Galinės smegenys
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Galinės smegenys (lot. telencephalon), didieji pusrutuliai, arba tiesiog smegenys (lot. cerebrum) – tai didžiausia ir labiausiai išsivysčiusi galvos smegenų dalis, iš viršaus ir šonų apgaubianti kitas galvos smegenų struktūras. Ją sudaro du pusrutuliai (hemispera cerebralis), sujungti baltosios medžiagos dariniu – didžiąja smegenų jungtimi (corpus colosum), pusrutulius skiria išilginis smegenų plyšys, o nuo smegenėlių jas skiria skersinis smegenų plyšys. Kiekvienas pusrutulis susideda iš apsiausto (lot. pallium), pamato mazgų su priedinėmis struktūromis ir šoninių skilvelių.
Apsiaustas sudaro vingiais ir vagomis išraižytą pusrutulių paviršinį sluoksnį. Paviršinį jo sluoksnį sudaro pilkoji medžiaga - smegenų žievė, o po ja yra baltosios medžiagos sluoksnis. Smegenys turi tris paviršius: viršutinį šoninį, apatinį ir vidinį, taip pat yra trys pagrindinės vagos - centrinė, momeninė pakaušio ir šoninė smegenų vagos. Smegenys dalijamos į šešias skiltis - kaktinę, momeninę, smilkininę, pakaušinę, limbinę skiltis ir salą (lot. insula).