Pereiti prie turinio

Mortyra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kalbų santrumpų šablonai
Klaidinga informacija. Mirtyros naudojamos iki šių dienų. Jas naudoja daugelis pasaulio kariuomenių. Pvz. MO-120 RT-61
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
 
(nerodoma 12 tarpinių versijų, sukurtų 10 naudotojų)
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Mortyros''' ({{en|mortar}}; [[Rusų kalba|rus.]] ''мортира''; [[Olandų kalba|oland.]] ''mortier'') šiuo metu nebenaudojama didelio kalibro [[artilerija|artilerijos]] pabūklų rūšis, šaudanti į žemės taikinius labai statmena [[trajektorija]].
'''Mortyros''' ({{en|mortar}}; [[Rusų kalba|rus.]] ''мортира''; [[Olandų kalba|oland.]] ''mortier'') – naudojama iki šių laikų didelio kalibro [[artilerija|artilerijos]] pabūklų rūšis, šaudanti į žemės taikinius labai statmena [[trajektorija]].


Mortyros atsirado dar [[viduramžiai]]s (XV a.), tuomet tai buvo [[pabūklas|pabūklai]] labai trumpais storasieniais [[ginklo vamzdis|vamzdžiais]], skirti šaudyti stambiais [[sviedinys|sviediniais]] stačia (vadinamąja ''mortyrine trajektorija''). Kadangi vamzdžiai dažnai būdavo labai trumpi (tik kelių [[kalibras|kalibrų]] ilgio), o pakilimo kampas artimas 90°, šie pabūklai labai primindavo [[piesta]]s (kurios vadinamos {{la|mortarium}} 'piesta'), todėl buvo analogiškai pavadinti (s.{{en|mortere}}, v.{{fr|mortier}} ir pan.).
Mortyros atsirado dar [[viduramžiai]]s (XV a.), tuomet tai buvo [[pabūklas|pabūklai]] labai trumpais storasieniais [[ginklo vamzdis|vamzdžiais]], skirti šaudyti stambiais [[sviedinys|sviediniais]] stačia (vadinamąja ''mortyrine trajektorija''). Kadangi vamzdžiai dažnai būdavo labai trumpi (tik kelių [[kalibras|kalibrų]] ilgio), o pakilimo kampas artimas 90°, šie pabūklai labai primindavo [[piesta]]s (kurios vadinamos {{la|mortarium}} 'piesta'), todėl buvo analogiškai pavadinti (s.{{en|mortere}}, v.{{fr|mortier}} ir pan.).


== Mortyros ir minosvaidžio palyginimas ==
== Mortyros ir minosvaidžio palyginimas ==
Šiais laikais daugelių kalbų tuo pačiu žodžiu vadina dvi panašias (šaudo labai statmena trajektorija), bet skirtingas artilerijos pabūklų kategorijas - tai, kas lietuviškai vadinama ''mortyros'' ir ''[[minosvaidis|minosvaidžiai]]''. Jų skirtumai
Šiais laikais daugelių kalbų tuo pačiu žodžiu vadina dvi panašias (šaudo labai statmena [[trajektorija]]), bet skirtingas artilerijos [[pabūklas|pabūklų]] kategorijas – tai, kas lietuviškai vadinama ''mortyros'' ir ''[[minosvaidis|minosvaidžiai]]''. Jų skirtumai
* mortyros šaudo tipiškais artilerijos sviediniais, o minosvaidžiai - ypatingos konstrukcijos sviediniais, vadinamais ''minosvaidžio minomis''. Senovėje pro laibgalį užtaisomos mortyros (kaip ir visų parakinių šaunamųjų ginklų) užtaisymą sudarė [[parakas|parako]] supylimas, kamščio įdėjimas, sviedinio įdėjimas. Vėlesnės per drūtgalį užtaisomos mortyros užtaisomos atskiruoju būdu - pradžioje įkišamas sviedinys, po to [[tūta]] su šovimo užtaisu. Tuo tarpu minosvaidžiai užtaisomi vientisomis minomis (tiesa, šūvio nuotoliui padidinti ant minos stiebelio uždeda papildomą šovimo užtaisą, bet šis kitos konstrukcijos, negu mortyrų tūta).
* mortyros šaudo tipiškais artilerijos sviediniais, o minosvaidžiai – ypatingos konstrukcijos sviediniais, vadinamais ''minosvaidžio minomis''. Senovėje pro laibgalį užtaisomos mortyros (kaip ir visų parakinių šaunamųjų ginklų) užtaisymą sudarė [[parakas|parako]] supylimas, kamščio įdėjimas, sviedinio įdėjimas. Vėlesnės per drūtgalį užtaisomos mortyros užtaisomos atskiruoju būdu – pradžioje įkišamas sviedinys, po to [[tūta]] su šovimo užtaisu. Tuo tarpu minosvaidžiai užtaisomi vientisomis minomis (tiesa, šūvio nuotoliui padidinti ant minos stiebelio uždeda papildomą šovimo užtaisą, bet šis kitos konstrukcijos, negu mortyrų [[tūta]]).
* mortyros buvo stambaus kalibro masyvūs pabūklai, tuo tarpu klasikiniai minosvaidžiai mažesnio kalibro ir žymiai lengvesni už atitinkamo kalibro mortyras, jei tokios egzistuoja.
* mortyros buvo stambaus kalibro masyvūs pabūklai, tuo tarpu klasikiniai minosvaidžiai mažesnio kalibro ir žymiai lengvesni už atitinkamo kalibro mortyras, jei tokios egzistuoja.
Tiesa, [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais pirmieji minosvaidžiai, kol dar nebuvo ištobulinti, buvo pakankamai masyvūs ir buvo iš esmės palengvintas mortyrų variantas. Stoukso (''Stokes'') konstrukcijos minosvaidžiai buvo vieni pirmųjų tikrųjų minosvaidžių.<ref>[http://www.worldwar1.com/dbc/smortar.htm The Three Inch Stokes Mortar]</ref> <ref>[http://www.gommecourt.co.uk/weapons.htm#Stokes Stokes Mortar]</ref>
Tiesa, [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais pirmieji minosvaidžiai, kol dar nebuvo ištobulinti, buvo pakankamai masyvūs ir buvo iš esmės palengvintas mortyrų variantas. Stoukso (''Stokes'') konstrukcijos minosvaidžiai buvo vieni pirmųjų tikrųjų minosvaidžių.<ref>[http://www.worldwar1.com/dbc/smortar.htm The Three Inch Stokes Mortar]</ref> <ref>[http://www.gommecourt.co.uk/weapons.htm#Stokes Stokes Mortar] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070813064141/http://www.gommecourt.co.uk/weapons.htm#Stokes |date=2007-08-13 }}</ref>


== Mortyros – apgulties ginklai ==
== Mortyros – apgulties ginklai ==
Mortyros būdavo naudojamos daugiausia kaip apgulties pabūklai įtvirtinimams griauti (į eidavo į apsiausties [[artilerijos parkas|artilerijos parkus]]) ir apšaudyti taikiniams, kurių neįmanoma apšaudyti pabūklais, šaudančiais lėkšta trajektorija (pvz., kareiviams už [[tvirtovė]]s sienų). Tokiems tikslams mortyros dar naudotos [[XIX a.]], o [[XX a.]] jos ėmė nykti, nors mortyromis dar vadino didelio kalibro mortyriškai šaudančius pabūklus (nors jie galėjo turėti gana ilgus (iki 15 kalibrų) vamzdžius). XIX a. mortyras ėmė išstumti [[haubica|haubicos]], irgi šaudančios panašia (šiek tiek lėkštesne) [[trajektorija]], bet ilgesniais vamzdžiais, lengvesnės ir pigesnės už mortyras.
Mortyros būdavo naudojamos daugiausia kaip apgulties pabūklai įtvirtinimams griauti (į eidavo į apsiausties [[artilerijos parkas|artilerijos parkus]]) ir apšaudyti taikiniams, kurių neįmanoma apšaudyti pabūklais, šaudančiais lėkšta trajektorija (pvz., kareiviams už [[tvirtovė]]s sienų). Tokiems tikslams mortyros dar naudotos [[XIX a.]], o [[XX a.]] jos ėmė nykti, nors mortyromis dar vadino didelio kalibro mortyriškai šaudančius pabūklus (nors jie galėjo turėti gana ilgus (iki 15 kalibrų) vamzdžius). XIX a. mortyras ėmė išstumti [[haubica|haubicos]], irgi šaudančios panašia (šiek tiek lėkštesne) [[trajektorija]], bet ilgesniais vamzdžiais, lengvesnės ir pigesnės už mortyras.


Viena iš paskutinių XX a. mortyrų, naudotų [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais, ir vienas žinomiausių rekordinių artilerijos pabūklų yra vokiečių 600 mm kalibro mortyra „Karlas“.<ref>[http://www.one35th.com/morser/karl_hist.htm Gerät 040 and Gerät 041 - History]</ref> Ją [[1941]] m. naudojo [[Brestas (Baltarusija)|Bresto]] tvirtovės, o [[1942]] m. – [[Sevastopolis|Sevastopolio]] įtvirtinimams griauti.
Viena iš paskutinių XX a. mortyrų, naudotų [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais, ir vienas žinomiausių rekordinių artilerijos pabūklų yra vokiečių 600 mm kalibro mortyra „Karlas“.<ref>[http://www.one35th.com/morser/karl_hist.htm Gerät 040 and Gerät 041 – History]</ref> Ją [[1941]] m. naudojo [[Bresto tvirtovė|Bresto tvirtovės]], o [[1942]] m. – [[Sevastopolis|Sevastopolio]] įtvirtinimams griauti.


<gallery>
<gallery>
Vaizdas:Mortar from Birzai, Lithuania.jpg|[[XVII a.]] 420 mm mortyra iš [[Biržų pilis|Biržų pilies]] arsenalo
Image:Piesta, 2006-09-09.jpg|Medinė piesta, naudota XX a. [[Žemaitija|Žemaitijoje]]
Image:Piesta, 2006-09-09.jpg|Medinė piesta, naudota XX a. [[Žemaitija|Žemaitijoje]]
Image:Zamek w Malborku - bombarda.jpg|Mortyra [[Marienburgas|Marienburgo]] ({{Pl|Malbork}}) pilyje
Image:Zamek w Malborku - bombarda.jpg|Mortyra [[Marienburgas|Marienburgo]] ({{Pl|Malbork}}) pilyje
Image:Coat of Arms of Bryansk (1781).png|Mortyra [[Brianskas|Briansko]] miesto (Rusija) herbe
Image:Bryansk COA (Oryol Governorate) (1781).png|Mortyra [[Brianskas|Briansko]] miesto (Rusija) herbe
Image:Germany06 086.jpg|Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių 380 mm kalibro savaeigė mortyra „Šturmtigras“ (''Sturmtiger'') [[Miunsteris|Miunsterio]] tankų muziejuje.
Image:Germany06 086.jpg|Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių 380 mm kalibro savaeigė mortyra „Šturmtigras“ (''Sturmtiger'') [[Miunsteris|Miunsterio]] tankų muziejuje.
</gallery>
</gallery>


== Nuorodos ==
== Išnašos ==
{{ref}}
<references/>



[[Kategorija:Apgulties artilerija]]
[[Kategorija:Apgulties artilerija]]

[[ru:Мортира]]

Dabartinė 14:51, 12 sausio 2023 versija

Mortyros (angl. mortar; rus. мортира; oland. mortier) – naudojama iki šių laikų didelio kalibro artilerijos pabūklų rūšis, šaudanti į žemės taikinius labai statmena trajektorija.

Mortyros atsirado dar viduramžiais (XV a.), tuomet tai buvo pabūklai labai trumpais storasieniais vamzdžiais, skirti šaudyti stambiais sviediniais stačia (vadinamąja mortyrine trajektorija). Kadangi vamzdžiai dažnai būdavo labai trumpi (tik kelių kalibrų ilgio), o pakilimo kampas artimas 90°, šie pabūklai labai primindavo piestas (kurios vadinamos lot. mortarium 'piesta'), todėl buvo analogiškai pavadinti (s.angl. mortere, v.pranc. mortier ir pan.).

Mortyros ir minosvaidžio palyginimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiais laikais daugelių kalbų tuo pačiu žodžiu vadina dvi panašias (šaudo labai statmena trajektorija), bet skirtingas artilerijos pabūklų kategorijas – tai, kas lietuviškai vadinama mortyros ir minosvaidžiai. Jų skirtumai

  • mortyros šaudo tipiškais artilerijos sviediniais, o minosvaidžiai – ypatingos konstrukcijos sviediniais, vadinamais minosvaidžio minomis. Senovėje pro laibgalį užtaisomos mortyros (kaip ir visų parakinių šaunamųjų ginklų) užtaisymą sudarė parako supylimas, kamščio įdėjimas, sviedinio įdėjimas. Vėlesnės per drūtgalį užtaisomos mortyros užtaisomos atskiruoju būdu – pradžioje įkišamas sviedinys, po to tūta su šovimo užtaisu. Tuo tarpu minosvaidžiai užtaisomi vientisomis minomis (tiesa, šūvio nuotoliui padidinti ant minos stiebelio uždeda papildomą šovimo užtaisą, bet šis kitos konstrukcijos, negu mortyrų tūta).
  • mortyros buvo stambaus kalibro masyvūs pabūklai, tuo tarpu klasikiniai minosvaidžiai mažesnio kalibro ir žymiai lengvesni už atitinkamo kalibro mortyras, jei tokios egzistuoja.

Tiesa, Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji minosvaidžiai, kol dar nebuvo ištobulinti, buvo pakankamai masyvūs ir buvo iš esmės palengvintas mortyrų variantas. Stoukso (Stokes) konstrukcijos minosvaidžiai buvo vieni pirmųjų tikrųjų minosvaidžių.[1] [2]

Mortyros – apgulties ginklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mortyros būdavo naudojamos daugiausia kaip apgulties pabūklai įtvirtinimams griauti (į eidavo į apsiausties artilerijos parkus) ir apšaudyti taikiniams, kurių neįmanoma apšaudyti pabūklais, šaudančiais lėkšta trajektorija (pvz., kareiviams už tvirtovės sienų). Tokiems tikslams mortyros dar naudotos XIX a., o XX a. jos ėmė nykti, nors mortyromis dar vadino didelio kalibro mortyriškai šaudančius pabūklus (nors jie galėjo turėti gana ilgus (iki 15 kalibrų) vamzdžius). XIX a. mortyras ėmė išstumti haubicos, irgi šaudančios panašia (šiek tiek lėkštesne) trajektorija, bet ilgesniais vamzdžiais, lengvesnės ir pigesnės už mortyras.

Viena iš paskutinių XX a. mortyrų, naudotų Antrojo pasaulinio karo metais, ir vienas žinomiausių rekordinių artilerijos pabūklų yra vokiečių 600 mm kalibro mortyra „Karlas“.[3]1941 m. naudojo Bresto tvirtovės, o 1942 m. – Sevastopolio įtvirtinimams griauti.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]