2025 m. Vokietijos parlamento rinkimai

2025 m. Vokietijos parlamento rinkimai
← 2021 2025 m. rugsėjo 28 d. 2029 → Visos 630 vietų Bundestage Daugumai reikalinga 316 vietų

Kandidatas	Olaf Scholz	Friedrich Merz	Robert Habeck
Partija	SPD	CDU/CSU	Žalieji
Praėję rinkimai	25,7 %, 206 vietos	24,1 %, 197 vietos	14,8 %, 118 vietų


Kandidatas	Christian Lindner	Alice Weidel	Jan van Aken
Partija	FDP	AfD	Kairieji
Praėję rinkimai	11,4 %, 91 vieta	10,4 %, 83 vietos	4,9 %, 39 vietos
2025 m. Bundestago rinkimų vienmandačių apygardų žemėlapis
Dabartinis kancleris
Olaf Scholz

2025 m. Vokietijos parlamento rinkimai (vok. Bundestagswahl 2025) – dvidešimt pirmieji eiliniai Vokietijos Bundestago rinkimai, numatyti 2025 m. rugsėjo 28 d., tačiau 2024 m. lapkritį žlugus Vokietijos valdančiajai koalicijai tapo tikėtina, kad rinkimų data bus atkelta į vasario 23 d.^[1] Jei rinkimai įvyks anksčiau nei planuota, tai bus ketvirtieji pirmalaikiai rinkimai pokario Vokietijos istorijoje po 1972, 1983 ir 2005 m. rinkimų.

Kontekstas

Vokietijos vyriausybė pasiūlė rinkimus surengti rugsėjo 28 d., tam pritarė prezidentas Frankas Valteris Štainmajeris.^[2] 2024 m. lapkričio 6 d. kancleriui Olafui Šolcui pašalinus Laisvosios demokratų partijos lyderį Kristianą Lindnerį iš vyriausybės, žlugo Vokietijos valdančioji koalicija ir vyriausybė liko be daugumos parlamente.^[3]

O. Šolcas paskelbė, kad 2024 m. gruodžio 11 d. pateiks Bundestagui prašymą surengti balsavimą dėl pasitikėjimo, kuris turėtų įvykti gruodžio 16 d.^[4] O. Šolcas, Bundestagui pareiškus nepasitikėjimą jo vyriausybe, gali pasiūlyti prezidentui paleisti parlamentą ir skelbti naujus rinkimus. Valdančiosios partijos ir opozicinė CDU/CSU susitarė tokiu atveju pirmalaikių rinkimų data siūlyti vasario 23 d.^[5]

Rinkimų sistema

Data

Vokietijos Konstitucija numato, kad nauji parlamento rinkimai turi vykti ne anksčiau kaip po 46 ir ne vėliau kaip po 48 mėnesių nuo įgaliojimų laiko pradžios, nebent Bundestagas paleidžiamas anksčiau. XX Bundestagas įgaliojimus gavo 2021 m. spalio 26 d.^[6]

Parlamento rinkimai gali įvykti anksčiau, jei prezidentas paleidžia Bundestagą ir paskiria pirmalaikius rinkimus. Tai gali įvykti dviem atvejais.

Jeigu per 14 dienų nuo rinkimų neišrenkamas Bundestago narių balsų daugumą gavęs kancleris, prezidentas privalo paskirti daugiausiai balsų gavusį kandidatą arba paleisti Bundestagą.
Jeigu kancleris pralaimi balsavimą dėl nepasitikėjimo, jis gali siūlyti prezidentui paleisti Bundestagą. Prezidentas gali patenkinti arba atmesti kanclerio siūlymą.

Paleidus Bundestagą, nauji rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip per 60 dienų.^[7]

Tvarka

2025 m. į Bundestagą bus renkama 630 narių. Bundestagas renkamas 4 metams visuotiniais, tiesioginiais rinkimais pagal mišrią rinkimų sistemą: pusė renkami pagal mažoritarinę (vienmandatėse apygardose), kiti – pagal proporcinę rinkimų sistemą (daugiamandatėje apygardoje, apimančioje vieną žemę). Į Bundestagą patenka partijos, žemėje surinkusios ne mažiau kaip 5 % rinkėjų balsų arba laimėjusios vietas ne mažiau kaip 3 rinkimų apygardose.

Politinės partijos ir lyderiai

Lentelėje pateikiamos XX Bundestago partijos.

Partijos			Pirmininkas	Sąrašo lyderis	Ideologija	Vietos		Statusas
Partijos			Pirmininkas	Sąrašo lyderis	Ideologija	Praėję rinkimai	Prieš rinkimus	Statusas
	Vokietijos socialdemokratų partija Sozialdemokratische Partei Deutschlands		Saskia Esken Lars Klingbeil	Olaf Scholz	Socialdemokratija	206 / 736	207 / 733	Valdančioji koalicija
	CDU/CSU	Krikščionių demokratų sąjunga Christlich Demokratische Union Deutschlands	Friedrich Merz	Friedrich Merz	Konservatizmas Krikščioniškoji demokratija	152 / 736	153 / 733	Opozicija
	CDU/CSU	Krikščionių socialinė sąjunga Christlich-Soziale Union in Bayern	Markus Söder	Friedrich Merz	Konservatizmas Krikščioniškoji demokratija	45 / 736	43 / 733	Opozicija
	Sąjunga 90 / Žalieji Bündnis 90/Die Grünen		Franziska Brantner Felix Banaszak	Robert Habeck	Žalioji politika	118 / 736	117 / 733	Valdančioji koalicija
	Laisvoji demokratų partija Freie Demokratische Partei		Christian Lindner	Christian Lindner	Liberalizmas	91 / 736	90 / 733	Opozicija
	Alternatyva Vokietijai Alternative für Deutschland		Alice Weidel Tino Chrupalla	Alice Weidel	Populizmas Nacionalizmas	83 / 736	76 / 733
	Kairieji Die Linke		Ines Schwerdtner Jan van Aken	Heidi Reichinnek Jan van Aken	Demokratinis socializmas	39 / 736	28 / 733
	Saros Vagenknecht aljansas Bündnis Sahra Wagenknecht		Sahra Wagenknecht Amira Mohamed Ali	Sahra Wagenknecht	Populizmas Socializmas	0 / 736	10 / 733
	Neprisijungę	SSW	Christian Dirschauer	Stefan Seidler	Danų ir fryzų mažumų interesai	1 / 736	1 / 733
		AfD	Matthias Helferich	—	—	0 / 736	1 / 733
		Nepriklausomas	—	—	—	0 / 736	7 / 733

Nuomonių apklausos

LOESS nuomonių apklausų kreivės

Šaltiniai

↑ „Žiniasklaida: Vokietija pirmalaikius rinkimus planuoja kitų metų vasario 23 dieną“. lrt.lt. LRT. 2024-11-12. Nuoroda tikrinta 2024-12-07.
↑ „Germany's president approves the date for next year's national election“. Associated Press (anglų). 23 August 2024. Suarchyvuota iš originalo 2024-08-23. Nuoroda tikrinta 23 August 2024.
↑ tagesschau.de. „Kanzler Scholz will im Januar Vertrauensfrage stellen“ [Chancellor Scholz wants to ask for a vote of confidence in January]. tagesschau.de (vokiečių). Suarchyvuota iš originalo 2024-11-06. Nuoroda tikrinta 2024-11-06.
↑ Völkner, Paula (11 November 2024). „Scholz bei Miosga zum Ampel-Aus: Vertrauensfrage "vor Weihnachten" möglich – Neuwahlen rücken näher“ [Scholz at miosga on the end of the traffic light coalition: vote of confidence "before Christmas" possible – new elections are getting closer]. FR.de. Frankfurter Rundschau. Suarchyvuota iš originalo 12 November 2024. Nuoroda tikrinta 11 November 2024.
↑ „Einigung auf Neuwahl des Bundestags am 23. Februar“ [Agreement on New Parliamentary Elections on 23 February]. Tagesschau (vokiečių). 12 November 2024. Suarchyvuota iš originalo 12 November 2024. Nuoroda tikrinta 2024-11-12.
↑ „Nach der Bundestagswahl: Wie geht es jetzt weiter?“ [After the general election: what's next?]. RND (vokiečių). 26 September 2021. Suarchyvuota iš originalo 27 September 2021. Nuoroda tikrinta 30 September 2021.
↑ „Wahl zum 19. Deutschen Bundestag am 24. September 2017“. Der Bundeswahlleiter. Suarchyvuota iš originalo 8 November 2020. Nuoroda tikrinta 26 September 2017.

[1] „Žiniasklaida: Vokietija pirmalaikius rinkimus planuoja kitų metų vasario 23 dieną“. lrt.lt. LRT. 2024-11-12. Nuoroda tikrinta 2024-12-07.

[2] „Germany's president approves the date for next year's national election“. Associated Press (anglų). 23 August 2024. Suarchyvuota iš originalo 2024-08-23. Nuoroda tikrinta 23 August 2024.

[3] tagesschau.de. „Kanzler Scholz will im Januar Vertrauensfrage stellen“ [Chancellor Scholz wants to ask for a vote of confidence in January]. tagesschau.de (vokiečių). Suarchyvuota iš originalo 2024-11-06. Nuoroda tikrinta 2024-11-06.

[4] Völkner, Paula (11 November 2024). „Scholz bei Miosga zum Ampel-Aus: Vertrauensfrage "vor Weihnachten" möglich – Neuwahlen rücken näher“ [Scholz at miosga on the end of the traffic light coalition: vote of confidence "before Christmas" possible – new elections are getting closer]. FR.de. Frankfurter Rundschau. Suarchyvuota iš originalo 12 November 2024. Nuoroda tikrinta 11 November 2024.

[february-5] „Einigung auf Neuwahl des Bundestags am 23. Februar“ [Agreement on New Parliamentary Elections on 23 February]. Tagesschau (vokiečių). 12 November 2024. Suarchyvuota iš originalo 12 November 2024. Nuoroda tikrinta 2024-11-12.

[6] „Nach der Bundestagswahl: Wie geht es jetzt weiter?“ [After the general election: what's next?]. RND (vokiečių). 26 September 2021. Suarchyvuota iš originalo 27 September 2021. Nuoroda tikrinta 30 September 2021.

[date-1-7] „Wahl zum 19. Deutschen Bundestag am 24. September 2017“. Der Bundeswahlleiter. Suarchyvuota iš originalo 8 November 2020. Nuoroda tikrinta 26 September 2017.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]