Prieštankinė valdoma raketa
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Prieštankinė valdoma raketa, PTVR – valdoma raketa, skirta naikinti tankams ir kitiems šarvuotiems taikiniams.
Atsiradusios nešiojamos PTVR tapo pėstininkų ginklu, leidusiu naikinti sunkiai šarvuotus tankus iš didelio atstumo, dažnai – vienu šūviu. Iki tol naudoti pėstininkų prieštankiniai ginklai (prieštankiniai šautuvai, prieštankinės granatos, magnetinės prieštankinės minos, padegamieji buteliai) buvo kitokie. Jie įveikdavo tik plonesnius šarvus arba su jais reikėdavo labai priartėti prie tanko.
Tokie raketiniai prieštankiniai ginklai kaip bazukų, reaktyvinių prieštankinių granatsvaidžių reaktyviniai sviediniai (granatos) nėra PTVR, kadangi jos yra nevaldomos.
PTVR pagal dydį ir leidimo įrenginį būna:
- nešiojamosios – tokios raketos iššaunamos leistuvu, kuris laikomas ant peties. Visą PTVR kompleksą perneša vienas žmogus.
- stovinės – raketos iššaunamos iš leistuvo, kuris įtaisytas ant stovo, dažniausiai trikojo. PTVRK galima nešioti, bet jį išardytą gali pernešti tik keli žmonės, todėl jis paprastai vežiojamas.
- įmontuotos – PTVR kompleksas įtaisytas kokioje nors transporto priemonėje:
- tankinės – iššaunamos iš specialios lygiavamzdės patrankos. Būdingos tarybiniams/rusiškiems tankams.
Taikymo būdai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmos kartos PTVR (pvz., AT-3 Sagger) buvo rankinio valdymo (šis taikymo būdas vadinamas MCLOS). Naudotojas (taikytojas) vairasvirte ar panašiu įtaisu vairuodavo raketą į taikinį. Taikytojas turi būti gerai treniruotas, viso raketos skrydžio metu turi matyti taikinį ir valdymo metu turi nuolat valdyti raketą. Bet koks sutrukdymas valdymo tarpsnį gali baigtis tuo, kad raketa nepataikys.
Antros kartos PTVR valdomos paprasčiau (šis taikymo būdas vadinamas SACLOS). Taikytojui tereikia taikikliu stebėti taikinį, o automatinė valdymo sistema pati laidais ar radijo bangomis duoda valdymo komandas skriejančiai raketai, kad ši pataikytų į rodomą taikinį. Taikymosi metu opertorius turi nuolat matyti ir rodyti taikinį. Tokios yra amerikietiškos raketos TOW ir Hellfire I.
Trečios kartos PTVR naudojamos dar paprasčiau. Raketa turi savo taikymosi sistemą, kuri naudoja lazerį, techninės regos sistemą arba specialų radarą. Taikytojas aptinka taikinį, nurodo raketai. Raketos taikymosi sistema, įsiminusi nurodytą taikinį, toliau taikosi pati. Taikytojas gali šauti kitą raketą į kitą taikinį ar keisti poziciją. Toks taikymosi principas vadinamas fire – and – forget 'iššauk ir užmiršk'. Taip taikomos JAV Javelin, Vokietijos PARS 3 LR, Izraelio Spike, Indijos Nag.
Užtaisai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]PTVR turi kumuliacines kovines galvutes, sukurtas pramušti šarvus.
Daugelis šiuolaikinių tankų naudoja reaktyviuosius šarvus (ERA), kurių paprasti kumuliaciniai užtaisai neįveikia. Todėl naujausios šiuolaikinės PTVR naudoja tandemines kovines galvutes, turinčias du užtaisus. Priekinis užtaisas sprogdamas sunaikina ERA plytą, o po to sprogsta pagrindinis užtaisas, pramušantis pagrindinį šarvą.
Kai kurios PTVR valdomos taip, kad smogtų į viršutinį bokštelio ar korpuso šarvą, kuris būna plonesnis.
-
Džipas leidžia PTVR TOW
-
Indijos PTVR Nag ir PTVR savaeigė NAMICA. Nag - trečios PTVR. NAMICA gaminama BMP-2 bazėje.
-
Prancūzijos šarvuotasis automobilis VBL su PTVR Milan leistuvu.
-
9K115 Metys leistuvas
Apsauga nuo PTVR
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasyvios priemonės:
- šarvai su tarpu
- išorinės grotelės
- reaktyvieji šarvai (ERA)
- trukdytuvai (jammers)
Aktyvios priemonės
- aktyviosios apsaugos sistemos – Rusijos Arena, Izraelio Trophy.
- apšaudymas. Kai naudojamos pirmos ir antros kartos taikymo sistemos, intensyvi ugnis į raketos paleidimo vietą gali priversti taikytoją slėptis ar jį nukauti, tuomet skriejanti raketa praras taikinį ir nepataikys.