Radijo galaktika

Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.

Radijo galaktika – itin didelio radijo bangų šviesio aktyvioji galaktika.^[1] Radiogalaktika skleidžia labai intensyvią radijo diapazono spinduliuotę, kuri daug kartų pranoksta įprastos galaktikos radijo spinduliavimą. Tipinės radijo galaktikos spinduliavimas radijo bangų ruože yra nuo 100 iki 1 milijono kartų galingesnės už mūsų Paukščių Tako galaktikos. Šis radijo spinduliavimas yra sinchrotroninis. Radijo galaktikos priklauso aktyviųjų galaktikų grupei. Pačios artimiausios galingos radijo galaktikos yra NGC 5128 (Kentauro A), Gulbės A, M 87 (Mergelės A).

Galaktikos požymiai

Pirmą kartą aktyvosios galaktikos atrastos 1940 m. Astronomai pastebėjo, kad kai kurios tolimosios galaktikos skleidžia ne tik optinę šviesą, bet ir radijo bangas. Radijo bangos daugiausia sklinda iš kompaktiškos srities galaktikos centre ir dviejų milžiniško dydžio elementariųjų dalelių čiurkšlių, nukreiptų nuo galaktikos centro į priešingas puses. Vienintelis šiandien žinomas energijos šaltinis, pajėgus išlaisvinti tokį galingą spinduliavimą, yra didžiulė juodoji skylė.

Taip pat skaitykite

Aktyvioji galaktika

Šaltiniai

↑ Jokūbas Sūdžius. Radiogalaktika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 418 psl.

Šis straipsnis apie galaktiką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Jokūbas Sūdžius. Radiogalaktika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 418 psl.

[1]