Pereiti prie turinio

Zoranas Milanovičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
Zoranas Milanovičius
kroat. Zoran Milanović
Kroatijos prezidentas
Z. Milanovičius, 2011 m.
Gimė 1966 m. spalio 30 d. (58 metai)
Zagrebe, Jugoslavijos SFR Jugoslavija
Sutuoktinis (-ė) Sanja Musić Milanović
Kroatijos prezidentas
Ėjo pareigas 2020 m. vasario 19 d. –
Ankstesnis Kolinda Grabar-Kitarović
Partija Kroatijos socialdemokratų partija
Vikiteka Zoranas Milanovičius

Zoranas Milanovičius (kroat. Zoran Milanović, g. 1966 m. spalio 30 d. Zagrebe, Jugoslavijoje) – kroatų politikas, buvęs Kroatijos ministras pirmininkas (2011-2016), Kroatijos socialdemokratų partijos lyderis (2007-2016) m. Nuo 2020 m. vasario mėn. – penktasis Kroatijos prezidentas.

Z. Milanovičius pergalės prieš fašizmą 70–mečio minėjime 2015 m.

Biografija

1986 m. pradėjo studijas Zagrebo universiteto Teisės fakultete. Su pagyrimu baigęs universitetą, pradėjo dirbti Zagrebo teisme, vėliau Kroatijos užsienio reikalų ministerijoje. Buvo išvykęs su ESBO misija į Kalnų Karabachą. 19961999 m. buvo patarėju Kroatijos misijose prie ES ir NATO Briuselyje. 1998 m. apsigynė Europos Sąjungos teisės magistro laipsnį Briuselio Laisvajame universitete. 2003 m. buvo Kroatijos užsienio reikalų ministro padėjėjas.

20072011 m. buvo opozicijos lyderis Kroatijos parlamente. 2011 m. parlamento rinkimuose Socialdemokratų partija prisijungė prie kitų trijų kairiųjų partijų, kad sukurtų vadinamąją „Kukuriku“ koaliciją su Z. Milanovičiumi prie jos vairo. „Kukuriku“ laimėjo parlamento rinkimus 81 vietos dauguma.

2011 m. gruodžio mėn. Z. Milanovičius paskirtas Kroatijos ministru pirmininku. Jo darbo pradžia buvo pažymėta Kroatijos įstojimo į Europos Sąjungą ratifikavimo proceso pabaiga ir referendumu dėl narystės ES surengimu. Ministrų kabinetas pateikė mokesčių kodekso pakeitimus, priėmė fiskalinės politikos įstatymą ir pradėjo keletą didelių infrastruktūros projektų. Padidėjus Šveicarijos franko vertei, vyriausybė paskelbė, kad visos Šveicarijos frankų paskolos bus konvertuojamos į eurus. Z. Milanovičius palaikė tos pačios lyties porų teisių plėtrą ir įvedė Gyvenimo partnerystės įstatymą. 2015 m. vyriausybė vykdė griežtą antiimigracinę politiką, Europos migrantų krizės metu uždarydama sieną su Serbija.[1]

2016 m. netikėtai pralaimėjęs parlamento rinkimuose, Z. Milanovičius paskelbė pasitraukiantis iš politikos. Tuomet jis įsitraukė į konsultacijų verslą, pradėjo dirbti Albanijos ministro pirmininko Edi Rama patarėju.

2020 m. sausio 5 d. šalies prezidento II rinkimų rate surinkęs apie 53 % balsų, nugalėjo prezidentę Kolindą Grabar-Kitarovič.[2]

Šaltiniai

  1. „Migrant crisis: Croatia closes border crossings with Serbia“. BBC News. Nuoroda tikrinta 2015-09-19.
  2. Kroatijos prezidento rinkimus laimėjo buvęs premjeras Milanovičius. delfi.lt

Nuorodos

Politinis postas
Prieš tai:
Kolinda Grabar-Kitarović
Kroatijos prezidentas
2020 –
Po to: