Kamčiatkos kraštas
| Kamčiatkos kraštas Камчатский край | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Rusija
| ||||||
| Federalinė apygarda | Tolimųjų Rytų federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | Tolimųjų Rytų | ||||||
| Administracinis centras | Kamčiatkos Petropavlovskas | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų | ||||||
| Vadovas | Aleksėjus Kuzmicikis | ||||||
| Gyventojų | 358 801 (76) | ||||||
| Plotas | 472 300 km² (10) | ||||||
| Tankumas | 0,76 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
Kamčiatkos kraštasVikiteka | ||||||
Kamčiatkos kraštas (rus. Камчатский край) – federacinis kraštas šiaurės rytų Rusijoje, Tolimųjų Rytų federacinėje apygardoje. Ribojasi su Magadano sritimi ir Čiukčių autonomine apygarda. Administracinis centras – Kamčiatkos Petropavlovskas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kamčiatkos kraštas sudarytas 2007 m. liepos 1 d. sujungus Kamčiatkos sritį ir Koriakų autonominę apygardą.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžioji krašto dalis yra Kamčiatkos pusiasalyje, taip pat apima dalį žemyno bei Komandoro ir Karaginsko salas Ramiajame vandenyne. Teritoriją supa Beringo jūra iš rytų ir Ochotsko jūra iš vakarų. Kamčiatkos pusiasaliu driekiasi Vidurinis kalnagūbris, bei keletas mažesnių kalnų masyvų, gausu veikiančių ugnikalnių (aukščiausias – Kliučių Sopka, 4750 m). Šiaurėje iškilę Koriakų ir Kolymos kalnynai.
Klimatas rūstus, šiaurėje – subarktinis, pakrantėse – jūrinis, centrinėje dalyje – žemyninis. Žiemą temperatūra nukrenta vidutiniškai iki -24-26 °C, vasarą pasiekia +12-14 °C. Metinis kritulių kiekis svyruoja priklausomai nuo vietovės nuo 300 iki 700 mm. Pagrindinės upės – Kamčiatka, Penžina, Talovka, Vyvenka, Avačia. Gausu ežerų, terminių versmių. Didelė gamtinių zonų įvairovė: tundrų ir miškatundrių plotai šiaurėje ir kalnuose, beržų ir spygliuočių retmiškiai, kalnų pievos bei pašlaičių kedrų giraitės.[1]
Krašte yra didelė bioįvarovė. Gamtai apsaugoti įrengti Koriakų ir Kronokų draustiniai. Geizerių slėnis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Verčiamasi jūrine žvejyba ir žuvies perdirbimu, elnininkyste, žemės ūkiu, miškininkyste. Spalvotųjų metalų, gamtinių dujų gavyba. Elektroenergetika (panaudojant geoterminę energiją).
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- rusai – 80,8 %
- ukrainiečiai – 5,8 %
- koriakai – 2 %
- totoriai – ≈1 %
- baltarusiai – ≈1 %
Didžiausios gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausios Kamčiatkos krašto gyvenvietės (tūkst. gyv., 2007 m.):
- Kamčiatkos Petropavlovskas – 194,9
- Jelizovas – 39,6
- Viliučinskas – 24,9
- Milkovas – 8,9
- Kliučiai – 6,4
- Ust Kamčiatskas – 4,3
- Palana – 3,8
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.
