Pereiti prie turinio

Gardis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Jouli (aptarimas | indėlis)
S Robotas: taisomos senos tarpkalbinės nuorodos
 
(nerodoma 15 tarpinių versijų, sukurtų 11 naudotojų)
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Gardis''' (angl. ''flavour'' ar ''flavor'') - tai pojūtis, jaučiamas ragaujant [[maistas|maistą]] (medžiagas), kuris turi [[skonis|skonį]] ir [[kvapas|kvapą]]. T.y., tai kombinuotas skonio ir kvapo pojūtis. Gardžio pojūtis yra kompleksinis, į jį taip pat įeina ir maisto konsistencijos jutimas, šalčio receptorių dirginimas (pvz., [[mentolas]]), [[skausmas|skausmo]] receptorių dirginimas ([[raudonasis pipiras|raudonieji pipirai]], iš [[paprika|paprikos]] gaunamas [[kapsaicinas]]).
'''Gardis'''<ref>LST 1937:2004 Žuvų ir jūrų vėžiagyvių juslinio įvertinimo laboratorijose vadovas</ref> ({{en|flavour}} ar ''flavor'') – tai [[pojūtis]], jaučiamas ragaujant [[maistas|maistą]] ([[medžiaga]]s), kuris turi [[skonis|skonį]] ir [[kvapas|kvapą]]. Tai yra kombinuotas skonio ir kvapo pojūtis.


Gardžio pojūtis yra kompleksinis. Į jį įeina maisto [[konsistencija|konsistencijos]] jutimas, [[šaltis|šalčio]] [[receptorius|receptorių]] dirginimas (pvz., [[mentolas]]), [[skausmas|skausmo]] receptorių dirginimas ([[raudonasis pipiras|raudonieji pipirai]], iš [[paprika|paprikos]] gaunamas [[kapsaicinas]]).
''Gardžio'' sąvoka artima ''skonio'' ir ''kvapo'' sąvokoms, todėl ''gardis'' daug kam asocijuojasi ir su maisto savybe sukelti gardžio pojūtį. Ši maisto savybė vadinasi ''gardumas''. Kaip [[fiziologija|fiziologinė]], [[maisto pramonė]]s ir [[kulinarija|kulinarijos]] sąvoka ''gardis'' yra neutrali. Ji nereiškia būtent „gardaus“ gardžio. Gardis gali būti tiek geras, patrauklus, tiek ir blogas, atstumiantis. Taip pat yra su skoniu. Skonis gali būti tiek geras, tiek blogas, nors kai sakoma „skanus“, tai reiškia būtent gerą skonį.


''Gardžio'' sąvoka artima ''skonio'' ir ''kvapo'' sąvokoms, todėl gardis dažnai asocijuojasi su maisto savybe sukelti gardžio pojūtį. Ši maisto savybė vadinasi ''gardumas''.
Pagrindinis gardžio komponentas yra skonis. Tačiau skonių kiekis yra gana ribotas. Dabar žinomi 5 pagrindiniai skoniai (saldus, sūrus, kartus, sūrus ir [[umami]]nis), keletas kandidatų į pagrindinius, ir viskas. Visi kiti skoniai yra pagrindinių skonių kombinacijos. <br>
Antrasis svarbus gardžio komponentas yra kvapas. Daug žmonių yra patyrę, kad sergant sunkia [[sloga]], kai prarandama ar labai nusilpsta [[uoslė]], maistas pasidaro beskonis. Taip nutinka todėl, kad iš maisto gardžio iškrinta kvapo įnašas. Kvapų ypatumas yra tas, kad kvapų skaičius yra labai didelis, o jų kombinacijų - dar didesnis.


Kaip [[fiziologija|fiziologinė]], [[maisto pramonė]]s ir [[kulinarija|kulinarijos]] sąvoka ''gardis'' yra neutrali. Ji nereiškia būtent „gardaus“ gardžio. Gardis gali būti tiek geras, patrauklus, tiek ir blogas, atstumiantis. Taip pat yra ir su skoniu. Skonis gali būti tiek geras, tiek blogas, nors kai sakoma „skanus“, tai reiškia būtent gerą skonį.
== Gardikliai ==
Į maistą dedamos medžiagos, kurios gerina, keičia gardį, vadinamos ''gardikliais'' (angl. ''flavorant''). Gardiklis turi ne tik suteikti patrauklų kvapą ir skonį, bet ir nekenkti suvalgytas (t.y., jis turi būti maistinis). Gardikliai kitą medžiagą gali padaryti saldesne, rūgštesne, aitresne ir pan. Nemaža dalis šių dienų maisto produktų (gaivieji ir panašūs gėrimai, drebučiai, [[saldainis|saldainiai]] ir pan.) yra dirbtinai gardinti. Jų skonio variacijų nėra daug, tačiau kvapo suteikiančios medžiagos (kvapikliai, angl. ''odorants'') sukuria didžiulę gardžių įvairovę.


Skonis – pagrindinis gardžio komponentas. Tačiau skonių kiekis yra gana ribotas. Dabar žinomi 5 pagrindiniai skoniai: ([[saldumas|saldus]], [[rūgštumas|rūgštus]], [[sūrumas|sūrus]], [[kartumas|kartus]] ir [[umami]]nis), keletas kandidatų į pagrindinius, ir viskas. Visi kiti skoniai yra pagrindinių skonių kombinacijos.
Natūralūs gardikliai dažnai yra brangūs, todėl vietoj jų naudoja pigius sintetinius, kurie dažnai yra chemiškai identiški gamtiniams. Produktų, gardintų tokiais gardikliais, pavadinime dažnai būna žodis „skonio“, pvz., „apelsinų skonio sirupas“ ([[sirupas]], turintis [[apelsinas|apelsinų]] skonį, bet pagamintas be apelsinų).


Kvapas ([[aromatas]]) – antrasis svarbus gardžio komponentas. Daug žmonių yra patyrę, kad sergant sunkia [[sloga]], kai prarandama ar labai nusilpsta [[uoslė]], maistas tampa beskonis. Taip nutinka todėl, kad iš maisto gardžio iškrinta kvapo įnašas. Ypatumas yra tas, kad kvapų skaičius yra labai didelis, o jų kombinacijų – dar didesnis.
Gardikliai keičia ar stiprina natūralių produktų, pvz., [[mėsa|mėsos]] ar [[daržovė|daržovių]] gaminių gardį arba suteikia gardį produktams, kurie savo neturi (pvz., [[saldainis|saldainiai]], kai kurios užkandėlės). Paprastai gardikliai yra „specializuoti“ - jie gerina arba skonį, arba kvapą (ir juos derinant galima gauti norimas kombinacijas). Maisto pramonė nedaug turi ir naudoja gardiklių, kurie veikia dirgindami [[trišakis nervas|trišakį nervą]] (angl. ''trigeminal nerve'') ir suteikia aštrų, traukiantį skonį.


== Taip pat skaitykite ==
Gardikliai apibrėžiami kaip medžiagos, kurios keičia gardį arba jį suteikia. Pagal [[JAV]] įstatyminius aktus natūralus gardiklis yra [http://frwebgate1.access.gpo.gov/cgi-bin/waisgate.cgi?WAISdocID=230673388281+1+0+0&WAISaction=retrieve]:
* [[Gardiklis]]
:„eterinis aliejus, sakai, esencija ar ekstraktas, baltymų hidrolizatas, distiliatas ar kitoks kepimo, kaitinimo ar fermentinio apdorojimo produktas, turintis gardinančių komponentų iš [[prieskoniai|prieskonių]], vaisių ar daržovių, ar jų sulčių, maistinių mielių, žolelių, žievės, pumpurų, šaknų, lapų ar kitų valgomų augalų dalių, mėsos, jūros produktų, paukštienos, kiaušinių, pieno produktų, kurio pirminė funkcija yra gardinimas, o ne kalorijų suteikimas.“
* [[Prieskoniai]]


== Nuorodos ==
Dirbtiniais gardikliais vadina sintetinius junginius, kuriais gardinamas maistas, bet savo kilme neatitinka aukščiau pateikto apibrėžimo. Dirbtiniai gardikliai dažnai turi tokią pačią cheminę sudėti kaip ir natūralūs.
{{Išnašos}}
<br>[[ES|Europos Sąjungos]] reikalavimai gardikliams labai panašūs. Gardikliams dažnai suteikiama žymė E su numeriu, kuri naudojama maisto produktų etiketėse,
{{Commons|Category:Taste|no=T}}


[[Kategorija:Jutimai]]
[[Kategorija:Jutimai]]
[[Kategorija:Skonio sistema]]
[[Kategorija:Skonio sistema]]
[[Kategorija:Prieskoniai]]

[[de:Geschmack (Sinneseindruck)]]
[[en:Flavor]]
[[es:Sabor]]
[[fa:طعم]]
[[fr:Flaveur]]
[[ja:香料]]
[[pt:Flavorizante]]
[[ru:Ароматизаторы]]
[[simple:Flavor]]
[[zh:香味]]

Dabartinė 02:05, 6 vasario 2022 versija

Gardis[1] (angl. flavour ar flavor) – tai pojūtis, jaučiamas ragaujant maistą (medžiagas), kuris turi skonį ir kvapą. Tai yra kombinuotas skonio ir kvapo pojūtis.

Gardžio pojūtis yra kompleksinis. Į jį įeina maisto konsistencijos jutimas, šalčio receptorių dirginimas (pvz., mentolas), skausmo receptorių dirginimas (raudonieji pipirai, iš paprikos gaunamas kapsaicinas).

Gardžio sąvoka artima skonio ir kvapo sąvokoms, todėl gardis dažnai asocijuojasi su maisto savybe sukelti gardžio pojūtį. Ši maisto savybė vadinasi gardumas.

Kaip fiziologinė, maisto pramonės ir kulinarijos sąvoka gardis yra neutrali. Ji nereiškia būtent „gardaus“ gardžio. Gardis gali būti tiek geras, patrauklus, tiek ir blogas, atstumiantis. Taip pat yra ir su skoniu. Skonis gali būti tiek geras, tiek blogas, nors kai sakoma „skanus“, tai reiškia būtent gerą skonį.

Skonis – pagrindinis gardžio komponentas. Tačiau skonių kiekis yra gana ribotas. Dabar žinomi 5 pagrindiniai skoniai: (saldus, rūgštus, sūrus, kartus ir umaminis), keletas kandidatų į pagrindinius, ir viskas. Visi kiti skoniai yra pagrindinių skonių kombinacijos.

Kvapas (aromatas) – antrasis svarbus gardžio komponentas. Daug žmonių yra patyrę, kad sergant sunkia sloga, kai prarandama ar labai nusilpsta uoslė, maistas tampa beskonis. Taip nutinka todėl, kad iš maisto gardžio iškrinta kvapo įnašas. Ypatumas yra tas, kad kvapų skaičius yra labai didelis, o jų kombinacijų – dar didesnis.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. LST 1937:2004 Žuvų ir jūrų vėžiagyvių juslinio įvertinimo laboratorijose vadovas