Maladečina
Maladečina bltr. Маладзечна, rus. Молодечно | |
---|---|
Miesto rotušė ir Lenino paminklas | |
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | Baltarusija |
Sritis | Minsko sritis |
Rajonas | Maladečinos rajonas |
Gyventojų | 90 136 |
Plotas | 33 km² |
Tankumas | 2 731 žm./km² |
Pašto kodas | 222301, 222303, 222304, 222306, 222307, 222310 |
Vikiteka | Maladečina |
Maladèčina [1] (bltr. Маладзечна; arba Molodèčnas, rus. Молодечно) – miestas šiaurės vakarų Baltarusijoje, Minsko srityje, Ušos upės slėnyje, prie senojo kelio Vilnius–Minskas. Maladečinos rajono centras. Geležinkelio mazgas. Metalo apdirbimo, maisto, lengvoji pramonė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maladečina pirmą kartą minima 1388 m. kunigaikščio Dmitrijaus Algirdaičio priesaikos laiške Ldk Jogailai.[2] LDK laikais Maladečiną valdė įvairios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminės, tarp jų Mstislaviškiai, Oginskiai, Radvilos, Sanguškos, Sapiegos, Tiškevičiai, Zaslavskiai ir kiti. 1413 m. priskirta Vilniaus vaivadijai. XV a. prie Maladčankos ir Ušos upių santakos pastatyta pilis. 1567 m. čia vyko Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės atstovų derybos dėl unijos sudarymo. 1623 m. Maladečine buvo septynios gatvės, gyveno apie 1000 žmonių. XVII a. – XVIII a. Maladečina nukentėjo per Abiejų Tautų Respublikos karus su Rusija ir Švedija. 1738 m. Oginskių rūpesčiu čia pastatyta Šv. Kazimiero bažnyčia. 1757 m. miestas gavo prekybinių privilegijų. 1793 m. kraštą užgrobė Rusijos imperija. 1809–1864 m. čia veikė 5 klasių mokykla, 1864 m. įsteigta mokytojų seminarija, kuri veikė iki 1920 m. ir buvo svarbiausia Maladečinos švietimo įstaiga. 1873 m. pro Maladečiną nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis pagyvino miesto ekonominį gyvenimą. XIX a. pabaigoje įkurtos kelios vietinių žaliavų perdirbimo įmonės, miestelis buvo Vileikos apskrities Maladečinos valsčiaus centras.[3]
Per I pasaulinį karą Maladečinoje buvo apsistoję lietuvių karo pabėgėlių. 1917 m. vasario – 1918 m. sausio mėn. miestas buvo okupuotas Vokietijos kariuomenės, 1920–1939 m. valdė Lenkija, 1929 m. prie miesto prijungtas Buchauščynos kaimas. 1939 m. užimta TSRS ir perduota Baltarusijos TSR, 1941–1944 m. birželio 25 d. vėl užimta Vokietijos kariuomenės. Nacių okupacijos metu šalia miesto buvo įkurta koncentracijos stovykla.
1929 m. gavo miesto teises, jos antrą kartą patvirtintos 1940 m. 1940–1941 m. Maladečinoje veikė pedagoginė mokykla, 1947–1955 m. pedagoginis institutas. 1944–1960 m. srities centras.[4] Sovietmečiu buvo baldų, maisto, lengvosios pramonės centras, gaminti muzikos instrumentai.[5]
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Geležinkeliai veda į Vilnių, Lydą, Polocką, geležinkelis ir plentas į Minską. Yra oro uostas. Išvystyta metalurgija, mašinų (staklių), muzikos instrumentų, radijo imtuvų gamyba, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, baldų, tekstilės, siuvimo, maisto (pieno, mėsos, konditerijos gaminių, vaisių konservų) pramonė.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Yra kraštotyros muziejus, Dramos, lėlių teatrai, kultūros rumai. Nuo 1993 m. Maladečina yra baltarusų dainos ir poezijos festivalio sostinė. Dievo Motinos Globėjos cerkvė, pastatyta 1867–1871 m., 1762 m. antitrinitarių seminarija (dabar gamyklos cechas), 1907 m. geležinkelio stotis, XIX a. sinagoga, daug tarpukario Lenkijos pastatų. Nuo XV iki XIX a. antrosios pusės ant Ušos kranto stovėjo pilis.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1623 m. ir 2018 m. | |||||||
1623 m. | 1850 m. | 1897 m.sur. | 1921 m. | 1939 m.sur. | 1959 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
1 000 | 1 330 | 2 393 | 1 997 | 6 600 | 26 300 | ||
1970 m.sur. | 1991 m. | 2004 m. | 2009 m. | 2018 m. | - | ||
50 000 | 93 500 | 98 384 | 97 600 | 95 033 | - | ||
|
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- FK Maladečina (futbolo klubas);
- Miesto stadionas, slaviškai „Gorodskoj“.
- Nuo 2016 m. sezono namų rungtynes Isločiaus futbolo klubas žaidė Maladečinos miesto stadione „Gorodskoj“.[6] Tai stadionas su natūralia danga. Yra elektroninė švieslentė, o tribūnos talpina 4800 žiūrovų. Nuo 2020 m. „Isločius“ persikėlė į FK Minsk stadioną.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Maladečina. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 274
- ↑ Mołodeczno. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 647 psl. (lenk.)
- ↑ Maladečina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 118 psl.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 287
- ↑ „Официальный сайт футбольного клуба «Ислочь» | Ислочь будет играть в Молодечно“. fcisloch.by. Suarchyvuotas originalas 2016-09-24. Nuoroda tikrinta 2016-09-24.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2019-05-07 iš Wayback Machine projekto.