Pereiti prie turinio

Beceilai

Koordinatės: 54°16′04″ š. pl. 23°02′30″ r. ilg. / 54.26778°š. pl. 23.04167°r. ilg. / 54.26778; 23.04167 (Beceilai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Beceilai
lenk. Becejły
Bažnytkaimio panorama
Beceilai
Beceilai
54°16′04″ š. pl. 23°02′30″ r. ilg. / 54.26778°š. pl. 23.04167°r. ilg. / 54.26778; 23.04167 (Beceilai)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Suvalkų apskritis Suvalkų apskritis
Valsčius Šipliškės valsčius
Pašto kodas PL 16-411
Vikiteka Beceilai

Beceilai[1] arba Bečeliai (lenk. Becejły) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Šipliškės valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 4 km į šiaurę nuo Šipliškės, apie 24 km į šiaurę nuo Suvalkų ir 130 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės.

Kaimas išsidėstęs prie krašto kelio Nr. DW651 Seinai-Šipliškė-Vižainis-Žydkiemis-Geldapė, 5 km į šiaurės vakarus nuo Šipliškės tarp Mažojo Šelmento ir Ilgelio ežerų. Šiaurėje tyvuliuoja nedidelis (23 ha) Kupavo ežeras, vakaruose driekiasi Juodosios pelkės. Vaizdingos vietovės nuo seno traukia turistus, Beceilai turi vasarvieties statusą.

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Beceilų pavadinimas minimas XV a., bet dabartinis kaimas iškilo XVIII a. Aplinkiniai miškai ir ežerai priklausė karaliaus dvarui, vėliau perėjo privačion nuosavybėn. Nuo 1530 m. jie priklausė Pacams, vėliau Radviloms.

Beceilų parapija, apėmusi 25 kaimus, įsteigta 1908 m. Pirmoji kaime pastatyta bažnyčia buvo medinė, kuri sudegė, o 19291937 m. pastatyta mūrinė Čenstakavos Dievo Motinos bažnyčia, 1951 m. ji restauruota. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą kaime gyveno 72 žmonės, iš kurių 70 lenkų ir 2 lietuviai.[2] 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

  • S. Maciejewski. Po ziemi Suwalskiej
  • W. Batura. Szlakami Południowej Suwalszczyzny