Pereiti prie turinio

Maskvos universitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio MGU)
Maskvos universitetas
rus. Московский государственный университет
lot. Universitas Publica Moscuensis
Įkurtas1755 m. sausio 23 d.
TipasValstybinis
RektoriusViktor Sadovničij
Studentų38 tūkst.
VietaMaskva
SvetainėMSU.ru

Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas (rus. Московский государственный университет им. М. В. Ломоносова) – didžiausias Rusijos universitetas.

Veikia 43 fakultetai; 7 filialai, 9 mokslo tyrimų institutai, >300 katedrų.

Maskvos imperatoriškasis universitetas 1820 m

Įsteigtas 1755 m. sausio 25 d. Rusijos imperatorės Jelizavetos įsaku. Universiteto steigimą inicijavo Michailas Lomonosovas ir Ivanas Šuvalovas. Universitetas priklausė senatui. Iš pradžių buvo įsteigti 3 fakultetai: Filosofijos, Medicinos ir Teisės. Paskaitos buvo skaitomos lotynų kalba (rusiškai nuo 1767 m.). 1804 m. buvo priimtas universiteto statutas, po kurio gauta autonomija. 1832 m. įsteigta observatorija.1940 m. gegužės 7 d. pavadintas M. Lomonosovo vardu. Universiteto biblioteka yra viena seniausių ir didžiausių Rusijoje. 19491953 m. pagal architekto Boriso Jofano projektą pastatyti universiteto centriniai rūmai (vienas iš stalininių dangoraižių).

Maskvos universitete nuo 1802 m., kai buvo suteikta tokia teisė okupuotos Abiejų Tautų respublikos gyventojams, studijavo ir nemažai lietuvių. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Maskvos universiteto studentai lietuviai buvo įsteigę kelias pogrindines politines ir legalias visuomenines studentų organizacijas.

Pavadinimų kaita

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Universiteto pavadinimų kaita:

  • 1755–1917 m. Maskvos imperatoriškasis universitetas;
  • 1917 m. Maskvos universitetas;
  • 1917–1940 m. Maskvos valstybinis universitetas;
  • Nuo 1940 m. Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas;

Žymūs studentai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Maskvos universiteto slaptos lietuviškos organizacijos nariai 1887 m.
Iš kairės, stovi: Petras Razvickas, Antanas Vileišis, Januškevičius, Jonas Moigis, Motiejus Lozoraitis, Petras Matulaitis, Maciukevičius, Petras Leonas, Antanas Kriščiukaitis, Pranas Mašiotas, Polujanskis, neatpažintas, Antanas Vilkutaitis.
Sėdi: Stasys Matulaitis, A. Kriaučiūnas, Vladas Mačys, Baltrus Matusevičius, Petrulis, Jonas Kriaučiūnas, neatpažintas, Baltramiejus Čepulis, Barcevičius.[1]