Pereiti prie turinio

Laurie Anderson: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nestea (aptarimas | indėlis)
Atmetėjai
51 162 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Inkliuzz (aptarimas | indėlis)
25 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 32: Eilutė 32:
|vikiteka=Category:Laurie Anderson
|vikiteka=Category:Laurie Anderson
}}
}}
'''Laura Filips „Lori“ Anderson''' ({{en|Laura Phillips "Laurie" Anderson}}; g. [[1947]] m. [[birželio 5]] d. Glen Eline, [[Ilinojus|Ilinojuje]], [[JAV]])<ref>^ „Artists:Laurie Anderson“. The Record: Contemporary Art and Vinyl. [žiūrėta 2017 12 09].</ref> – amerikiečių avangardo menininkė, kompozitorė, muzikantė ir filmų režisierė, kurios kūriniai apima scenos menų, [[pop]] muzikos ir multimedijų projektus<ref> Fletcher, Kenneth R. „Anderson: The celebrated performance artist discusses Andy Warhol, NASA and her work at McDonald’s“. Smithsonian. [žiūrėta 2017 12 09].</ref>.
'''Laura Filips „Lori“ Anderson''' ({{en|Laura Phillips "Laurie" Anderson}}; g. [[1947]] m. [[birželio 5]] d. Glen Eline, [[Ilinojus|Ilinojuje]], [[JAV]])<ref>^ „Artists:Laurie Anderson“. The Record: Contemporary Art and Vinyl. [žiūrėta 2017 12 09].</ref> – amerikiečių avangardo menininkė, kompozitorė, smuikininkė, dainininkė ir filmų režisierė, kurios kūriniai apima scenos menų, [[pop]] muzikos ir multimedijų projektus<ref> Fletcher, Kenneth R. „Anderson: The celebrated performance artist discusses Andy Warhol, NASA and her work at McDonald’s“. Smithsonian. [žiūrėta 2017 12 09].</ref>.


Nors pagal išsilavinimą ji yra meno kritikė, taip pat turi gerus grojimo smuiku įgūdžius<ref>Amirkhanian, Charles. „Women in Electronic Music – 1977“. Liner note essay. New World Records. [žiūrėta 2017 12 09].</ref>, Anderson nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio ėmė vykdyti daugybę skirtingų scenos meno projektų [[Niujorkas|Niujorke]], kurdama įvairias kalbos, technologijų ir scenos menų jungtis<ref>Ankeny, Jason. „Laurie Anderson Biography“. AllMusic. [žiūrėta 2017 12 09].</ref>. Ji tapo plačiai žinoma meno pasaulyje 1981 m., kai jos singlas „O Superman“ pasiekė antrą vietą Didžiosios Britanijos populiariausių pop įrašų sąraše. Ji taip pat režisavo ir pati vaidino filme-koncerte „[[Home of the Brave]]“<ref>„AE160D 11 skyrius: Laurie Anderson“. [žiūrėta: 2017 12 09]</ref>.
Nors pagal išsilavinimą ji yra meno kritikė, taip pat turi gerus grojimo smuiku įgūdžius<ref>Amirkhanian, Charles. „Women in Electronic Music – 1977“. Liner note essay. New World Records. [žiūrėta 2017 12 09].</ref>, Anderson nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio ėmė vykdyti daugybę skirtingų scenos meno projektų [[Niujorkas|Niujorke]], kurdama įvairias kalbos, technologijų ir scenos menų jungtis<ref>Ankeny, Jason. „Laurie Anderson Biography“. AllMusic. [žiūrėta 2017 12 09].</ref>. Ji tapo plačiai žinoma meno pasaulyje 1981 m., kai jos singlas „O Superman“ pasiekė antrą vietą Didžiosios Britanijos populiariausių pop įrašų sąraše.

⚫
Anderson yra laikoma eksperimentinės elektroninės muzikos pioniere. Ji išrado keletą prietaisų, kuriuos naudojo savo įrašuose ir scenos menų pasirodymuose<ref>^ Sachs, Ben. „Electronic musician Laurie Anderson takes to the big screen“. Chicago Reader. [žiūrėta 2017 12 09].</ref>. 1977 m. ji sukūrė juostinį smuiką (angl. ''tape-bow violin''), kuris vietoje arklio šerių naudoja įrašytą magnetinę juostą ir magnetinę juostos galvutę tiltelyje. 10-ojo dešimtmečio pabaigoje ji sukūrė kalbančią lazdelę (angl. ''talking stick'') – 1,8 m ilgio [[MIDI]] valdiklį, kuris gali pasiekti ir replikuoti garsus.<ref>„The Performing Artistry of Laurie Anderson, „ by Don Shewey“. Donshewey.com. [žiūrėta 2017 12 09].</ref>

⚫
Anderson pradėjo susitikinėti su [[Lou Reed]] 1992 m. ir buvo už jo ištekėjusi nuo 2008 m. iki jo mirties 2013 m.<ref>Lou Reed and Laurie Anderson Wed – Weddings, Laurie Anderson, Lou Reed“. People.com. April 25, 2008.</ref>


Lietuvoje ji buvo pasirodžiusi vieną kartą 2012 m., Vilniuje.<ref>„Technologinis Laurie Anderson teatras – Lietuvoje“. Menų faktūra, 2012 05 22. </ref>
Lietuvoje ji buvo pasirodžiusi vieną kartą 2012 m., Vilniuje.<ref>„Technologinis Laurie Anderson teatras – Lietuvoje“. Menų faktūra, 2012 05 22. </ref>


== Biografija ==
== Biografija ==



Lori Anderson gimė Marės Liujis ir Arturo T. Andersono šeimoje. Ji baigė Glenbard West vidurinę mokyklą. Barnardo koledže baigusi meno istorijos bakalauro studijas įgijo ''magna cum laude'' ir ''Phi Beta Kappa'' diplomus. [[1972]] m. ji įgijo skulptūros magistro laipsnį [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos universitete]]<ref>Šaltinis</ref>. Jos pirmas scenos menų kūrinys – simfonija automobilių ragais, buvo atliktas [[1969]] m.
Lori Anderson gimė Marės Liujis ir Arturo T. Andersono šeimoje. Ji baigė Glenbard West vidurinę mokyklą. Barnardo koledže baigusi meno istorijos bakalauro studijas įgijo ''magna cum laude'' ir ''Phi Beta Kappa'' diplomus. [[1972]] m. ji įgijo skulptūros magistro laipsnį [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos universitete]]<ref>Šaltinis</ref>. Jos pirmas scenos menų kūrinys – simfonija automobilių ragais, buvo atliktas [[1969]] m.
[[1970]] m. ji rengė pogrindinį komiksą „Boloney Moccasins“, kurį publikavo [[George DiCaprio]]. 8-ojo dešimtmečio pradžioje dirbo kaip meno instruktorė, meno kritikė žurnaluose, tokiuose kaip „[[Artforum]]“<ref> „Music Article 0026“. Amazings.com.</ref>. Iliustravo vaikų knygas, kurių pirmoji buvo pavadinta „[[The Package]]“ – paveikslėlių paslapčių istorija<ref>Papageorge, John. „Interview with Laurie Anderson“. Silicon Valley Radio. Web Networks, Inc.</ref>.
[[1970]] m. ji rengė pogrindinį komiksą „Boloney Moccasins“, kurį publikavo [[George DiCaprio]]. 8-ojo dešimtmečio pradžioje dirbo kaip meno instruktorė, meno kritikė žurnaluose, tokiuose kaip „[[Artforum]]“<ref> „Music Article 0026“. Amazings.com.</ref>. Iliustravo vaikų knygas, kurių pirmoji buvo pavadinta „[[The Package]]“ – paveikslėlių paslapčių istorija<ref>Papageorge, John. „Interview with Laurie Anderson“. Silicon Valley Radio. Web Networks, Inc.</ref>.
⚫
Anderson pradėjo susitikinėti su žymiu amerikiečių muzikantu, grupės [[the Velvet Underground]] dainų kūrėju [[Lou Reed]] 1992 m. ir buvo už jo ištekėjusi nuo 2008 m. iki jo mirties 2013 m.<ref>Lou Reed and Laurie Anderson Wed – Weddings, Laurie Anderson, Lou Reed“. People.com. April 25, 2008.</ref>

== Karjera ir kūryba ==
== Karjera ir kūryba ==
20 a. 8-ajame dešimtmetyje ji dirbo Niujorke. Šiuo laikotarpiu vienu labiausiai žiniasklaidoje cituojamų jos kūrinių tapo "Duets on Ice". Kūrinyje, skambant įrašui, ji groja smuiku ir dėvi slides, kurių geležtės yra sušaldytos ledo bloke: pasirodymas laikomas baigtu, kai ledas ištirpsta. Du ankstyvieji kūriniai "New York Social Life" ir "Time to Go," yra įtraukti į 1977 m. rinkinį ''New Music for Electronic and Recorded Media'', kartu su [[Pauline Oliveros]] ir kitų kompozitorių darbais<ref>Amirkhanian, Charles. "Women in Electronic Music – 1977". Liner note essay. New World Records.</ref>.
Šiuo laikotarpiu Anderson taip pat įrašė nemažai avangardinės muzikos įrašų, įtrauktų į šio stiliaus muzikos rinktines. Daugiausia – Niujorko poetui [[John Giorno]] priklausančioje įrašų kompanijoje ''Giorno Poetry Systems''<ref>"Laurie Anderson profile at". Discogs.com. June 5, 1947. Retrieved October 2, 2011.</ref>. Vienas ryškiausių šioje kompanijoje išleistų kūrinių yra "You're the Guy I Want to Share My Money With".

[[1978]] m. ji dalyvavo konferencijoje „The Nova Convention“, kartu su kylančiomis avangardo muzikos žvaigždėmis, tokiomis kaip [[William S. Burroughs]], [[Philip Glass]], [[Frank Zappa]], [[Timothy Leary]], [[Malcolm Goldstein]], [[John Cage]] ir [[Allen Ginsberg]]<ref>UbuWeb Sound – The Dial-A-Poem Poets: The Nova Convention". Ubu.com. Retrieved October 2, 2011.</ref>.

Anderson 20 a. pabaigoje daug laiko skyrė rašymui. Ji aprašė Niujorko kultūrinį charakterį, publikuotą ''[[Encyclopædia Britannica]]''<ref> "Encyclopaedia Anderson", The New Yorker, July 16, 2001</ref> bei sukūrė daug multimedinių prezentacijų, kurios dažniausiai buvo įkvėptos [[Moby-Dick]] personažo<ref> "Review: Laurie Anderson's 'Moby' – the big blubber". CNN. Retrieved May 7, 2010.</ref>. Viena pagrindinių Anderson darbų temų yra technologijų įtaka žmonių santykiams ir bendravimui.

[[2003]] m. Anderson tapo pirmąją reziduojančia menininke [[NASA]]. Tai ją įkvėpė sukurti kūrinį ''The End of the Moon''<ref>Stamberg, Susan (July 3, 2004). "NASA Gives Space to Artist in Residence". NPR. Retrieved February 8, 2011.</ref><ref>"Moon and Stars Align for Performance Artist". The Washington Post. June 30, 2004. Retrieved May 7, 2010.</ref>.

[[2004]] m. ji buvo Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos kūrybinės komandos narė Atėnuose. Tais pačiais metais ji bendradarbiavo su choreografe [[Trisha Brown]] ir filmų kūrėja [[Agnieszka Wojtowicz-Vosloo]] multimedijų projekte ''O Zlozony/O Composite''. Baletas buvo pirmą kartą pastatytas Paryžiaus Nacionalinėje Operoje "Opera Garnier" 2004 m. gruodį <ref>http://www.nytimes.com/2004/12/23/arts/dance/classically-modern-and-fused-with-art.html</ref>.

⚫
Anderson yra laikoma eksperimentinės elektroninės muzikos pioniere. Ji išrado keletą prietaisų, kuriuos naudojo savo įrašuose ir scenos menų pasirodymuose<ref>^ Sachs, Ben. „Electronic musician Laurie Anderson takes to the big screen“. Chicago Reader. [žiūrėta 2017 12 09].</ref>. 1977 m. ji sukūrė juostinį smuiką (angl. ''tape-bow violin''), kuris vietoje arklio šerių naudoja įrašytą magnetinę juostą ir magnetinę juostos galvutę tiltelyje. 10-ojo dešimtmečio pabaigoje ji sukūrė kalbančią lazdelę (angl. ''talking stick'') – 1,8 m ilgio [[MIDI]] valdiklį, kuris gali pasiekti ir replikuoti garsus.<ref>„The Performing Artistry of Laurie Anderson, „ by Don Shewey“. Donshewey.com. [žiūrėta 2017 12 09].</ref>


Karjeros eigoje ji bendradarbiavo su tokiais muzikos kūrėjais ir atlikėjais kaip [[William S. Burroughs]], [[Jean Dupuy]], [[Arto Lindsay]], [[Bill Laswell]], [[Ian Ritchie]], [[Peter Gabriel]], [[Perry Hoberman]], [[David Sylvian]], [[Jean Michel Jarre]], [[Brian Eno]], [[Philip Glass]], [[Nona Hendryx]], [[Bobby McFerrin]], [[Ryuichi Sakamoto]], [[Dave Stewart]], [[Peter Gordon]], [[Adrian Belew]], [[Hector Zazou] ir [[Lou Reed]].
== Apdovanojimai ==
== Apdovanojimai ==
* 1980 m. Garbės daktaro laipsnis Sanfrancisko menų institute.
* 1980 m. Garbės daktaro laipsnis Sanfrancisko menų institute<ref>Handy, Amy (1989). "Artist's Biographies – Laurie Anderson". In Randy Rosen; Catherine C. Brower. Making Their Mark. Women Artists Move into the Mainstream, 1970–1985. Abbeville Press. pp. 237–238. ISBN 0-89659-959-0.</ref>.
* 1982 m. Gugenheimo stipendija kūrybinių menų – filmų kategorijoje.
* 1982 m. Gugenheimo stipendija kūrybinių menų – filmų kategorijoje<ref>Handy, Amy (1989). "Artist's Biographies – Laurie Anderson". In Randy Rosen; Catherine C. Brower. Making Their Mark. Women Artists Move into the Mainstream, 1970–1985. Abbeville Press. pp. 237–238. ISBN 0-89659-959-0.</ref>.
* 2006 m. Amerikos akademijos Romoje narystės apdovanojimas.
* 2006 m. Amerikos akademijos Romoje narystės apdovanojimas.
* 2010 m. „Pasiekimų moters“ apdovanojimas Moterų projektų teatre.
* 2010 m. „Pasiekimų moters“ apdovanojimas Moterų projektų teatre<ref>http://wptheater.org/our-annual-gala/laurie-anderson/</ref>.
* 2013 m. Garbės menų daktaro laipsnis Aalto menų, dizaino ir architektūros universitete.
* 2013 m. Garbės menų daktaro laipsnis Aalto menų, dizaino ir architektūros universitete<ref>"Aalto University School of Arts, Design and Architecture to award eight honorary doctorates". Aalto University. Retrieved August 13, 2014.</ref>.


== Muzikiniai vaizdo klipai ==
== Muzikiniai vaizdo klipai ==
Eilutė 95: Eilutė 105:
* ''Talk Normal: The Laurie Anderson Anthology'' (2000)
* ''Talk Normal: The Laurie Anderson Anthology'' (2000)


==Filmai==
*''Dearreader: How to Turn a Book Into a Movie'' (1974)
*''System ohne Schatten'' (1983)
*''Home of the Brave: A Film by Laurie Anderson'' (1986)
*''What You Mean We?'' (1987)
*''Hotel Deutschland'' (1992)
*''The Rugrats Movie'' (1998)
*''Life on a String'' (2002)
*''Hidden Inside Mountains'' (2006)
*''Heart of a Dog''(2015)
== Bibliografija ==
== Bibliografija ==
* United States (HarperCollins, 1984) [[ISBN 0-06-091110-7]]
* United States (HarperCollins, 1984) [[ISBN 0-06-091110-7]]

14:32, 10 gruodžio 2017 versija

Lori Anderson
Lori Anderson 1986 m.
Gimimo vardas Laura Phillips Anderson
Gimė 1947 m. birželio 5 d. (77 metai)
Glen Elinas, Ilinojus, JAV
Tautybė amerikietė
Sutuoktinis (-ė) Lou Reed
Veikla muzikos atlikėja, kompozitorė
Sritis avangardas, eksperimentinė muzika, pop muzika
Alma mater Barnardo koledžas
Vikiteka Laurie Anderson

Laura Filips „Lori“ Anderson (angl. Laura Phillips "Laurie" Anderson; g. 1947 m. birželio 5 d. Glen Eline, Ilinojuje, JAV)[1] – amerikiečių avangardo menininkė, kompozitorė, smuikininkė, dainininkė ir filmų režisierė, kurios kūriniai apima scenos menų, pop muzikos ir multimedijų projektus[2].

Nors pagal išsilavinimą ji yra meno kritikė, taip pat turi gerus grojimo smuiku įgūdžius[3], Anderson nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio ėmė vykdyti daugybę skirtingų scenos meno projektų Niujorke, kurdama įvairias kalbos, technologijų ir scenos menų jungtis[4]. Ji tapo plačiai žinoma meno pasaulyje 1981 m., kai jos singlas „O Superman“ pasiekė antrą vietą Didžiosios Britanijos populiariausių pop įrašų sąraše.

Lietuvoje ji buvo pasirodžiusi vieną kartą 2012 m., Vilniuje.[5]

Biografija

Lori Anderson gimė Marės Liujis ir Arturo T. Andersono šeimoje. Ji baigė Glenbard West vidurinę mokyklą. Barnardo koledže baigusi meno istorijos bakalauro studijas įgijo magna cum laude ir Phi Beta Kappa diplomus. 1972 m. ji įgijo skulptūros magistro laipsnį Kolumbijos universitete[6]. Jos pirmas scenos menų kūrinys – simfonija automobilių ragais, buvo atliktas 1969 m. 1970 m. ji rengė pogrindinį komiksą „Boloney Moccasins“, kurį publikavo George DiCaprio. 8-ojo dešimtmečio pradžioje dirbo kaip meno instruktorė, meno kritikė žurnaluose, tokiuose kaip „Artforum“[7]. Iliustravo vaikų knygas, kurių pirmoji buvo pavadinta „The Package“ – paveikslėlių paslapčių istorija[8]. Anderson pradėjo susitikinėti su žymiu amerikiečių muzikantu, grupės the Velvet Underground dainų kūrėju Lou Reed 1992 m. ir buvo už jo ištekėjusi nuo 2008 m. iki jo mirties 2013 m.[9]

Karjera ir kūryba

20 a. 8-ajame dešimtmetyje ji dirbo Niujorke. Šiuo laikotarpiu vienu labiausiai žiniasklaidoje cituojamų jos kūrinių tapo "Duets on Ice". Kūrinyje, skambant įrašui, ji groja smuiku ir dėvi slides, kurių geležtės yra sušaldytos ledo bloke: pasirodymas laikomas baigtu, kai ledas ištirpsta. Du ankstyvieji kūriniai "New York Social Life" ir "Time to Go," yra įtraukti į 1977 m. rinkinį New Music for Electronic and Recorded Media, kartu su Pauline Oliveros ir kitų kompozitorių darbais[10]. Šiuo laikotarpiu Anderson taip pat įrašė nemažai avangardinės muzikos įrašų, įtrauktų į šio stiliaus muzikos rinktines. Daugiausia – Niujorko poetui John Giorno priklausančioje įrašų kompanijoje Giorno Poetry Systems[11]. Vienas ryškiausių šioje kompanijoje išleistų kūrinių yra "You're the Guy I Want to Share My Money With".

1978 m. ji dalyvavo konferencijoje „The Nova Convention“, kartu su kylančiomis avangardo muzikos žvaigždėmis, tokiomis kaip William S. Burroughs, Philip Glass, Frank Zappa, Timothy Leary, Malcolm Goldstein, John Cage ir Allen Ginsberg[12].

Anderson 20 a. pabaigoje daug laiko skyrė rašymui. Ji aprašė Niujorko kultūrinį charakterį, publikuotą Encyclopædia Britannica[13] bei sukūrė daug multimedinių prezentacijų, kurios dažniausiai buvo įkvėptos Moby-Dick personažo[14]. Viena pagrindinių Anderson darbų temų yra technologijų įtaka žmonių santykiams ir bendravimui.

2003 m. Anderson tapo pirmąją reziduojančia menininke NASA. Tai ją įkvėpė sukurti kūrinį The End of the Moon[15][16].

2004 m. ji buvo Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos kūrybinės komandos narė Atėnuose. Tais pačiais metais ji bendradarbiavo su choreografe Trisha Brown ir filmų kūrėja Agnieszka Wojtowicz-Vosloo multimedijų projekte O Zlozony/O Composite. Baletas buvo pirmą kartą pastatytas Paryžiaus Nacionalinėje Operoje "Opera Garnier" 2004 m. gruodį [17].

Anderson yra laikoma eksperimentinės elektroninės muzikos pioniere. Ji išrado keletą prietaisų, kuriuos naudojo savo įrašuose ir scenos menų pasirodymuose[18]. 1977 m. ji sukūrė juostinį smuiką (angl. tape-bow violin), kuris vietoje arklio šerių naudoja įrašytą magnetinę juostą ir magnetinę juostos galvutę tiltelyje. 10-ojo dešimtmečio pabaigoje ji sukūrė kalbančią lazdelę (angl. talking stick) – 1,8 m ilgio MIDI valdiklį, kuris gali pasiekti ir replikuoti garsus.[19]

Karjeros eigoje ji bendradarbiavo su tokiais muzikos kūrėjais ir atlikėjais kaip William S. Burroughs, Jean Dupuy, Arto Lindsay, Bill Laswell, Ian Ritchie, Peter Gabriel, Perry Hoberman, David Sylvian, Jean Michel Jarre, Brian Eno, Philip Glass, Nona Hendryx, Bobby McFerrin, Ryuichi Sakamoto, Dave Stewart, Peter Gordon, Adrian Belew, [[Hector Zazou] ir Lou Reed.

Apdovanojimai

  • 1980 m. Garbės daktaro laipsnis Sanfrancisko menų institute[20].
  • 1982 m. Gugenheimo stipendija kūrybinių menų – filmų kategorijoje[21].
  • 2006 m. Amerikos akademijos Romoje narystės apdovanojimas.
  • 2010 m. „Pasiekimų moters“ apdovanojimas Moterų projektų teatre[22].
  • 2013 m. Garbės menų daktaro laipsnis Aalto menų, dizaino ir architektūros universitete[23].

Muzikiniai vaizdo klipai

  • „O Superman“
  • „Sharkey’s Day“
  • „This is the Picture (Excellent Birds)“
  • „Language Is a Virus“ (from Home of the Brave)
  • „Beautiful Red Dress“

Singlai

  • „O Superman“ (1981)
  • „Big Science“ (1981)
  • „Sharkey’s Day“ (1984)
  • „Language Is a Virus“ (1986)
  • „Strange Angels“ (1989)
  • „Babydoll“ (1989)
  • „Beautiful Red Dress“ (1990)
  • „In Our Sleep“ (1994)
  • „Big Science 2“ (2007)
  • „Mambo and Bling“ (2008)
  • „Only an Expert“ (2010)

Diskografija

Albumai

  • Big Science (išleista 1982 m., įrašų kompanija: Warner Bros)
  • Mister Heartbreak (išleista 1984 m. , įrašų kompanija: Warner Bros)
  • Home of the Brave (išleista 1986 m. , įrašų kompanija: Warner Bros)
  • Strange Angles (išleista 1989 m. , įrašų kompanija: Warner Bros)
  • Bright Red (išleista 1994 m. , įrašų kompanija: Warner Bros)
  • Life on a String (išleista 2001 m., įrašų kompanija: Nonesuch / Elektra Records)
  • Homeland (išleista 2010 m. , įrašų kompanija: Nonesuch / Elektra Records)

Kalbamųjų žodžių albumai

  • The Ugly One with the Jewels (1995)
  • Heart of a Dog (Garso takelis) (2015)

Gyvų pasirodymų įrašų albumai

  • United States Live (1984)
  • Live in New York (2002)

Albumų komplektacijos

  • Talk Normal: The Laurie Anderson Anthology (2000)

Filmai

  • Dearreader: How to Turn a Book Into a Movie (1974)
  • System ohne Schatten (1983)
  • Home of the Brave: A Film by Laurie Anderson (1986)
  • What You Mean We? (1987)
  • Hotel Deutschland (1992)
  • The Rugrats Movie (1998)
  • Life on a String (2002)
  • Hidden Inside Mountains (2006)
  • Heart of a Dog(2015)

Bibliografija

Šaltiniai

  1. ↑ ^ „Artists:Laurie Anderson“. The Record: Contemporary Art and Vinyl. [žiūrėta 2017 12 09].
  2. ↑ Fletcher, Kenneth R. „Anderson: The celebrated performance artist discusses Andy Warhol, NASA and her work at McDonald’s“. Smithsonian. [žiūrėta 2017 12 09].
  3. ↑ Amirkhanian, Charles. „Women in Electronic Music – 1977“. Liner note essay. New World Records. [žiūrėta 2017 12 09].
  4. ↑ Ankeny, Jason. „Laurie Anderson Biography“. AllMusic. [žiūrėta 2017 12 09].
  5. ↑ „Technologinis Laurie Anderson teatras – Lietuvoje“. Menų faktūra, 2012 05 22.
  6. ↑ Šaltinis
  7. ↑ „Music Article 0026“. Amazings.com.
  8. ↑ Papageorge, John. „Interview with Laurie Anderson“. Silicon Valley Radio. Web Networks, Inc.
  9. ↑ Lou Reed and Laurie Anderson Wed – Weddings, Laurie Anderson, Lou Reed“. People.com. April 25, 2008.
  10. ↑ Amirkhanian, Charles. "Women in Electronic Music – 1977". Liner note essay. New World Records.
  11. ↑ "Laurie Anderson profile at". Discogs.com. June 5, 1947. Retrieved October 2, 2011.
  12. ↑ UbuWeb Sound – The Dial-A-Poem Poets: The Nova Convention". Ubu.com. Retrieved October 2, 2011.
  13. ↑ "Encyclopaedia Anderson", The New Yorker, July 16, 2001
  14. ↑ "Review: Laurie Anderson's 'Moby' – the big blubber". CNN. Retrieved May 7, 2010.
  15. ↑ Stamberg, Susan (July 3, 2004). "NASA Gives Space to Artist in Residence". NPR. Retrieved February 8, 2011.
  16. ↑ "Moon and Stars Align for Performance Artist". The Washington Post. June 30, 2004. Retrieved May 7, 2010.
  17. ↑ http://www.nytimes.com/2004/12/23/arts/dance/classically-modern-and-fused-with-art.html
  18. ↑ ^ Sachs, Ben. „Electronic musician Laurie Anderson takes to the big screen“. Chicago Reader. [žiūrėta 2017 12 09].
  19. ↑ „The Performing Artistry of Laurie Anderson, „ by Don Shewey“. Donshewey.com. [žiūrėta 2017 12 09].
  20. ↑ Handy, Amy (1989). "Artist's Biographies – Laurie Anderson". In Randy Rosen; Catherine C. Brower. Making Their Mark. Women Artists Move into the Mainstream, 1970–1985. Abbeville Press. pp. 237–238. ISBN 0-89659-959-0.
  21. ↑ Handy, Amy (1989). "Artist's Biographies – Laurie Anderson". In Randy Rosen; Catherine C. Brower. Making Their Mark. Women Artists Move into the Mainstream, 1970–1985. Abbeville Press. pp. 237–238. ISBN 0-89659-959-0.
  22. ↑ http://wptheater.org/our-annual-gala/laurie-anderson/
  23. ↑ "Aalto University School of Arts, Design and Architecture to award eight honorary doctorates". Aalto University. Retrieved August 13, 2014.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Laurie_Anderson&oldid=5280079"