Lengvenis Algirdaitis
- Šis straipsnis – apie Gediminaičių atstovą. Apie XIII a. Mindaugo giminės kunigaikštį žiūrėkite Lengvenis (XIII a.)
Lengvenis Algirdaitis | |
---|---|
Naugardo kunigaikštis | |
Lengvenio vedybos su Marija Maskviete. (XVI a. miniatiūra iš Iliustruotojo metraščių sąvado) | |
Gediminaičiai | |
Gimė | 1360 |
Mirė | 1431 m. birželio 19 d. (~71 metai) |
Tėvas | Algirdas |
Motina | Julijona |
Sutuoktinis (-ė) | Marija Maskvietė Antroji žmona |
Vaikai | Jurgis Lengvenaitis Jaroslavas Fiodoras |
[[|100px|]] | |
Naugardo kunigaikštis | |
Valdė | 1389-1392 ir 1407-1412 |
Pirmtakas | Dmitrijus Donietis |
Įpėdinis | Vasilijus Dmitrjevičius |
Mstislavlio kunigaikštis | |
Valdė | 1392-1431 |
Pirmtakas | Karigaila |
Vikiteka | Lengvenis Algirdaitis |
Lengvenis Algirdaitis (arba Simonas, bltr. Лугвен-Сымон Альгердавіч, Лонгвін-Сямён, Лангвен, Лугвень, 1360 m. – 1431 m. birželio 19 d.) – Naugardo ir Mstislavlio kunigaikštis, žymus LDK veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lengvenis gimė 1360 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos (Uliana Aleksandrovna iš Tverės) šeimoje. 1389–1392 m. Jogaila, o ir 1406–1411 m. Vytautas jį paskyrė Naugardo (arba Severėnų Naugardo) valdovu. Tuomet jis buvo stačiatikiškai pakrikštytas Simonu. 1393 metais Vytautas padovanojo jam Mstislavlį.
Lengvenis buvo vienas geriausių Vytauto karvedžių. 1403 m. vadovado nesėkmingam Lietuvos pajėgų žygiui į Smolenską, kurio mwtu pavyko tik užimti Viazmą, 1404 m. žiemą ir vasarą jis kartu su Vytautu dalyvavo dviejuose žygiuose į Smolenską, antrasis kurių pasibaigė šio mieto užėmimu.[1] Žalgirio mūšyje jis vadovavo trims Smolensko pulkams.[2] 1411 m. jis dalyvavo pasirašant Torunės taiką.
Lengvenis buvo vedęs Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus Doniečio dukterį Mariją (rus. Мария Дмитриевна, Maskvos kunigaikštytė), vėliau nežinomos kilmės žmoną. Iš pirmosios santuokos žinomas jo sūnus Jurgis Lengvenaitis taip pat dalyvavo Žalgirio mūšyje ir vadovavo vienam iš Smolensko pulkų, o jau 1440 m., pasinaudodamas po Žygimanto Kęstutaičio nužudymo kilusia sumaštimi Lietuvoje, jis mėgino atsikratyti Lietuvos valdžios ir užtikrinti Mstislavlio kunigaikštystės savarankiškumą, dalyvavo Smolensko maište.
Iš Jurgio Lengvenaičio kilusi didikų giminė vadinta Lengvenaičiais (rus. Лугвеновичи). Tačiau jo linija greitai nutrūko, o paskutinei moteriškos lyties Lengvenaitei XVI a. ištekėjus už Mykolo Zaslavskio, prasidėjo Mstislavskių didikų giminė.
Iš antrosios santuokos gimė Jaroslavas Fiodoras Lengvenaitis.
Lengvenis mirė 1431 m. birželio 19 d.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gediminaičiai, (2005), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 184 p. (article „Lengvenis“ by Romas Batūra)
- Mečislovas Jučas. Žalgirio mūšis,. Mokslas, Vilnius, (1990), 174 p.
- Несин, М. А. (2015). Борьба за Смоленск в XV веке // История военного дела: исследования и источники. - 2015. - Специальный выпуск IV. Смоленские войны XV-XVII вв,.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Несин, М. А. (2015). Борьба за Смоленск в XV веке // История военного дела: исследования и источники. - 2015. - Специальный выпуск IV. Смоленские войны XV-XVII вв,., p. 13.
- ↑ Mečislovas Jučas. Žalgirio mūšis