Pereiti prie turinio

Žydrasis melsvys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
Celastrina argiolus
Žydrasis melsvys (Celastrina argiolus)
Žydrasis melsvys (Celastrina argiolus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Būrys: Drugiai
( Lepidoptera)
Šeima: Melsviai
( Lycaenidae)
Gentis: Celastrina
( Celastrina)
Rūšis: Žydrasis melsvys
( Celastrina argiolus)
Binomas
Celastrina argiolus
Linnaeus, 1758

Žydrasis melsvys (Celastrina argiolus) – melsvių (Lycaenidae) šeimos drugys. Gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, krūmynuose.

Žydrasis melsvys (♀)

Morfologiniai ypatumai: lytinis dimorfizmas ryškus. Patino sparnų viršus šviesiai mėlynas, išoriniai sparnų kraštai su siaura juoda juostele. Patelės priekinis sparnas šviesiai mėlynas, išoriniame bei priekiniame pakraštyje esanti juoda juosta užima 1/4 sparno pločio. Sparnų apačia abiejų lyčių vienoda – balsvai melsva. Priekinis sparnas su įžambiai išsidėsčiusiomis dėmėmis. Sparno ilgis: 11–15 mm.

Skraidymo laikas: pirmoji karta gegužės mėn., antroji – birželio – rugpjūčio mėn.

Mitybiniai augalai: šaltekšnis (Frangula alnus), dygioji šunobelė (Rhamnus cathartica), avietė (Rubus sp.), viržis (Calluna sp.).

Biologija: kiaušinėlius po vieną deda ant mitybinių augalų žiedinių pumpurų. Vikšrai minta žiedais ir vaisiais. Pasiekę 12 mm ilgį, virsta lėliukėmis. Antrosios kartos lėliukės žiemoja. Paplitimas: Europa, Šiaurės Afrika, Šiaurės Amerika, Azija.

Literatūra

Lietuvos dieniniai drugiai, Povilas Ivinskis, Jonas Augustauskas, Kaunas, LUTUTĖ, 2004 m., ISBN 9955-575-41-7, p. 119