Žagarės regioninis parkas

Žagarės regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Žagarės žirgynas
Vieta:	Joniškio rajonas, Lietuva
Žagarės regioninis parkas
Koordinatės:	56°17′16″ š. pl. 23°13′49″ r. ilg. / 56.28778°š. pl. 23.23028°r. ilg. / 56.28778; 23.23028
Plotas:	49,3 km²
Įkurtas:	1992 m.
Valdymas:	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Žagarės regioninis parkas – regioninis parkas šiaurės vakarų Lietuvoje,^[1] šalia valstybės sienos su Latvija. Priklauso Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai. Parko plotas 7140,42 ha (miškai sudaro 59 proc.). Parkas įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti Švėtės paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.^[2]

Gamtos vertybės

Žagarės ozas – vaizdinga, ilga, kuprota kalva. Nuo jos matyti Švėtės slėnis, Žagarės giria ir Žiemgalės lygumos toliai. Gaudikių apylinkėse plyti Linkuvos gūbrio plačios kalvos su giliomis įlomėmis. Žagarėje, Švėtės upės šlaituose atsiveria dolomitinės atodangos. Žagarės miške vyrauja ąžuolyniniai eglynai su liepų, guobų ir kitų lapuočių medžių priemaiša. Čia išsaugota viena vertingiausių tauriųjų elnių bandų, gausu saugomų augalų rūšių.

Miškai yra mišrūs, su vertingais ąžuolynais ir uosynais. Įspūdingi kraštovaizdžiai atsiveria nuo Žvelgaičių piliakalnio. Yra nedidelės natūralios užliejamos paupių pievos, yra paukščių stebėjimo bokštelis yra prie Žvelgaičio ežero nendrynuose. Rujos metu parke matoma daug tauriųjų elnių. Čia išsaugota senoji, dar XIX amžiuje išvesta jų populiacija.

Kultūros paveldas

Parke stūkso Žvelgaičio ir Raktuvės piliakalniai, Žagarės pilkapiai, senos įvairių tikėjimų kapinės rodo įdomią šio krašto praeitį, kovas su Livonijos ordinu. Žagarėje išlikęs XVI a. gatvių tinklas, daug XIX a. pastatų. Apaštalų Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčia. Juodeikių kaime išlikęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas.

Žvelgaičio ir Raktuvės piliakalniai minimi jau 1298 m. Livonijos kronikose. Ant jų stovėjo žiemgalių pilys. Senojoje ir Naujojoje Žagarėje yra Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, pastatytos iš vietinio dolomito XVI amžiuje.

Laisvalaikis ir pramogos

Parke įrengtas 2,5 km gamtinis – ekologinis takas. Žagarės žirgynas nuomoja žirgus (Hanoverių veislės) jodinėjimui. Galima žvejoti Švėtės upėje ir Žvelgaičio ežere, prie jų įrengtos stovyklavietės. Galima keliauti Žagarės ozo pažintiniu taku, Mūšos tyrelio pažintiniu taku.

Šaltiniai

↑ Žagarės regioninis parkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
↑ „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.

Nuorodos

Žagarės regioninio parko svetainė^{[neveikianti nuoroda]}

[1] Žagarės regioninis parkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014

[2] „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.

[1]

[2]