Pereiti prie turinio

Prieskoniniai augalai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Prieskoniniai augalai – augalai, kurie ne tik pagardina maistą, bet ir suteikia savitą skonį bei aromatą gaminamam maistui. Turėdami gydomųjų savybių, prieskoniniai augalai praverčia gydant kai kurias ligas (žiūrėti vaistiniai augalai), o sveikiems žmonėms padeda apsisaugoti nuo ligų, pvz., įvairūs švieži žali lapeliai yra geras antioksidantų šaltinis, antimikrobinės medžiagos padeda palaikyti gerą žarnyno mikroflorą.

Prieskonių turgus Stambule

Prieskoninių augalų vartojimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieskonius galima vartoti ne tik šviežius, bet ir džiovintus ar užšaldytus. Šiuo būdu išdžiovinti prieskoniniai augalai, gavę drėgmės, visiškai atskleidžia savo aromatą ir nepraranda prieskoninių savybių – išlieka tokios pat švieži, kaip ką tik nuskinti. 10 g džiovintų žolelių atitinka ~70 g šviežių.

Daug plačiai naudojamų prieskonių yra atvežtiniai, o vietiniai, net gana neseniai vartoti tradiciniai vietiniai augalai jau primiršti. Įvairūs pipirai, kardamonas, vanilė, imbieras yra atkeliavę iš egzotiškų kraštų. Tropinių prieskoninių augalų mūsų klimato sąlygomis lauke išauginti neįmanoma, tačiau juos puikiai galima pakeisti mūsų krašte augančiais prieskoniais: kalendra pakeičia pipirus, bazilikas – lauro lapelius, raudonėlis ir gelsvė – muskato riešutą, citrininė melisa – gvazdikėlius.

Prieskoninės daržovės – salotos, špinatai, rūgštynės, krapai, salierai turi askorbininės rūgšties, karotino, B grupės vitaminų, piridoksino ir kt. rūgščių. Šiose daržovėse daug kalcio, fosforo, geležies, magnio, šarminių druskų, taip pat gausu organinių rūgščių, cukraus ir aromatinių medžiagų. Tokie prieskoniai, kaip garstyčios, kmynai, maistingųjų savybių neturi, bet jie padeda išskirti skrandžio sultis, pagerina apetitą.

Prieskoninių augalų auginimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieskoniniai augalai gerai veši induose, dėl to juos tinka auginti virtuvėje ar balkone. Žiemą taip puikiai galima pagardinti valgius, o augalai, pasodinti į vazonėlius, senus puodelius ir išrikiuoti ant palangės, lentynėlės ar pakabinti krepšelyje pagražins aplinką. Indai tinka patys įvairiausi – nuo kabančio krepšelio iki vazono. Jei vietos yra mažai, patartina naudoti vazonus su daug kišenėlių, kuriose galima pasodinti skirtingus augalus.

Induose tinka auginti petražoles, raudonėlius, įvairių rūšių čiobrelius, narcizalapius česnakus, laiškinius česnakus, bazilikus, kvapnųjį mairūną. Norint pagyvinti žalumą, šalia galima pasodinti smulkių gėlyčių – lobelijų, petunijų. Aukštaūgiai prieskoniniai augalai – kvapusis rozmarinas, kilnusis lauramedis – gražiai atrodo auginami loveliuose ar vazonuose pavieniui. Dekoratyviniuose vazonuose tinka auginti ir tokius egzotinius augalus, kaip tikrieji kardamonai, tikrieji imbierai.

Vasarą vazonus su šiais augalais galima išnešti į kiemą ar balkoną, o, atvėsus orui, įnešti į patalpą. Prieskoniniai augalai geriausiai auga +15-20 °C temperatūroje dieną, naktį ji gali nukristi iki +5 °C. Kambaryje augantys augalai turi gauti pakankamai šviesos. Jie mėgsta gryną orą, todėl reikėtų dažniau atverti langą, tačiau saugoti nuo skersvėjų ar žvarbaus oro gūsių pro atvirą langą. Laistyti reikia tik kai pradžiūva žemės paviršius. Vienodai kenkia ir sausra, ir stovintis vanduo. Tręšti retai ir labai atsargiai, nes tai valgomosios žolės. Galima naudoti organines trąšas: palaistyti praskiestu pienu, žolių nuoviru.

Prieskoniniai augalai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Prieskoniniai vaistiniai ir medingieji augalai: tai turėtų žinoti visi… (sud. Stanislovas Gegužis). – Vilnius: Tautodailė, 2007. – 95 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-423-36-2 – ISBN 9986-423-29-5
  • Prieskoniniai augalai (vertėja Jurgita Paulauskaitė). – Vilnius: Ekspress leidyba, 2009. – 80 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-727-52-1