Mirino lagūna
| Mirino lagūna | |
|---|---|
 Mirino lagūnos pakrantė ties Praja da Kapila (Brazilija)
| |
| Vieta |  Brazilija Urugvajus
|
| Plotas | 3830 km² |
| Kranto linijos ilgis | 547[1] km |
| Kilmė | jūrinė |
| Didžiausias gylis | 5–6 m |
| Įteka | Žagvaraunas, Takvari, Seboljati[2] |
| Išteka | San Gonsalo kanalas |
  Mirino lagūna | |
| Koordinatės | 32°45′0″ p. pl. 52°50′0″ v. ilg. / 32.75000°š. pl. 52.83333°r. ilg. |
 Vikiteka
|
Mirino lagūna |
Mirino lagūna arba Mirino ežeras (port. Lagoa Mirim, isp. Laguna Merín) – lagūninis ežeras pietų Brazilijoje (Pietų Rio Grandė) ir Urugvajuje; antroji pagal plotą Pietų Amerikos lagūna (po Patos ežero). Lagūnos ilgis apie 190 km, plotis iki 45 km, plotas 3830 km². Nuo Atlanto vandenyno ją skiria pelkėta 17–55 km pločio smėlio juosta (joje yra Mangeiros ežeras).[3]
Su šiauriau plytinčia Patoso lagūna jungiasi San Gonsalo kanalu (Canal do São Gonçalo).
Mirino ežero baseiną (apie 60 000 km²) sudaro žemos, drėgnos lygumos, pievos, šlapžemės. Vidutinis metinis kritulių kiekis siekia 1 200–1 500 mm. Lagūnos vanduo naudojamas pasėlių (ypač ryžių) drėkinimui. Mirino lagūna laivuojama nedidelės grimzlės laivais.[4] Pakrantės pelkėtos, didelių gyvenviečių nėra.
Šaltiniai
- ↑ R. Ziesler and G.D. Ardizzone. LAS AGUAS CONTINENTALES DE AMERICA LATINA/THE INLAND WATERS OF LATIN AMERICA, Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.
- ↑ Mapa físico do estado do Rio Grande do Sul
- ↑ Mirimo ẽžeras (port. Lagoa Mirim, isp. Laguna Merín; Merino ẽžeras). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ Mirim Lagoon. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
