Bilalai
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Bilalai | |
---|---|
Gyventojų skaičius | 136 tūkst. |
Populiacija šalyse | Čadas |
Kalba (-os) | naba |
Religijos | islamas |
Giminingos etninės grupės | kukai, medogai |
Bilalai – musulmonų tauta, gyvenanti aplink Fitrio ežerą, Centriniame Čade. Per 1993 m. surašymą šalyje buvo 136 629 bilalai. Jie kalba naba kalba, turinčia 4 dialektus, ji priklauso Centrinio Sudano kalboms. Šia kalba taip pat kalba kukai ir medogai. Kartu šios trys tautos žinomos kaip lisiai ir save kildina iš Jao sultonato gyventojų.
Pirmąkart jie pasirodė XIV a. kaip klajokliai prie Fitrio ežero vadovaujami Saifavos dinastijos palikuonių. Iš pradžių jie buvo politinė grupuotė Fitrio apylinkėse susijungus kajo ir ndžizimio klanams, kurie egzistuoja ir dabar. Jie apsigyveno į rytus nuo Kanemas–Bornu imperijos ir ją nuniokojo, nužudydami 5 iš šešių jos karalių 1376–1400 m. Galiausiai jie užėmė Kanemą ir jo gyventojus privertė bėgti į Bornu. XV a. bilalai įkūrė Jao sultonatą. Ali Gadži vadovaujamas Kanemas kontratakavo ir jo sūnus po didelio Garni Kijalos mūšio išvijo juos atgal į rytus. Tačiau bilalai toliau šimtmečiais nedavė ramybės Kanemui-Bornu. Jų karalystė klestėjo: Leonas Afrikietis manė, kad bilalai netgi turtingesni už Kanemą dėl prekybos su Egiptu.
Bilalų karalystė išsilaikė iki prancūzų kolonizacijos.