Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Svetainė
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Santrumpa	LVŽS
Pirmininkas	Ramūnas Karbauskis
Pirmasis pirmininko pavaduotojas	Aurelijus Veryga
Pirmininko pavaduotojai	Ligita Girskienė Kristina Kirslienė Arvydas Nekrošius Aušrinė Norkienė Bronis Ropė Giedrius Surplys
Įkurta	1990 m.
Susijungė su	Lietuvos valstiečių partija Naujosios demokratijos partija
Būstinė	Pamėnkalnio g. 26, Vilnius
Narių skaičius	3 746 (2023)^[1]
Politinė ideologija	Žaliasis konservatizmas^[2] Agrarizmas^[3]^[4] Technokratija^[5] Proeuropietiškumas^[6]
Politinė pozicija	Centro kairė^[4]^[2]^[7]
Europos Parlamento grupė	Europos konservatorių ir reformistų frakcija
Partijos spalvos	Žalia
Seimas	8 / 141
Europos Parlamentas	1 / 11
Savivaldybių tarybos	185 / 1498
Merai	8 / 60
www.lvzs.lt

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – Ramūno Karbauskio vadovaujama centro kairioji Lietuvos politinė partija, save kildinanti iš Lietuvos valstiečių sąjungos.

Istorija

1905-1922 m.

1905 m. gruodžio 22 d. Vilniuje įkurta Lietuvos valstiečių sąjunga, nuo 1906 m. rugsėjo 30 d. bendro suvažiavimo veikė kaip autonominė kairioji Lietuvos demokratų partijos dalis. Organizacijos veikla išblėso 1915 m. Lietuvą okupavus kaizerinei kariuomenei. LVS veikla atnaujinta 1918 m., iš Rusijos sugrįžus buvusios partijos ideologams ir vadovams. 1922 m. LVS įsijungė į Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą.

1922–1936 m.

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga įkurta 1922 m. gruodžio 3–5 d. Pagrindiniai ideologai buvo dr. Kazys Grinius (CK pirmininkas 1926 m. antroje pusėje), Albinas Rimka, Vincas Kvieska, svarbiausi lyderiai Felicija Bortkevičienė, Jonas Kriščiūnas, Vladas Lašas, Mykolas Sleževičius (CK pirmininkas 1922–1926 m. birželio mėn. ir nuo 1926 m. gruodžio iki 1936 m.), Justinas Staugaitis, Zenonas Toliušis, Jonas Vileišis.

Ideologija rėmėsi reformistinio socializmo doktrina. Pripažino tik parlamentinės kovos metodus. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žemės ūkiui. 1923 m. programoje buvo kalbama apie žemės suvisuomeninimą, vėliau, 1926 m. ir 1933 m. programose krypstama į kooperaciją, tačiau siekiama apriboti dvarininkų valdomos žemės plotą iki 50, vėliau – iki 100 ha.

LVLS II Seime turėjo 16 atstovų iš 78, dalyvavo koalicijoje su krikščionimis demokratais. 1924 m. ši koalicija subyrėjo. Kairioji politika išprovokavo dešiniųjų jėgų, ypač iš dvarininkijos kilusių karininkų nepasitenkinimą ir 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmą, kuriam nesugebėta pasipriešinti. Po perversmo partijos veikėjai buvo persekiojami, o 1936 m. LVLS veikla buvo uždrausta.

1990–2001 m.

Steigiamajame suvažiavime 1990 m. rugpjūčio 18 d. buvo atkurta Lietuvos valstiečių partija. Teisingumo ministerijoje įregistruota 1990 m. spalio 10 d. Partijos pirmininku išrinktas prof. Petras Bėčius.

1994–1995 metais įvyko ideologinė LVP slinktis iš centro dešinės į centro kairės pozicijas.

1998 m. lapkričio 28 d. Vilniuje įvyko III Lietuvos valstiečių partijos suvažiavimas. Naujuoju organizacijos pirmininku išrinktas Seimo narys Ramūnas Karbauskis.

2001 m. gruodžio 15 d. bendrame Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų suvažiavime buvo pasirašyta jungimosi sutartis. Naujosios partijos pirmininke išrinkta prof. Kazimiera Prunskienė, pirmininkės pirmuoju pavaduotoju – Ramūnas Karbauskis.

2001–2004 m.

Susijungiant Naujosios demokratijos ir Lietuvos valstiečių partijoms buvo siekta užsitikrinti daugiau galimybių būsimuosiuose rinkimuose ir tapti parlamentine partija. Kitaip Valstiečių partija būtų rizikavusi likti regionine partija, turinčia įtakos tik rajonų savivaldybių tarybose (2000 m. kovo 19 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose Lietuvos valstiečių partija iš viso gavo net 209 mandatus (daugiau gavo tik Naujoji sąjunga – 270), tačiau Seimo rinkimuose nesugebėjo susitarti su krikščionimis demokratais ir nepateko į Seimą pagal partijų sąrašus). Susijungimas pasiteisino. 2004 m. Europarlamento rinkimuose VNDS gavo 7,14 proc. balsų ir vieną mandatą – Europos Parlamento nariu tapo Gintaras Didžiokas. 2004 m. Seimo rinkimuose Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga laimėjo 10 mandatų ir kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija sudarė 12 narių frakciją.

2004–2008 m.

Partijos logotipas iki 2012 m. sausio mėn.

2005 m. įvykusiame Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos suvažiavime, nutarta pasivadinti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, tuo pabrėžiant Kazio Griniaus 1922 m. įkurtos partijos darbų tęstinumą. 2005 m. partijos pirmininke išrinkta buvusios Naujosios demokratijos (moterų) partijos vadovė, pirmoji atkurtos Lietuvos premjerė, prof. habil. dr. Kazimiera Prunskienė. 2004-2008 m. Seime Valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijoje buvo 14 narių, partija buvo valdančiosios koalicijos dalis, XIV vyriausybėje buvo partijos deleguoti trys ministrai (užsienio reikalų, žemės ūkio, ūkio). Partija 2004-2009 m. turėjo ir savo atstovą Europos Parlamente - Gintarą Didžioką.

2008–2012 m.

2008 m. Seimo rinkimai partijai buvo nesėkmingi: daugiamandatėje apygardoje neperkoptas 5 % barjeras, o vienmandatėse gautos 3 vietos Seime. 2008-2012 m. Seime trys partijos nariai išrinkti į Seimą liko dirbti Mišrioje Seimo narių grupėje. 2009 m. gegužę ilgametė partijos pirmininkė prof. Kazimiera Prunskienė nusprendė kaip nepriklausoma kandidatė balotiruotis LR Prezidento rinkimuose ir atsisakė antrąkart kandidatuoti į partijos vadovo postą. 2009 m. vasarį Partijos pirmininku išrinktas buvusios Valstiečių partijos pirmininkas ir valstiečių liaudininkų vicepirmininkas 2005–2007 m. Ramūnas Karbauskis^[8]. Buvusi lyderė Kazimiera Prunskienė trumpam buvo tapusi partijos Garbės pirmininke.

2012–2016 m.

2012 m. partija naujai pasivadino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Partija Lietuvos žaliųjų sąjūdis (pirmininkas Juozas Dautartas) išreiškė abejones dėl „žaliosios” ideologijos (ekologinė žemdirbystė ir pan.) praktikavimo, žaliąsias idėjas išpažįstančių partijos narių gausos.^[9]

2012 m. LVŽS partija kartu su visuomeninėmis organizacijomis rinko parašus, kad būtų surengtas patariamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos (žr. Visagino atominė elektrinė). Koordinacinę grupę sudarė LVŽS, Lietuvos žaliųjų sąjūdis, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Susivienijimas „Žali.lt“ ir kiti.

Buvę „Lietuvos žaliųjų sąjūdžio” vadovai perėjo LVŽS partiją. Joje Albinas Morkūnas, buvęs LŽS vadovas, tapo LVŽS Miškų politikos komiteto pirmininku, Virginija Vingrienė – kaip LVŽS sąrašo kandidatė – buvo išrinkta 2016–2020 m. Seimo nare. Buvęs LŽS vicepirmininkas Juozas Dautartas LVŽS sąraše dalyvavo 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, tačiau vienmandatėje Vilkaviškio (Nr.68) apygardoje I ture surinko vos 2,31 % balsų, todėl į II turą nepateko.

2014 m. Europos Parlamento rinkimuose partija surinko 6,62 proc. rinkėjų balsų ir gavo mandatą. EP nariu tapo ilgametis Ignalinos meras Bronis Ropė.

2016-2020 m.

2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pirmame ture partija surinko 21,53 % dalyvavusių rinkėjų balsų ir užėmė antrą vietą bei gavo 19 mandatų.^[10] Į antrąjį turą pateko 42 partijos nariai.^[11] Jame partija laimėjo 35 mandatus, dar 2 mandatus laimėjo nepriklausomi kandidatai, ėję LVŽS sąraše, taigi iš viso po rinkimų LVŽS užsitikrino 56 vietas Seime. Naujajam Seimui pradėjus savo darbą, prie LVŽS frakcijos prisijungė dar keli nepriklausomi Seimo nariai, taigi LVŽS savo frakcijoje turės 59 vietas ir kartu su Lietuvos socialdemokratų partija (laimėtos 17 vietų, prie frakcijos taip pat prisidėjo 2 Seimo nariai iš Darbo partijos) sudarys valdančiąją daugumą.

Rinkimų rezultatai

Seimas

Rinkimai	Balsai	%	Vietos	+/–	Padėtis	Vyriausybė
2004	Dalyvavo koalicijoje kartu su Naujosios demokratijos partija	6.6	10 / 141	4	7-asis	Koalicija
2008	46 162 (PR)	3.73	3 / 141	3	9-asis	Opozicija
2012	53 141 (PR)	3.88	1 / 141	2	8-asis	Opozicija
2016	274 108 (PR)	22.45	54 / 141	53	1-asis	Koalicija
2020	204 791 (PR)	17.43	32 / 141	22	2-asis	Opozicija
2024	87,374 (PR)	7.16	8 / 141	24	6-asis	Koalicija

Europos Parlamentas

Rinkimų metai	Visų balsų skaičius	Bendro balsavimo %	Vietų skaičius
2004	89,338	7.4%	1 / 13
2009	10,285	1.82%	0 / 12
2014	75,643	6.25%	1 / 11
2019	157,604	11.92%	2 / 11

Šaltiniai

↑ „Lietuvos Respublikos politinių partijų sąrašas“ (PDF). tm.lrv.lt. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 2024-01-16. Nuoroda tikrinta 2024-10-17.
↑ ^2,0 ^2,1 Raunio, Tapio; Sedelius, Thomas (13 July 2019). Semi-Presidential Policy-Making in Europe: Executive Coordination and Political Leadership. Palgrave Studies in Presidential Politics. Palgrave Macmillan. p. 63. doi:10.1007/978-3-030-16431-7. ISBN 978-3-030-16431-7. S2CID 198743002.
↑ Bakke, Elisabeth (2010). „Central and East European party systems since 1989“. Central and Southeast European Politics since 1989. Cambridge University Press. p. 81.
↑ ^4,0 ^4,1 Nordsieck, Wolfram (2020). „Lithuania“. Parties and Elections in Europe. Nuoroda tikrinta 26 October 2020.
↑ Lowe, Josh (25 October 2016). „The Farmers' Party That Stormed the Lithuanian Election: What You Need to Know“. Newsweek. Newsweek. Nuoroda tikrinta 21 February 2017.
↑ Schwartz, Andrew (25 October 2021). „Lithuania Parliamentary Elections“. CSIS. CSIS. Nuoroda tikrinta 7 August 2021.
↑ Vitureau, Marielle; Sibierski, Mary (23 October 2016). „Lithuanians vote for change handing farmers' party surprise win“. Yahoo News. AFP. Suarchyvuotas originalas 2017-02-22. Nuoroda tikrinta 21 February 2017.
↑ „K.Prunskienė partijos vadovo kėdę užleido R.Karbauskiui“. lrytas.lt. 2009-02-28. Suarchyvuotas originalas 2017-12-29. Nuoroda tikrinta 2017-12-29.
↑ „Žaliųjų vedlys šnairuoja į pažaliavusius „valstiečius““. delfi.lt. Delfi. ELTA. 2012-01-19. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
↑ Balsavimo rezultatai daugiamandatėje apygardoje Archyvuota kopija 2016-10-21 iš archive.today
↑ Balsai suskaičiuoti: po itin atkaklios kovos konservatoriai aplenkė „valstiečius“ daugiamandatėje

Nuorodos

Partijos tinklalapis

[1] „Lietuvos Respublikos politinių partijų sąrašas“ (PDF). tm.lrv.lt. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 2024-01-16. Nuoroda tikrinta 2024-10-17.

[Green-2] 2,0 ^2,1 Raunio, Tapio; Sedelius, Thomas (13 July 2019). Semi-Presidential Policy-Making in Europe: Executive Coordination and Political Leadership. Palgrave Studies in Presidential Politics. Palgrave Macmillan. p. 63. doi:10.1007/978-3-030-16431-7. ISBN 978-3-030-16431-7. S2CID 198743002.

[Bakke-3] Bakke, Elisabeth (2010). „Central and East European party systems since 1989“. Central and Southeast European Politics since 1989. Cambridge University Press. p. 81.

[PEE-4] 4,0 ^4,1 Nordsieck, Wolfram (2020). „Lithuania“. Parties and Elections in Europe. Nuoroda tikrinta 26 October 2020.

[Newsweek-5] Lowe, Josh (25 October 2016). „The Farmers' Party That Stormed the Lithuanian Election: What You Need to Know“. Newsweek. Newsweek. Nuoroda tikrinta 21 February 2017.

[CSIS-6] Schwartz, Andrew (25 October 2021). „Lithuania Parliamentary Elections“. CSIS. CSIS. Nuoroda tikrinta 7 August 2021.

[7] Vitureau, Marielle; Sibierski, Mary (23 October 2016). „Lithuanians vote for change handing farmers' party surprise win“. Yahoo News. AFP. Suarchyvuotas originalas 2017-02-22. Nuoroda tikrinta 21 February 2017.

[8] „K.Prunskienė partijos vadovo kėdę užleido R.Karbauskiui“. lrytas.lt. 2009-02-28. Suarchyvuotas originalas 2017-12-29. Nuoroda tikrinta 2017-12-29.

[9] „Žaliųjų vedlys šnairuoja į pažaliavusius „valstiečius““. delfi.lt. Delfi. ELTA. 2012-01-19. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.

[10] Balsavimo rezultatai daugiamandatėje apygardoje Archyvuota kopija 2016-10-21 iš archive.today

[11] Balsai suskaičiuoti: po itin atkaklios kovos konservatoriai aplenkė „valstiečius“ daugiamandatėje

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]