Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas Cour de justice de l’Union européenne | |
---|---|
Įkurta | 1952 m. |
Trumpinys | ESTT, ETT |
Tipas | Aukščiausiasis teismas |
Jurisdikcija | Europos Sąjunga ir Šiaurės Airija |
Buveinė | Liuksemburgas, Liuksemburgas |
Svetainė | curia.europa.eu |
|
Šis straipsnis yra serijos ES institucijos dalis |
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT, pranc. Cour de justice de l’Union européenne, CJUE) arba Europos Teisingumo Teismas (ETT) – aukščiausiasis Europos Sąjungos teismas. Teismas įsteigtas 1952 m. Jo buveinė yra Liuksemburge. Teismo procesas vyksta viena Europos Sąjungos valstybine kalba. Darbo kalba – prancūzų.
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Teismo paskirtis – užtikrinti, kad visose ES valstybėse narėse ES teisės aktai būtų aiškinami ir taikomi vienodai, kad teisė būtų vienoda visiems. Pavyzdžiui, jis užtikrina, kad valstybių narių teismai tuo pačiu klausimu nepriimtų skirtingų sprendimų.
Teismas taip pat užtikrina, kad ES valstybės narės ir institucijos laikytųsi teisės aktų nuostatų. Teismas turi galią spręsti valstybių narių, ES institucijų, įmonių ir asmenų teisinius ginčus.
Kad Teisingumo Teismas galėtų greičiau spręsti daugybę bylų ir teikti piliečiams geresnę teisinę apsaugą, 1989 m. buvo įsteigtas Pirmosios instancijos teismas. Šis teismas (veikiantis prie Teisingumo Teismo) turi teisę nagrinėti ir spręsti tam tikrų kategorijų bylas, ypač privačių asmenų, bendrovių ir kai kurių organizacijų pateiktus ieškinius bei bylas, susijusias su konkurencijos teise.
Sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės, kad būtų atstovaujama visoms 28 ES nacionalinėms teisinėms sistemoms. Vis dėlto, kad darbas būtų našesnis, visos sudėties Teismas posėdžiauja retai. Paprastai posėdžiauja tik 13 narių Didžioji kolegija arba 5 arba 3 teisėjų kolegijos.
Teismui padeda aštuoni generaliniai advokatai. Jų užduotis teikti pagrįstas nuomones dėl Teismo nagrinėjamų bylų. Jie tai turi daryti viešai ir nešališkai.
Teisėjai ir generaliniai advokatai – tai žmonės, kurių nešališkumas nekelia abejonių. Jie turi kvalifikaciją ir sugebėjimus, kurių reikia aukščiausioms teisėjų pareigoms jų gimtojoje šalyje užimti. Į Teisingumo Teismą jie skiriami bendru ES valstybių narių vyriausybių sutarimu. Kiekvienas narys skiriamas šešeriems metams ir gali būti paskirtas dar vienai kadencijai.
Ir Teisingumo Teismas, ir Pirmosios instancijos teismas iš savo narių išsirenka pirmininką trejiems metams, kuris gali būti skiriamas dar vienai kadencijai. 2003 - 2015 m. Teisingumo Teismo pirmininku buvo Vasiliosas Skūrisas (Vassilios Skouris) iš Graikijos. 2015 m. spalio 8 d. nauju pirmininku buvo išrinktas Koen Lenaerts iš Belgijos. Pirmosios instancijos teismo pirmininkas yra Bo Vesterdorfas (Bo Vesterdorf) iš Danijos.
Europos Sąjungos ir jos tarnautojų teisiniams ginčams spręsti buvo įsteigta nauja teisminė institucija – Europos Sąjungos tarnautojų teismas. Šis teismas sudarytas iš septynių teisėjų ir veikia prie Pirmosios instancijos teismo.
ETT ir Lietuva
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]ETT teisme dirba teisėjas iš Lietuvos – Egidijus Jarašiūnas (anksčiau - Pranas Kūris). Pirmosios Instancijos Teisme – Egidijus Bieliūnas (anksčiau - Vilenas Vadapalas). Kūris ir Vadapalas - teisininkai tarptautininkai, habilituoti daktarai, VU profesoriai, viešosios tarptautinės teisės specialistai, apgynę disertacijas iš atitinkamos srities.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tinklavietė Archyvuota kopija 2006-11-22 iš Wayback Machine projekto.