Jelgava: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Paeiliui

Dabartinė 17:21, 23 balandžio 2024 versija

Jelgava latv. Jelgava



Jelgava 56°39′0″ š. pl. 23°43′0″ r. ilg. / 56.65000°š. pl. 23.71667°r. ilg. / 56.65000; 23.71667 (Jelgava)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Latvija
Istorinis regionas	Žiemgala

Įkūrimo data	1573 m. (miesto teisės)
Meras	Andris Rāviņš

Gyventojų (2007)	66 034
Plotas	60 km²
Tankumas (2007)	1 101 žm./km²
Altitudė	17 m

Tinklalapis	www.jelgava.lv
Vikiteka	Jelgava

Kirčiavimas	Jel̃gava, Mintaujà^[1]

Jelgava (iki 1917 m. Mintauja, latv. Mītava, vok. Mitau) – miestas Latvijoje, Žiemgaloje, apie 50 km į pietus nuo Rygos. Per miestą teka Lielupė. Jelgava žinoma dėl ten esančių Jelgavos rūmų ir parko.^[2]

Istorija

Jelgava (Mintauja) įkurta 1266 m., Livonijos ordinui pastačius mūrinę pilį. 1345 m. miestą užkariavo lietuviai. 1573 m. gavo Magdeburgo teises, ilgą laiką buvo Kuršo ir Žiemgalos pagrindinis miestas (priklausė Abiejų Tautų Respublikai). 1795 m. atiteko Rusijai, nuo 1920 m. – Latvijos sudėtyje. Antrojo pasaulinio karo metu stipriai sugriautas.

Nuo 1522 m. yra pirmųjų žinių apie bažnyčią Jelgavoje. 1561 m. lapkričio 28 d. paskutinis Livonijos ordino magistras Gothardas Ketleris pasirašė pajungimo sutartį su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Augustu ir tapo Kuršo kunigaikštystės pirmuoju kunigaikščiu, o pats miestas 1568 m. tapo kunigaikštystės sostine. 1573 m. kunigaikštis Jelgavai suteikė miesto teises.

Jelgava stipriai kentėjo lenkų–švedų karo metu 1600–1629 m, 1638 m. pradėjo valdyti kunigaikštis Jokūbas Ketleris.

1697 m. į Jelgavą atvyko didelė rusų delegacija, kurios sudėtyje slapta buvo Petras I. 1700 m. liepos 23 d. Jelgavą užėmė švedų kariuomenė, o 1706 m. – Rusijos kariuomenė.

Buvo pasirašyta vedybų sutartis tarp kunigaikščio Frydricho Vilhelmo ir Petro I pusbrolio dukters Anos Ivanovnos. Po vestuvių Peterburge, grįždamas į Jelgavą kunigaikštis mirė ir Ana Ivanovna atvyko į Jelgavą kaip našlė. Kai 1730 m. Ana Ivanovna tapo Rusijos cariene, Kuršo kunigaikščio dvarininkai išrinko Anos favoritą Ernstą Johaną Bironą. Bironas padėjo pamatus Jelgavos pilies statybai senosios pilies vietoje. Architektu buvo parinktas italų architektas Bartolomėjas Rastrelis. 1769 m. valdžia perduota kunigaikščiui Petrui Bironui. 1775 m. kunigaikštis įkūrė aukštąją mokyklą – Academia Petrina. 1764 m. Jelgavoje svečiavosi Kazanova, o 1779 m. – Kaliostras.

1795 m. Kuršo dvarininkų landtagas priėmė deklaraciją dėl prisijungimo prie Rusijos, kunigaikštis atsisakė sosto ir Kuršo kunigaikštystė nustojo egzistavusi. Jelgava tapo Rusijos Kuršo gubernijos centru. Nuo 1789 iki 1801 m. ir nuo 1805 iki 1807 m. Jelgavoje prabuvo iš Prancūzijos išvarytas karalius Liudvikas XVIII su dvaru. 1812 m. rusų–prancūzų karo metu Jelgavą užėmė prancūzų kariuomenė.

1818 m. rugpjūčio 30 d., dalyvaujant Rusijos carui Aleksandrui I, Jelgavoje iškilmingai buvo paskelbtas baudžiavos panaikinimas Kurše.

Jelgavos gimnazija buvo viena iš nedaugelio tuometinės Pietų Latvijos ir Šiaurės Lietuvos aukštesniųjų mokyklų. Kražių gimnazija veikė tik 1817–1842 m. ir buvo perkelta į Kauną, 1853 m. atidaryta Šiaulių gimnazija nesutalpino visų norinčių, be to, čia buvo dėstoma rusų kalba, o Jelgavoje pagrindinė buvo vokiečių kalba. Todėl daugelis Lietuvos inteligentų savo mokslams pasirinkdavo būtent Jelgavą. Taip pat veikė ir nedidelė mergaičių gimnazija.

Jelgavoje virė ir kultūrinis gyvenimas: 1848 m. čia pastatytas pirmasis Latvijoje teatro spektaklis, 1868 m. prie Šv. Onos bažnyčios susikūrė choras „Ligo“, 1889 m. rugpjūčio 30 d. atidaryta speciali salė dainų šventėms, kurioje tilpo 4000 klausytojų ir 800 dainininkų. 1895 m. Jelgavoje vyko IV Latvijos dainų šventė, agronomo Janio Bisenieko iniciatyva pradėtos rengti žemės ūkio parodos. 1894 m. Liepojos–Romnų geležinkelis miestą sujungė su Mažeikiais. 1895 m. Jelgavoje įvyko IV Visuotinė latvių dainų šventė, kol kas vienintelė, kuri įvykusi ne Rygoje.

Jelgavos apylinkėse nuo seno gyveno nemažai lietuviais save laikiusių žiemgalių ir iš Lietuvos atsikėlusių žmonių. Dažnai tie persikėlimai buvo susiję su trukdymais dirbti gimtinėje dėl politinių priežasčių. XIX a. pabaigoje ketvirtadalį miesto gyventojų sudarė lietuviai, veikė kelios lietuvių draugijos, chorai. Todėl Jelgava buvo ir viena iš būsimųjų Lietuvos ir Latvijos garsių visuomenės veikėjų ir politikų kalvių.

Pirmojo pasaulinio karo metu Jelgavą užėmė vokiečių kariuomenė. 1916 ir 1917 m. Jelgavoje svečiavosi Vokietijos kaizeris Vilhelmas II. 1918 m. kovo 15 d. vokiečiai deklaravo Kuršo kunigaikštystės atkūrimą. 1919 m. sausio 2 d. į Jelgavą atvyko Latvijos Laikinoji vyriausybė, tačiau jau sausio 6 d. ji prsikėlė į Liepoją.

Iki 1919 m. kovo 18 d. miestas buvo bolševikų rankose, o 1919 m. birželio 21 d. į Jelgavą atvyko Pavelas Bermontas-Avalovas ir miestas tapo Rusijos Vakarų savanorių armijos pagrindine būstine. 1919 m. lapkričio 21 d. miestą išlaisvino Latvijos kariuomenė.

1926 m. Jelgavoje pradėjo veikti pirmasis Latvijos cukraus fabrikas, o 1939 m., po sudegusios Jelgavos pilies atstatymo, čia atidaryta Latvijos žemės ūkio akademija.

Antrojo pasaulinio karo metu 1944 m. kovą miestas buvo stipriai nuniokotas. Sovietmečiu mieste veikė didelė mašinų gamybos įmonė – Rygos Autobusų Fabrikas (RAF), kuris gamino mikroautobusus.

Gyventojai

Gyventojai pagal tautybę 2022 m.

latviai			62.1 %
rusai			24.8 %
baltarusiai			4.8 %
ukrainiečiai			2.3 %
lenkai			1.7 %
lietuviai			1.3 %
kiti			3 %

Žymūs žmonės

Jelgavoje gimę:

Johanas Heinrikas Baumanis (1753–1832) – dailininkas
Eduardas Eichvaldas (1795–1876) – geologas
Eduardas Totlebenas (1818–1884) – karo inžinierius
Janis Lūsis (1939–2020) – ieties metikas
Einaras Repšė (g. 1961 m.) – politikas
Renaras Kauperis (g. 1974 m.) – muzikantas

Miestai partneriai

Jelgava miestų partnerystės ryšius sudariusi su šiais miestais:^[3]

Pernu, Estija (1957)
Šiauliai, Lietuva (1960)
Vailė, Danija (1992)
Balstogė, Lenkija (1994)
Sinjingas, Taivanas (2000)
Naka, Švedija (2000)
Alkamas, Italija (2002)
Baranovičiai, Baltarusija (2003)¹
Maskva (pietų apygarda), Rusija (2003)¹
Helefošas, Švedija (2004)
Riuej Malmezonas, Prancūzija (2006)
Magadanas, Rusija (2006)¹
Ivano Frankivskas, Ukraina (2007)
Nova Odesa, Brazilija (2007)
Komas, Italija (2006)

¹ partnerystės susitarimas atšauktas.^[4]

Sportas

FK Jelgava – buvęs futbolo klubas;

Šaltiniai

↑ „Atvirkštinis lietuvių kalboje vartojamų tradicinių Latvijos Respublikos vietovardžių formų sąrašas“. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos (PDF). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. Suarchyvuotas originalas (pdf) 2022-10-08. Nuoroda tikrinta 2022-12-17.
↑ Jelgava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 625-626 psl.
↑ „Sadraudzības pilsētas“. jelgava.lv (latvių). Nuoroda tikrinta 2022-12-17.
↑ „Jelgavas domes deputāti ar parakstiem apliecina nosodījumu Krievijas Federācijas agresijai Ukrainā“. jelgava.lv (latvių). Nuoroda tikrinta 2022-12-17.

[1] „Atvirkštinis lietuvių kalboje vartojamų tradicinių Latvijos Respublikos vietovardžių formų sąrašas“. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos (PDF). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. Suarchyvuotas originalas (pdf) 2022-10-08. Nuoroda tikrinta 2022-12-17.

[2] Jelgava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 625-626 psl.

[3] „Sadraudzības pilsētas“. jelgava.lv (latvių). Nuoroda tikrinta 2022-12-17.

[4] „Jelgavas domes deputāti ar parakstiem apliecina nosodījumu Krievijas Federācijas agresijai Ukrainā“. jelgava.lv (latvių). Nuoroda tikrinta 2022-12-17.

[1]

[2]

[3]

[4]

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
 | paveikslėlis = Jelgava aerial view.jpg
 | paveikslėlio tekstas =
-| herbas = Escut Jelgava.png
+| herbas = Jelgava COA small.svg
-| vėliava = Bandera Jelgava.png
+| vėliava = Jelgava flag.svg
 | PL=56|PM=39|PS=0|IL=23|IM=43|IS=0
 | regionas = Žiemgala
 | rajonas = Jelgavos
-| įkurtas = 1573 m. (miesto teisės)
+| įkurtas = [[1573]] m. (miesto teisės)
 | vadovotitulas = Meras|vadovas = Andris Rāviņš
 | gyventojumetai = 2007|gyventoju = 66034
@@ Eilutė 17: / Eilutė 17: @@
 | tinklalapis =http://www.jelgava.lv www.jelgava.lv
 | globėjas =
+| kirč = ''Jel̃gava, Mintaujà''<ref>{{Cite book|title=Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos|format=pdf|url=https://vlkk.lt/media/public/file/Nutarimai/atvirkstinis_latvijos.pdf|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2002|location=Vilnius|chapter=Atvirkštinis lietuvių kalboje vartojamų tradicinių Latvijos Respublikos vietovardžių formų sąrašas|access-date=2022-12-17|archive-date=2022-10-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20221008202025/https://www.vlkk.lt/media/public/file/Nutarimai/atvirkstinis_latvijos.pdf|url-status=dead}}</ref>
-| kirč = Jel̃gava
 | vikiteka = Category:Jelgava
 }}
-'''Jelgava''' (iki [[1917]] m. ''Mintauja'', {{lv|Mītava}}, {{de|Mitau}}) – miestas [[Latvija|Latvijoje]], [[Žiemgala|Žiemgaloje]], apie 50 km į pietus nuo [[Ryga|Rygos]]. Per miestą teka [[Lielupė]]. Yra [[Jelgavos pilis|pilis]] (saloje, su parku).
+'''Jelgava''' (iki [[1917]] m. ''Mintauja'', {{lv|Mītava}}, {{de|Mitau}}) – miestas [[Latvija|Latvijoje]], [[Žiemgala|Žiemgaloje]], apie 50 km į pietus nuo [[Ryga|Rygos]]. Per miestą teka [[Lielupė]]. Jelgava žinoma dėl ten esančių [[Jelgavos rūmai|Jelgavos rūmų]] ir parko.<ref>{{VLE|VIII|625-626||Jelgava}}</ref>
 == Istorija ==
-Mintauja įkurta [[1266]] m., [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinui]] pastačius mūrinę pilį. [[1345]] m. miestą užkariavo [[lietuviai]]. [[1573]] m. gavo [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]], ilgą laiką buvo [[Kuršas|Kuršo]] ir Žiemgalos pagrindinis miestas (priklausė [[Abiejų Tautų Respublika]]i). [[1795]] m. atiteko [[Rusija]]i, nuo [[1920]] m. – Latvijos sudėtyje. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu stipriai sugriautas.
+Jelgava (Mintauja) įkurta 1266 m., [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinui]] pastačius mūrinę pilį. 1345 m. miestą užkariavo [[lietuviai]]. 1573 m. gavo [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]], ilgą laiką buvo [[Kuršas|Kuršo]] ir [[Žiemgala|Žiemgalos]] pagrindinis miestas (priklausė [[Abiejų Tautų Respublika]]i). 1795 m. atiteko [[Rusijos imperija|Rusijai]], nuo 1920 m. – Latvijos sudėtyje. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu stipriai sugriautas.
-Nuo [[1522]] m. yra pirmųjų žinių apie bažnyčią Mintaujoje. [[1561]] m. [[lapkričio 28]] d. paskutinis [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistras [[Gotthard von Kettler|Gothardas Ketleris]] pasirašė pajungimo sutartį su [[Lenkija|Lenkijos]] karaliumi [[Žygimantas Augustas|Žygimantu Augustu]] ir tapo [[Kuršo hercogystė]]s pirmuoju hercogu, o pats miestas [[1568]] m. tapo hercogystės sostine. [[1573]] m. hercogas suteikė Mintaujai miesto teises.
+Nuo 1522 m. yra pirmųjų žinių apie bažnyčią Jelgavoje. 1561 m. lapkričio 28 d. paskutinis [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistras [[Gotthard von Kettler|Gothardas Ketleris]] pasirašė pajungimo sutartį su [[Lenkijos karalius|Lenkijos karaliumi]] ir [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu]] [[Žygimantas Augustas|Žygimantu Augustu]] ir tapo [[Kuršo kunigaikštystė|Kuršo kunigaikštystės]] pirmuoju kunigaikščiu, o pats miestas 1568 m. tapo kunigaikštystės sostine. 1573 m. kunigaikštis Jelgavai suteikė  miesto teises.
-Mintauja stipriai kentėjo lenkų – švedų karo metu nuo [[1600]] iki [[1629]] m. [[1638]] m. pradėjo valdyti hercogas [[Jakobas Ketleris]].
+Jelgava stipriai kentėjo lenkų–švedų karo metu 1600–1629 m, 1638 m. pradėjo valdyti kunigaikštis [[Jokūbas Ketleris]].
-[[1697]] m. į Mintauja atvyko didelė [[Rusija|rusų]] delegacija, kurios sudėtyje inkognito buvo [[Petras I]]. [[1700]] m. [[liepos 23]] d. Mintaują užėmė [[Švedija|švedų]] kariuomenė, o [[1706]] m. – Rusijos kariuomenė.
+[[Vaizdas:Biron Rezidenz.jpg|kairėje|miniatiūra|260x260px|[[Jelgavos rūmai]] – didžiausi barokiniai rūmai [[Baltijos šalys]]e]]
-Buvo pasirašyta vedybų sutartis tarp hercogų [[Fridrichas Vilhelmas Ketleris|Fridricho Vilhelmo]] ir Petro I pusbrolio dukters [[Anna Ivanovna|Annos Ivanovnos]]. Po vestuvių [[Peterburgas|Peterburge]], grįžtant į Mintaują hercogas mirė ir Anna Ivanovna atvyko į Mintaują kaip našlė. Kai [[1730]] m. Anna Ivanovna tapo Rusijos cariene, Kuržemes hercogu dvarininkai išrinko Annos favoritą [[Ernestas Johanas Bironas|Ernestą Johaną Bironą]]. Bironas padėjo pamatus Mintaujos pilies statybai senosios pilies vietoje. Architektu buvo parinktas [[Italija|italų]] architektas [[Bartolomėjas Rastrelis|Bartolomeo Rastrelli]]. [[1769]] m. valdžia perduota hercogui [[Peteris Bironas|Peteriui Bironui]]. [[1775]] m. hercogas įkūrė aukštąją mokyklą – [[Academia Petrina]]. [[1764]] m. Mintaujoje svečiavosi [[Kazanova]], o [[1779]] m. – [[Kaliostro]].
+ m. į Jelgavą atvyko didelė rusų delegacija, kurios sudėtyje slapta buvo [[Petras I]]. 1700 m. liepos 23 d. Jelgavą užėmė švedų kariuomenė, o 1706 m. – Rusijos kariuomenė.
-[[Vaizdas:Jelgava01.jpg|thumb|300px|Jelgavos geležinkelio stotis XX a. pr.]]
+Buvo pasirašyta vedybų sutartis tarp kunigaikščio [[Frydrichas Vilhelmas Ketleris|Frydricho Vilhelmo]] ir Petro I pusbrolio dukters [[Ana Ivanovna|Anos Ivanovnos]]. Po vestuvių [[Peterburgas|Peterburge]], grįždamas į Jelgavą kunigaikštis mirė ir Ana Ivanovna atvyko į Jelgavą kaip našlė. Kai 1730 m. Ana Ivanovna tapo Rusijos cariene, Kuršo kunigaikščio dvarininkai išrinko Anos favoritą [[Ernstas Bironas|Ernstą Johaną Bironą]]. Bironas padėjo pamatus Jelgavos pilies statybai senosios pilies vietoje. Architektu buvo parinktas italų architektas [[Bartolomėjas Rastrelis]]. 1769 m. valdžia perduota kunigaikščiui [[Petras Bironas|Petrui Bironui]]. 1775 m. kunigaikštis įkūrė aukštąją mokyklą – [[Academia Petrina|''Academia Petrina'']]. 1764 m. Jelgavoje svečiavosi [[Kazanova]], o 1779 m. – [[Kaliostro|Kaliostras]].
-[[1795]] m. Kuržemės dvarininkų landtagas priėmė deklaraciją dėl prisijungimo prie Rusijos, hercogas atsisakė sosto ir Kuržemės hercogystė nustojo egzistavusi. Mintauja tapo Rusijos [[Kuržemės gubernija|Kuržemės gubernijos]] centru. Nuo [[1789]] iki [[1801]] m. ir nuo [[1805]] iki [[1807]] m. Mintaujoje prabuvo iš [[Prancūzija|Prancūzijos]] išvarytas karalius [[Liudvikas XVIII]] su dvaru. [[1812]] m. rusų-prancūzų karo metu Mintaują užėmė [[Prancūzija|prancūzų]] kariuomenė.
+ m. Kuršo dvarininkų [[landtagas]] priėmė deklaraciją dėl prisijungimo prie Rusijos, kunigaikštis atsisakė sosto ir Kuršo kunigaikštystė nustojo egzistavusi. Jelgava tapo Rusijos [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijos]] centru. Nuo 1789 iki 1801 m. ir nuo 1805 iki 1807 m. Jelgavoje prabuvo iš [[Prancūzija|Prancūzijos]] išvarytas karalius [[Liudvikas XVIII]] su dvaru. 1812 m. rusų–prancūzų karo metu Jelgavą užėmė prancūzų kariuomenė.
-[[1818]] m. [[rugpjūčio 30]] d., dalyvaujant Rusijos carui [[Aleksandras I (Rusija)|Aleksandrui I]], Mintaujoje iškilmingai buvo paskelbtas [[baudžiava|baudžiavos]] panaikinimas [[Kuržemė]]je.
+ m. rugpjūčio 30 d., dalyvaujant Rusijos carui [[Aleksandras I (Rusija)|Aleksandrui I]], Jelgavoje iškilmingai buvo paskelbtas [[baudžiava|baudžiavos]] panaikinimas [[Kuršas|Kurše]].
-[[Mintaujos gimnazija]] buvo viena iš nedaugelio tuometinės Pietų Latvijos ir Šiaurės Lietuvos aukštesniųjų mokyklų. [[Kražiai|Kražių]] gimnazija veikė tik [[1817]]–[[1842]] m. ir buvo perkelta į [[Kaunas|Kauną]], [[1853]] m. atidaryta [[Šiaulių gimnazija]] nesutalpino visų norinčių, be to, čia buvo dėstoma [[rusų kalba]], o Mintaujoje pagrindinė buvo [[vokiečių kalba]]. Todėl daugelis Lietuvos inteligentų savo mokslams pasirinkdavo būtent Mintaują. Be to, čia veikė ir nedidelė mergaičių gimnazija.
+[[Jelgavos gimnazija]] buvo viena iš nedaugelio tuometinės Pietų Latvijos ir Šiaurės Lietuvos aukštesniųjų mokyklų. [[Kražiai|Kražių]] gimnazija veikė tik 1817–1842 m. ir buvo perkelta į [[Kaunas|Kauną]], 1853 m. atidaryta [[Šiaulių gimnazija]] nesutalpino visų norinčių, be to, čia buvo dėstoma [[rusų kalba]], o Jelgavoje pagrindinė buvo [[vokiečių kalba]]. Todėl daugelis Lietuvos inteligentų savo mokslams pasirinkdavo būtent Jelgavą. Taip pat veikė ir nedidelė mergaičių gimnazija.
-Mintaujoje virė ir kultūrinis gyvenimas. [[1848]] m. čia pastatytas pirmasis Latvijoje [[teatras|teatro]] spektaklis, [[1868]] m. prie Šv. Onos bažnyčios susikūrė choras „Ligo“, [[1889]] m. [[rugpjūčio 30]] d. atidaryta speciali salė dainų šventėms, kurioje tilpo 4000 klausytojų ir 800 dainininkų. [[1895]] m. Mintaujoje vyko IV Latvijos [[dainų šventė]], agronomo Janio Bisenieko iniciatyva pradėtos rengti [[žemės ūkis|žemės ūkio]] parodos. [[1894]] m. [[Liepojos-Romnų geležinkelis]] miestą sujungė su [[Mažeikiai]]s.[[1895]] m. Jelgavoje įvyko IV Visuotinė latvių dainų šventė, kol kas vienintelė, kuri įvyko už [[Ryga|Rygos]].
+[[Vaizdas:Academia petrina.jpg|miniatiūra|260x260px|''[[Academia Petrina]]'' (Jelgavos gimnazija) – seniausia aukštesnioji mokykla [[Vidžemė|Vidžemėje]], kunigaikščio [[Petras Bironas|Petro Birono]] įkurta 1775 m.]]
-Mintaujos apylinkėse nuo seno gyveno nemažai [[lietuviai]]s save laikiusių [[Žiemgaliai|žiemgalių]] ir iš Lietuvos atsikėlusių žmonių. Dažnai tie persikėlimai buvo susiję su trukdymais dirbti gimtinėje dėl politinių priežasčių. XIX a. pabaigoje ketvirtadalį miesto gyventojų sudarė lietuviai, veikė kelios lietuvių draugijos, chorai. Todėl Mintauja buvo ir viena iš būsimųjų Lietuvos ir Latvijos garsių visuomenės veikėjų ir politikų kalvių.
+Jelgavoje virė ir kultūrinis gyvenimas: 1848 m. čia pastatytas pirmasis Latvijoje teatro [[spektaklis]], 1868 m. prie Šv. Onos bažnyčios susikūrė choras „Ligo“, 1889 m. rugpjūčio 30 d. atidaryta speciali salė dainų šventėms, kurioje tilpo 4000 klausytojų ir 800 dainininkų. 1895 m. Jelgavoje vyko IV Latvijos [[dainų šventė]], agronomo Janio Bisenieko iniciatyva pradėtos rengti [[žemės ūkis|žemės ūkio]] parodos. 1894 m. [[Liepojos-Romnų geležinkelis|Liepojos–Romnų geležinkelis]] miestą sujungė su [[Mažeikiai]]s. 1895 m. Jelgavoje įvyko IV Visuotinė latvių dainų šventė, kol kas vienintelė, kuri įvykusi ne [[Ryga|Rygoje]].
-[[Vaizdas:Jelgava02.jpg|left|thumb|300px|Jelgavos turgaus aikštė]]
+Jelgavos apylinkėse nuo seno gyveno nemažai [[lietuviai]]s save laikiusių [[Žiemgaliai|žiemgalių]] ir iš Lietuvos atsikėlusių žmonių. Dažnai tie persikėlimai buvo susiję su trukdymais dirbti gimtinėje dėl politinių priežasčių. XIX a. pabaigoje ketvirtadalį miesto gyventojų sudarė lietuviai, veikė kelios lietuvių draugijos, chorai. Todėl Jelgava buvo ir viena iš būsimųjų Lietuvos ir Latvijos garsių visuomenės veikėjų ir politikų kalvių.
-[[I pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] metu Mintaują užėmė [[vokietija|vokiečių]] kariuomenė. [[1916]] ir [[1917]] m. Jelgavoje svečiavosi Vokietijos kaizeris [[Vilhelmas II]]. [[1918]] m. [[kovo 15]] d. vokiečiai deklaravo Kuržemės hercogystės atkūrimą. [[1919]] m. [[sausio 2]] d. į Mintaują atvyko Latvijos Laikinoji vyriausybė, tačiau jau [[sausio 6]] d. ji prsikėlė į [[Liepoja|Liepoją]].
+[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu Jelgavą užėmė [[vokietija|vokiečių]] kariuomenė. 1916 ir 1917 m. Jelgavoje svečiavosi Vokietijos kaizeris [[Vilhelmas II]]. 1918 m. kovo 15 d. vokiečiai deklaravo [[Kuršo kunigaikštystė|Kuršo kunigaikštystės]] atkūrimą. 1919 m. sausio 2 d. į Jelgavą atvyko Latvijos Laikinoji vyriausybė, tačiau jau sausio 6 d. ji prsikėlė į [[Liepoja|Liepoją]].
-Iki 1919 m. [[kovo 18]] d. miestas buvo [[bolševikai|bolševikų]] rankose, o 1919 m. [[birželio 21]] d. į Mintaują atvyko Avalovas-Bermontas ir miestas tapo Vakarų Rusijos išlaisvinimo armijos pagrindine būstine. 1919 m. [[lapkričio 21]] d. miestą išlaisvino Latvijos armija.
+Iki 1919 m. kovo 18 d. miestas buvo [[bolševikai|bolševikų]] rankose, o 1919 m. birželio 21 d. į Jelgavą atvyko [[Pavelas Bermontas-Avalovas]] ir miestas tapo [[Rusijos Vakarų savanorių armija|Rusijos Vakarų savanorių armijos]] pagrindine būstine. 1919 m. lapkričio 21 d. miestą išlaisvino [[Tarpukario Latvijos kariuomenė|Latvijos kariuomenė]].
-[[1926]] m. Mintaujoje pradėjo veikti pirmasis Latvijos cukraus fabrikas, o [[1939]] m., po sudegusios Mintaujos pilies atstatymo, čia atidaryta [[Latvijos žemės ūkio akademija]].
+ m. Jelgavoje pradėjo veikti pirmasis Latvijos cukraus fabrikas, o 1939 m., po sudegusios Jelgavos pilies atstatymo, čia atidaryta [[Latvijos žemės ūkio akademija]].
-[[II pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu per [[1944]] m. kovas miestas buvo labai stipriai nuniokotas. Pokario metais Jelgava buvo užstatyta neišraiškingu užstatymu. Sovietmečiu mieste veikė didelė mašinų gamybos įmonė – [[Rygos Autobusų Fabrikas]] (RAF), kuris gamino mikroautobusus.
+[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu 1944 m. kovą miestas buvo stipriai nuniokotas. Sovietmečiu mieste veikė didelė mašinų gamybos įmonė – [[Rygos Autobusų Fabrikas]] (RAF), kuris gamino [[Mikroautobusas|mikroautobusus]].
-== Miestai partneriai ==
-{|
+== Gyventojai ==
-|valign=top|
+{{bar box
-* {{flagicon|Belarus}} [[Baranovičiai]], [[Baltarusija]]
+|width = 300px
-* {{flagicon|Germany}} [[Berlynas]], [[Vokietija]]
+|float = middle
-* {{flagicon|Sweden}} [[Haleforsas]], [[Švedija]]
+|title = Gyventojai pagal tautybę 2022 m.
-* {{flagicon|Russia}} [[Magadanas]], [[Rusija]]
+|titlebar = #ddd
-* {{flagicon|Russia}} [[Maskvos Šiaurės apygarda]], [[Rusija]]
+|bars =
-|valign=top|
+{{bar percent|latviai|red|62.1}}
-* {{flagicon|Belarus}} [[Molodečnas]], [[Baltarusija]]
+{{bar percent|rusai|blue|24.8}}
-* {{flagicon|Brasil}} [[Nova Odesa]], [[Brazilija]]
+{{bar percent|baltarusiai|violet|4.8}}
-* {{flagicon|Estonia}} [[Pernu]], [[Estija]]
+{{bar percent|ukrainiečiai|yellow|2.3}}
-* {{flagicon|Sweden}} [[Naka]], [[Švedija]]
+{{bar percent|lenkai|orange|1.7}}
-* {{flagicon|France}} [[Rueil-Malmezonas]], [[Prancūzija]]
+{{bar percent|lietuviai|black|1.3}}
-|valign=top|
+{{bar percent|kiti|purple|3}}
-* {{flagicon|Lithuania}} [[Šiauliai]], [[Lietuva]]
+}}
-* {{flagicon|Taiwan}} [[Sinjing]], [[Taivanas]]
-* {{flagicon|Denmark}} [[Vejle]], [[Danija]]
+=== Žymūs žmonės ===
-* {{flagicon|Italy}} [[Alkamas]], [[Italija]]
-* {{flagicon|Ukraine}} [[Ivano Frankivskas]], [[Ukraina]]
-|valign=top|
-* {{flagicon|Germany}} [[Herfordas]], [[Vokietija]]
-|}
-== Žymūs žmonės ==
 Jelgavoje gimę:
 * [[Johanas Heinrikas Baumanis]] (1753–1832) – dailininkas
-* [[Eduardas Eichvaldas]] (''Eduard Eichwald'') (1795–1876) – geologas
+* [[Eduardas Eichvaldas]] (1795–1876) – geologas
 * [[Eduardas Totlebenas]] (1818–1884) – karo inžinierius
-* [[Janis Lūsis]] (g. 1939 m.) – ieties metikas
+* [[Janis Lūsis]] (1939–2020) – ieties metikas
 * [[Einaras Repšė]] (g. 1961 m.) – politikas
 * [[Renaras Kauperis]] (g. 1974 m.) – muzikantas
-== Sportas ==
+== Miestai partneriai ==
-* [[FK Jelgava]] (futbolas)
+Jelgava [[Miestų partnerystė|miestų partnerystės]] ryšius sudariusi su šiais miestais:<ref>{{Citeweb|title=Sadraudzības pilsētas|url=https://www.jelgava.lv/lv/pilseta/pilseta/sadraudzibas-pilsetas/|access-date=2022-12-17|website=jelgava.lv|language=lv}}</ref>
-== Nuorodos ==
-* [http://www.jelgava.lv/aktuali/ Oficialus puslapis]
+{{col3}}
+* {{Flagicon|Estija}} [[Pernu]], [[Estija]] (1957)
+* {{Flagicon|Lietuva}} [[Šiauliai]], [[Lietuva]] (1960)
+* {{Flagicon|Danija}} [[Vailė]], [[Danija]] (1992)
+* {{Flagicon|Lenkija}} [[Balstogė]], [[Lenkija]] (1994)
+* {{Flagicon|Taivanas}} [[Sinjingas]], [[Taivanas]] (2000)
+* {{Flagicon|Švedija}} [[Naka]], [[Švedija]] (2000)
+* {{Flagicon|Italija}} [[Alkamas]], [[Italija]] (2002)
+* {{Flagicon|Baltarusija}} [[Baranovičiai]], [[Baltarusija]] (2003)¹
+* {{Flagicon|Rusija}} [[Maskva]] (pietų apygarda), [[Rusija]] (2003)¹
+* {{Flagicon|Švedija}} [[Helefošas]], [[Švedija]] (2004)
+* {{Flagicon|Prancūzija}} [[Riuej Malmezonas]], [[Prancūzija]] (2006)
+* {{Flagicon|Rusija}} [[Magadanas]], [[Rusija]] (2006)¹
+* {{Flagicon|Ukraina}} [[Ivano Frankivskas]], [[Ukraina]] (2007)
+* {{Flagicon|Brazilija}} [[Nova Odesa]], [[Brazilija]] (2007)
+* {{Flagicon|Italija}} [[Komas (Italija)|Komas]], [[Italija]] (2006)
+</div>
+¹ partnerystės susitarimas atšauktas.<ref>{{Citeweb|url=https://www.jelgava.lv/lv/jaunumi/zinu-arhivs/jelgavas-domes-deputati-ar-parakstiem-apliecina-nosodijumu-krievijas-federacijas-agresijai-ukraina/|title=Jelgavas domes deputāti ar parakstiem apliecina nosodījumu Krievijas Federācijas agresijai Ukrainā|access-date=2022-12-17|website=jelgava.lv|language=lv}}</ref>
+== Sportas ==
+* [[FK Jelgava]] – buvęs futbolo klubas;
+== Šaltiniai ==
+{{Išnašos}}
 {{Latvijos miestai}}
-[[Kategorija:Jelgava]]
+[[Kategorija:Jelgava| ]]