Pereiti prie turinio

Lengvenis Algirdaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šis straipsnis – apie Gediminaičių atstovą. Apie XIII a. Mindaugo giminės kunigaikštį žiūrėkite Lengvenis (XIII a.)
Lengvenis Algirdaitis
Naugardo kunigaikštis
Lengvenio vedybos su Marija Maskviete. (XVI a. miniatiūra iš Iliustruotojo metraščių sąvado)
Gediminaičiai
Gimė 1360
Mirė 1431 m. birželio 19 d. (~71 metai)
Tėvas Algirdas
Motina Julijona
Sutuoktinis (-ė) Marija Maskvietė
Antroji žmona
Vaikai Jurgis Lengvenaitis
Jaroslavas Fiodoras
[[|100px|]]
Naugardo kunigaikštis
Valdė 1389-1392 ir 1407-1412
Pirmtakas Dmitrijus Donietis
Įpėdinis Vasilijus Dmitrjevičius
Mstislavlio kunigaikštis
Valdė 1392-1431
Pirmtakas Karigaila
Vikiteka Lengvenis Algirdaitis

Lengvenis Algirdaitis (arba Simonas, bltr. Лугвен-Сымон Альгердавіч, Лонгвін-Сямён, Лангвен, Лугвень, 1360 m. – 1431 m. birželio 19 d.) – Naugardo ir Mstislavlio kunigaikštis, žymus LDK veikėjas.

Lengvenio Algirdaičio 1379 m. antspaudas

Lengvenis gimė 1360 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos (Uliana Aleksandrovna iš Tverės) šeimoje. 1389–1392 m. Jogaila, o ir 1406–1411 m. Vytautas jį paskyrė Naugardo (arba Severėnų Naugardo) valdovu. Tuomet jis buvo stačiatikiškai pakrikštytas Simonu. 1393 metais Vytautas padovanojo jam Mstislavlį.

Lengvenis buvo vienas geriausių Vytauto karvedžių. 1403 m. vadovado nesėkmingam Lietuvos pajėgų žygiui į Smolenską, kurio mwtu pavyko tik užimti Viazmą, 1404 m. žiemą ir vasarą jis kartu su Vytautu dalyvavo dviejuose žygiuose į Smolenską, antrasis kurių pasibaigė šio mieto užėmimu.[1] Žalgirio mūšyje jis vadovavo trims Smolensko pulkams.[2] 1411 m. jis dalyvavo pasirašant Torunės taiką.

Lengvenis buvo vedęs Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus Doniečio dukterį Mariją (rus. Мария Дмитриевна, Maskvos kunigaikštytė), vėliau nežinomos kilmės žmoną. Iš pirmosios santuokos žinomas jo sūnus Jurgis Lengvenaitis taip pat dalyvavo Žalgirio mūšyje ir vadovavo vienam iš Smolensko pulkų, o jau 1440 m., pasinaudodamas po Žygimanto Kęstutaičio nužudymo kilusia sumaštimi Lietuvoje, jis mėgino atsikratyti Lietuvos valdžios ir užtikrinti Mstislavlio kunigaikštystės savarankiškumą, dalyvavo Smolensko maište.

Iš Jurgio Lengvenaičio kilusi didikų giminė vadinta Lengvenaičiais (rus. Лугвеновичи). Tačiau jo linija greitai nutrūko, o paskutinei moteriškos lyties Lengvenaitei XVI a. ištekėjus už Mykolo Zaslavskio, prasidėjo Mstislavskių didikų giminė.

Iš antrosios santuokos gimė Jaroslavas Fiodoras Lengvenaitis.

Lengvenis mirė 1431 m. birželio 19 d.

  1. Gediminaičiai, (2005), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 184 p. (article „Lengvenis“ by Romas Batūra)
  2. Mečislovas Jučas. Žalgirio mūšis,. Mokslas, Vilnius, (1990), 174 p.
  3. Несин, М. А. (2015). Борьба за Смоленск в XV веке // История военного дела: исследования и источники. - 2015. - Специальный выпуск IV. Смоленские войны XV-XVII вв,.
  1. Несин, М. А. (2015). Борьба за Смоленск в XV веке // История военного дела: исследования и источники. - 2015. - Специальный выпуск IV. Смоленские войны XV-XVII вв,., p. 13.
  2. Mečislovas Jučas. Žalgirio mūšis