Parakas

Parakas – kieta sprogstamoji medžiaga, kuri sprogsta ne detonuodama, o sparčiai degdama (deflagracija).
Paveikti aukštos temperatūros degioji medžiaga ir oksidatorius susijungia, išskirdami šilumą, šviesą ir dujas. Kai kurie parakai dega tuo pačiu greičiu atviroje erdvėje ir suspausti (pvz., juodasis parakas). Kiti, kaip bedūmis parakas, suspausti (pvz., šautuvo vamzdyje) dega daug greičiau ir su daug didesne temperatūra nei atvirai. Juodasis parakas, bedūmiai parakai bei įvairūs degiųjų medžiagų ir oksidatorių mišiniai yra parakų pavyzdžiai. Parakas skirstomas į dūminį ir bedūmį.

Dūminis (juodasis) parakas

Šių dienų juodasis parakas

Kinų išrastas ir naudotas fejerverkams. Juodasis parakas pradėtas naudoti šaunamuosiuose ginkluose XII a. Tai yra silpna sprogstamoji medžiaga (degimas, išskiriantis parako dujas, joje sklinda palyginti lėtai – tik 400 m/s greičiu). Degančio juodojo parako išskirtos parako dujos užima 3000 kartų didesnį tūrį, nei dar nesudegęs parakas. Degdamas uždaroje erdvėje sprogsta, o degdamas atviroje – sudega. Juodasis parakas labai jautrus ugniai arba kibirkštims. Juodasis parakas naudojamas delsikliuose, degikliuose ir detonatoriuose. Pagrindinė problemos naudojant juodajį paraką yra:

• jis gali atsitiktinai užsidegti nuo statinės elektros,
• jis sugeria oro drėgmę, todėl praranda savo savybes.

Vartojamas skeveldrinių (iššokančiųjų) ir signalinių minų užtaisams, taip pat visų rūšių padegamųjų virvučių ir reaktyvinių užtaisų uždegiklių gamyboje bei pavienių akmenų uolienose iškirtimui.
Dūminis parakas – tai kalio salietros (75 %), medžio anglies (15 %) ir sieros (10 %) mišinys (proporcijos gali gana įvairuoti). Pagal grūdėtumą parakas būna smulkiagrūdis ir stambiagrūdis. Stambiagrūdžio parako grūdelių dydis 2,5-9,1 mm. Dūminio parako grūdeliai juodos arba mėlynai pilkos spalvos, blizgiu paviršiumi.

Parako grūdelių tankis – 1,6-1,76 $g/cm^{3}$. Dūminis parakas ypatingai jautrus liepsnai, kibirkštims ir trynimui, todėl naudotis juo yra labai pavojinga. Špuruose ir gręžiniuose dūminis parakas dega maždaug 0,4 km/s greičiu.

Dūminis parakas – higroskopiškas (sugeria drėgmę). Sudrėkęs iki 2 % yra netinkamas naudoti. Išdžiovintas sudrėkęs parakas yra jau prastesnės kokybės. Sandėliuojant ir naudojant dūminius parakus reikia griežtai laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų, nes ši medžiaga yra greitai užsideganti.

Parakai, naudojami raketoms, skiriasi nuo parako, skirto artilerijai ir šaulių ginklams, kadangi balistiniai reikalavimai jiems yra skirtingi. Jų gamyba pradėta intensyviai vystyti 1954 metais.

Bedūmis parakas

Bedūmis parakas

Bedūmis parakas, XIX a. išrastas garsaus to laikotarpio chemiko Alfredo Nobelio, naudojamas reaktyviniams užtaisams įvairios paskirties reaktyviniuose įrenginiuose, taip pat artilerijos ir šaulių šovimo užtaisams. Neturint brizantinių sprogiųjų medžiagų arba kai jų savybės pasikeičia ir neatitinka standartų, parakas gali būti naudojamas sprogdinimo darbams (vidiniuose užtaisuose). Parakinių užtaisai normaliai detonuoja tik juos inicijavus pakankamai galingu tarpiniu detonatoriumi, o tarpus tarp parako grūdelių užpildžius skysčiu (vandens ir valgomosios ar kitos druskos tirpalu). Detonuojančios kapsulės sprogimas bedūmio parako užtaise jo detonacijos neinicijuoja.

Bedūmio parako tankis 1,5-1,6 $g/cm^{3}$. Bedūmiai parakai mažiau jautrūs smūgiui ir trynimui, nei komponentai esantys jų sudėtyje, todėl mažiau pavojingi. Kad parakai mažiau įsielektrintų, dirbant su jais visi įrankiai ir patys parakai sudrėkinami vandeniu. Bedūmio parako detonacijos gebėjimas ir tarpinio detonatoriaus galingumas nustatomas bandymais. Pagal cheminę sudėtį bedūmiai parakai skirstomi į piroksilininius ir nitroglicerininius.

Gaminamas iš celiuliozės nitratų, apdorojant specialiais skiedikliais ir paverčiant jį ragine medžiaga. Priklausomai nuo jo sudėties ir gamybos režimo, bedūmis parakas gali būti įvairių spalvų ir atspalvių: šviesiai geltonas, tamsiai geltonas, rudas, žalias, juodas, tamsiai mėlynas ir t. t. Bedūmis parakas kaip ir dūminis lengvai užsidega nuo mažiausios kibirkšties, todėl ir elgtis reikia taip pat atsargiai kaip ir su dūminiu paraku. Bedūmiu paraku užtaisomos artilerijos ir šaunamųjų ginklų šovinių tūtelės, kartūzai, katapultos, piropatronai. Užtaisai iš bedūmio parako sprogsta nuo ugnies (kibirkšties), tačiau gali sprogti nuo greta detonuojančios kitos sprogstamosios medžiagos, jei ši kontaktuoja su bedūmio parako užtaisu.

Piroksilininis parakas

Piroksilininis parakas gaminamas su spirito-eterio mišiniais, acetonu ir pan.
Detonuojant piroksilinui 6,3 km/s greičiu išsiskiria 4200 kJ/ kg šilumos ir susidaro apie 900 l/kg dujų; piroksilino darbingumas 370–380 $cm^{3}$, brizantiškumas 14 mm.

Nitroglicerininis parakas

Nitroglicerininiai parakai detonuoja geriau – net ir vandeniu užlietuose gręžiniuose.

„Blyksnio“ parakas

Pagrindinė „blyksnio“ parako sudedamoji dalis yra aliuminio arba magnio pudra sumaišyta su oksidatoriumi. Sumaišius 2 dalis magnio ar aliuminio pudros su 1 dalimi oksidatoriaus, tokio kaip kalio nitratas ar kalio perchloratas, gaunamas „blyksnio“ parakas. Toks parakas yra galingesnis už dūminį paraką, kartais net viršija bedūmio parako galingumą. Kaip ir kitus parakus šį reikia tvirtai suslėgti, kad pavyktų sužadinti detonaciją.