Atakama
Atakama (isp. Atacama) – dykuma Pietų Amerikoje, Čilės ir Peru teritorijoje, besidriekianti tarp Andų ir Ramiojo vandenyno. Rytų – vakarų kryptimi tęsiasi apie 150-160 km, šiaurės – pietų kryptimi apie 1000 km. Rytuose ribojasi su Domeikos kalnagūbriu. Dėl Atakamos sausringumo šalia stūksančių kalnų ledynai yra palyginti menki. Vidutinis metinis kritulių kiekis - vos 0,5 mm.
Pietiniame Atakamos pakraštyje driekiasi Domeikos kalnagūbris, šį vardą gavęs iš Lietuvos kilusio geologo ir etnologo Igno Domeikos garbei.
Kadangi Atakamos dykumą iš visų pusių supa kalnai, ji yra sausiausia Žemės vieta (greta kai kurių teritorijų Antarktidoje). Vidutinis metinis kritulių kiekis Antofagastos regione (Čilė) siekia tik 3 mm, nelietingi laikotarpiai gali tęstis 40 m. Vienintelis drėgmės šaltinis yra rūkas, todėl gyvybė šiame regione visai negausi. 2003 metais Science žurnalas paskelbė straipsnį, aprašantį Atakamos dirvos tyrimus, taikant Marso palydovų „Viking 1“ ir „Viking 2“ gyvybės paieškos metodiką, pagal kurią gyvybės Atakamos dirvoje neaptikta.
Atakamoje neįprastai vėsu. Vasarą temperatūra paprastai būna 18 °C, tik vidurdienį žemė gali įkaisti net iki 51 °C. Naktį vos daugiau nei per valandą temperatūra gali nukristi net 40 °C. Todėl nuo staigių temperatūros pokyčių intensyvus fizinis dūlėjimas.
Sausus Atakamos orus nulemia jos geografinė padėtis ir Ramiojo vandenyno srovės. Atlanto vandenyno oro masės negali pasiekti dykumos, nes visi rytų krypties vėjų genami debesys įstringa rytiniuose Andų šlaituose. Vakaruose, Ramiojo vandenyno pakrantėje, šaltoji Humbolto srovė teka į šiaurę nuo pat Antarkties. Nors link žemyno pučiantys vėjai neša drėgnas ir šiltas oro mases, tačiau, šalta srovė jas atvėsina, todėl virš vandenyno formuojasi debesys, iškrenta krituliai. Tuo tarpu pakrantę pasiekia atvėsusios ir nusausėjusios oro masės, todėl čia susidaro tik rūkas. Šis rūkas, vietinių gyventojų vadinamas kamančaku, laikosi prie žemės ir būna iki 300 m aukščio.
Atakamoje gausu vario ir kitų mineralų, čia glūdi didžiausi planetoje natrio salietros klodai (dideliais kiekiais kasta iki XX a. penktojo dešimtmečio pradžios)
Atakama apgyvendinta, nors ir itin retai. Pirmuosius dykumos gyventojus atakamenjus, prieš pat atvykstant ispanams XVI a., užkariavo inkai iš Peru. Vėliau šiuos kraštus užplūdo aukso ir sidabro ieškotojai.
Atakamoje yra Čukikamatos (isp. Chuquicamata) ir Eskondidos (isp. Escondida) vario kasyklos, oazėje nuo priešistorinių laikų įsikūręs San Pedro de Atakama miestelis. Pastarasis, archeologinių tyrinėjimų duomenimis, buvo paleolito civilizacijos centras, 1577 m. ispanai jame pastatė bažnyčią.
Atakamos klimatas tinkamas astronominiams stebėjimams, joje veikia Paranalio observatorija (ant Paranalio kalno, isp. Cerro Paranal) ir La Silla observatorija.
Dykumos pavadinimas kildinamas iš kečujų kalbos žodžio takama 'juodoji antis', bet tai gali būti tik liaudies etimologija.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Atakamos dykuma vėlyvuoju kvartero laikotarpiu. Studija anglų k. Archyvuota kopija 2006-07-22 iš Wayback Machine projekto.
- Atakamos ir Marso dirvų palyginimas Archyvuota kopija 2009-07-27 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
- National Geographic apie Atakamos klimatą Archyvuota kopija 2007-11-12 iš Wayback Machine projekto.
- Turistams skirtas Interneto tinklalapis apie Atakamą
