomerelijos kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Samboridai)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
lenk. Księstwo Pomorskie
Pomeranijos kunigaikštystė
Lenkijos vasalė iki 1227 m.

1155 – 1296

Herbas of

Herbas

Location of
Location of

. Teritorija kunigaikštystės pradžioje

Sostinė Gdanskas
Valdymo forma Monarchija
Pomeranijos kunigaikštis
 1155–1178 Sobieslavas I
 1294–1296 Pšemislas II
Era Viduramžiai

Pomerelijos kunigaikštystė – pavadinimas, naudojamas įvardinti politiniam vienetui, XII–XIII a. egzistavusiame istoriniame Pomerelijos regione. Oficialiai tuo metu kunigaikštystė vadinosi Pomeranijos kunigaikštyste, tačiau dabartinis pavadinimas naudojamas, kad atskirti nuo galingesnės jos kaimynės Pomeranijos kunigaikštystės, valdomos Grifinų dinastijos.

Po kunigaikščio Boleslovo III Kreivaburnio mirties 1138 m., pagal jo paliktą testamentą Lenkija buvo padalinta į penkias kunigaikštystes keturiems sūnums. Neseniai iš naujo inkorporuotas Pomerelijos regionas buvo priskirtas Senjorato provincijai, tačiau dėl savo geografinio atskirumo jame centrinė valdžia buvo silpna, todėl greitai Gdanske įsigalėjo vietos valdytojas Sobieslavas, kuris titulavosi princeps Pomeraniae. Pirmą kartą šis vardas minimas apie 1155 m. Sobieslavas davė pradžią vietos valdovų dinastijai Sobieslavičiams (arba Samboridams), kuri, vienintelė visoje Lenkijoje, nebuvo Piastų dinastijos atšaka.

Pietuose kunigaikštystė per Notecės upę ribojosi su Senjorato provincija (vėliau ją nuo pastarosios atskyrė Didžiosios Lenkijos kunigaikštystė ir Mazovijos kunigaikštystė). Vakaruose – su Pomeranija, o rytuose – su prūsų žemėmis (Pamede).

Pirmieji Sobieslavičiai Samboras ir Mestvinas I stiprino krašte krikščionybę, skatindami vokiečių kolonistų kūrimąsi krašte. Formaliai jie pripažino Lenkijos didžiųjų kunigaikščių siuzerenitetą, tačiau de facto valdė nepriklausomi. Jie susidūrė su Danijos karalystės grėsme ir 1210 m. trumpam turėjo pripažinti Danijos viešpatavimą.

Kunigaikštystė nebuvo vieninga. Be pagrindinės sostinės Gdanske, nuo 1178 m. atskiri dinastijos įpėdiniai rezidavo Bialogarde, Lubiševe ir Svecėje. 1215 m. mirus Mestvinui, kunigaikštystė padalinta tarp keturių jo sūnų: Svientopelko, Ratiboro (Bialogarde), Samboro (Lubiševe) ir Vartislavo (Svecėje).

Svarbiausias Sobieslavičių atstovas buvo Mestvino sūnus Svientopelkas II, į valdžią Gdanske atėjęs 1215 m. Pasinaudodamas centrinės valdžios silpnėjimu Lenkijoje ir prisidėjęs prie Lešeko Baltojo nužudymo, 1227 m. jis pirmą kartą oficialiai panaudojo kunigaikščio (dux) titulą, taip įtvirtindamas nepriklausomybę.

Per gyvenimą jis nuolat kovojo su broliais, kurie sudarinėjo sąjungas su Didžiąja Lenkija ir Vokiečių ordinu. Šios sąjungos privertė Svientopelką sąjungininkais pasirinkti pagoniškas prūsų gentis, todėl vidaus karas Pomerelijoje 1242 m. persimetė į Prūsiją kaip Pirmasis prūsų sukilimas. Kadangi prūsų sukilimas buvo numalšintas ir Svientopelkas patyrė pralaimėjimą, jis buvo priverstas atsiprašyti brolių ir kitų krikščionių.

Po Svientopelko mirties 1266 m. kunigaikštystę dalinosi jo sūnūs Vratislavas II ir Mestvinas II. Tarp jų prasidėjo karas dėl valdžios, į kurį įsitraukė ir likę gyvi dėdės. 1273 m. galutinę pergalę šventė Mestvinas, naujai suvienijęs kunigaikštystę. Tuo metu išorinis spaudimas stiprėjo tiek iš Vokiečių ordino rytuose, tiek iš Brandenburgo vakaruose. Neturėdamas vyriškos lyties įpėdinio, Mestvinas sprendė kunigaikštystės likimą. 1282 m.jis sudarė Kenpno sutartį su Didžiosios Lenkijos kunigaikščiu Pšemislu II, kuri nustatė, kad Pomerelijos kunigaikštystę paveldės pastarasis. Tai atsitiko po Mestvino mirties 1294 m. Tai buvo pirmasis žingsnis Lenkijos vienijime. Po dvejų metų nužudžius Pšemislą II, Pomerelija liko Didžiosios Lenkijos sudėtyje.

Kunigaikščiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visi kunigaikščiai, išskyrus paskutinįjį, priklausė Sobieslavičių (Samboridų) dinastijai. Pagrindinė jų linija rezidavo Gdanske:

Bialogardo, Lubiševo ir Svecės kunigaikščiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pomerelijos ir Prūsijos istorija
Prūsijos priešistorė
Pomerelijos kunigaikštystė, Senovės Prūsija
Kryžiaus žygiai į Prūsiją
Vokiečių ordinas
Karališkoji Prūsija, Prūsijos kng.
Brandenburgas-Prūsija
Prūsijos karalystė:
Vakarų Prūsija, Rytų Prūsija
Dancigo koridorius, Rytų Prūsija, Klaipėdos kraštas
Lenkija, TSRS (Kaliningrado sritis)

Trys kiti kunigaikštystės centrai buvo dažniausiai valdomi kartu su Gdansku, todėl jų kunigaikščių linija dažnai sutapo su Gdansko kunigaikščių linija, bet kartais šiuose miestuose rezidavo atskiros dinastinės atšakos.