Georgijus Žukovas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Georgijus Žukovas
Gimė	1896 m. lapkričio 19 d. Strelkovka, Kalugos gubernija, Rusijos imperija
Mirė	1974 m. birželio 18 d. (77 metai) Maskva, Sovietų Sąjunga
Palaidotas (-a)	Nekropolis prie Kremliaus sienos
Tautybė	Rusas
Veikla	TSRS karvedys
Pareigos	buvęs TSRS Gynybos ministras
Partija	TSKP
Žymūs apdovanojimai
Pergalės ordinas Lenino ordinas Spalio revoliucijos ordinas
Vikiteka	Georgijus Žukovas
Parašas

Georgijus Konstantinovičius Žukovas (rus. Георгий Константинович Жуков, 1896 m. lapkričio 19 d. arba gruodžio 1 d. – 1974 m. birželio 18 d.) – Tarybų Sąjungos maršalas, kuris buvo tapęs Generalinio štabo viršininku, Vyriausiojo kariuomenės vado pavaduotoju, gynybos ministru, politbiuro nariu. Per Antrąjį pasaulinį karą jis dalyvavo daugelyje mūšių, o karo pabaigoje vadovavo 1-ajam Baltarusijos frontui mūšyje dėl Berlyno.

Biografija

Gimė Strelkovos kaime Kalugos gubernijoje rusų valstiečių šeimoje. 1915 m. buvo pašauktas į Rusijos imperijos kariuomenę. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, apdovanotas Georgijaus kryžiumi. Buvo sužeistas. Raudonosios armijos gretose dalyvavo Rusijos pilietiniame kare. Tarnavo kavalerijoje. Po Antrojo Pasaulinio karo Žukovas, kaip labai populiarus lyderis, buvo laikomas grėsme Stalino kultui ir apkaltintas nelojalumu nusiųstas vadovauti Odesos daliniams, toliau nuo Maskvos. Tačiau po Stalino mirties maršalas grįžo ir tapo gynybos ministru.

1944 m. balandžio 10 d. pirmasis apdovanotas Pergalės ordinu.

1994 m. Rusijos Federacijos Prezidento įsakymu įsteigtas ordinas, pavadintas Georgijaus Žukovo garbei.

Politinis postas
Prieš tai: Nikolajus Bulganinas	TSRS gynybos ministras 1955 - 1957 m.	Po to: Rodionas Malinovskis