Pereiti prie turinio

Žemdirbystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
20:21, 25 sausio 2023 versija, sukurta Snooker (aptarimas | indėlis) (Atmestas 78.60.150.118 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas))
(skirt) ←Prieš tai buvusi versija | žiūrėti esamą versiją (skirt) | Kita versija → (skirt)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Žemdirbys

Žemdirbystė – viena iš agronomijos sričių, vienas seniausių žmonijos verslų. Atsirado siekiant padidinti maisto išteklius. Skirstoma į primityviąją (kaplinę, lydiminę, dirvoninę), ekstensyviąją (pūdyminę, žalieninę), intensyviąją (vaismaininę, pramoninę, kt.) alternatyviąją (ekologinę, veganišką, kt.).

Gyvulininkystei atsiskyrus ir tapus atskira žemės ūkio šaka, žemdirbystė liko susijusi su nuolatiniu žemės dirbimu. Lietuvoje atsirado viduriniame neolite. Daugiausia dirbo moterys. Neolito pabaigoje susiklostė lydiminė žemdirbystė. I–IV m. e. a. pereita prie miškinės dirvoninės žemdirbystės, o I tūkstantmečio pabaigoje atsirado ir pūdyminė žemdirbystė.

Mesapotamijoje pirmieji žemdirbiai pasirodė apie 9000 m. pr. m. e., Egipte apie 7000 m. pr. m. e., Europoje apie 5000 m. pr. m. e.


  • Žemdirbystė. Vadovėlis. Aleksandro Stulginskio universitetas. 2013 m.