Bolgaras (miestas)
Bolgaras Болгар | |
---|---|
Bolgaro Baltoji mečetė | |
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | Rusija |
Respublika | Tatarstanas |
Rajonas | Spasko rajonas |
Gyventojų | 8 381 |
Plotas | 116 km² |
Tankumas | 72 žm./km² |
Altitudė | 80 m |
Vikiteka | Bolgaras |
Kirčiavimas | Bùlgaras, Bòlgaras[1] |
Bolgaras arba Bulgaras (rus. Болгар, tot. Болгар, Bolğar) – miestas Rusijoje, pietų Tatarstane, 83 km į pietus nuo Kazanės, Kuibyševo tvenkinio (Volgos) kairiajame krante; Spasko rajono centras. Yra du upiniai uostai (į miestą plaukioja laivai iš Kazanės). Vystoma maisto (duonos) pramonė, turizmas.
Šalia dabartinio miesto yra senovės Volgos bulgarų, vėliau – Aukso Ordos sostinė (taip pat vadinama Bolgaru). Išlikę mauzoliejai, rūmai, pirtys, kiti visuomeniniai statiniai. Šis senovinis miestas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Dabartiniame mieste stovi Baltoji mečetė (2010 m.), duonos muziejus, Šv. Abraomo cerkvė, rusų stačiatikių šventojo Bolgaro Abraomo stebuklingu laikomas šulinys.
2010 m. 83,4 % miesto gyventojų buvo rusai, 12,9 % – totoriai, 2,1 % – čiuvašai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senasis Bolgaras, įkurtas IX–X a., po mongolų-totorių antpuolių ir tarpusavio kovų bei rusų puolimų galutinai apleistas 1431 m. XVII a. netoliese pastatytas stačiatikių vienuolynas, ėmė kurtis rusų gyvenvietė Spaskas, vėliau dar vadinta Totorių Spasku (Спасск, Спасск-Татарский). 1781 m. suteiktas miesto statusas, verstasi daugiausia krovinių plukdymu per Volgą. 1935 m. Spaskas pervadintas į Kuibyševą (komunistų veikėjo Valeriano Kuibyševo garbei),[2] o 1957 m. miestas buvo užlietas sudaryto Kuibyševo tvenkinio. Jis perstatytas šalia Bolgaro kaimo (prie senojo miesto griuvėsių) ir su juo susiliejo. 1991 m. Kuibyševas pervadintas Bolgaru. Nuo 2010 m. prasidėjo Senojo Bolgaro archeologinio komplekso atkūrimo darbai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pasaulio vietovardžiai. Europa. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Bùlgaras, Bòlgaras.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 237