Duobagyviai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

Dabartinė 19:09, 13 gruodžio 2020 versija

Cnidaria

Medūzos

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Duobagyviai ( Cnidaria)

Duobagyviai (Cnidaria) – tikrųjų daugialąsčių (Eumetazoa) gyvūnų tipas.

Kūnas vamzdelio tipo, viename gale atviras, kitame – aklinas, sudarytas iš dviejų ląstelių sluoksnių: ektodermos ir entodermos, tarp kurių yra mezoglėja. Vidinė kūno ertmė išklota entoderma, vadinama gastraline ertme. Priekiniame jos gale atsiveria burnos anga, kuri spinduliškai apsupta čiuopiklių su dilgiosiomis ląstelėmis – knidocitais. Todėl duobagyvių kūno simetrija vadinama spinduline. Maistas pro burną patenka į gastralinę arba žarninę ertmę ir pradedamas virškinti. Maistas visiškai suvirškinamas entodermos ląstelėse, o nesuvirškinti likučiai pašalinami pro burną, nes nėra analinės ertmės.

Nervų sistema difuzinio tipo, sudaryta iš padrikai po visą kūną išsidėsčiusių nervinių ląstelių, kurios tarpusavyje jungiasi ataugomis ir sudaro nervinių ląstelių rezginį.

Dauginasi nelytiniu ir lytiniu būdu. Nelytinis dauginimosi būdas vadinamas pumpuravimusi. Po jo dažnai susidaro didelės individų kolonijos (pvz., koraliniai polipai).

Duobagyviai – vandens gyvūnai. Dažniausiai gyvena jūrose, kai kurios rūšys aptinkamos ir gėluose vandenyse. Dauguma jų sėslūs, gyvena prisitvirtinę prie vandenyje panirusių daiktų. Kai kurie, lankstydami savo kūną, sugeba lėtai judėti (pvz., hidra) arba plaukioti reaktyviniu būdu (pvz., medūzos). Koraliniai polipai turi tvirtus skeletus ir sudaro dideles kolonijas – rifus, atolus (Didysis barjerinis rifas).

Yra žinoma daugiau, kaip 11 tūkstančių duobagyvių rūšių.^[1]

Pagrindinės klasės:

Koraliniai polipai (Anthozoa)
- Aktinijos (Actiniidae)
- Koralai
Kubomedūzos (Cubozoa)
- Jūrų širšės
Hidragyviai (Hydrozoa)
- Hidra (Hydra vulgaris)
Scifomedūzos (Scyphozoa)

Jūrų plunksna (Pennatula). Taip pavadinta dėl savo panašumo į rašomąją plunksną. Atskiri organizmai-polipai gyvena kolonijomis, kurių apatinė dalis panirusi į smėlį ar dumblą. Kolonijos dažniausiai siekia iki 40 cm, retais atvejais – iki 1,5 m aukščio. Viršutinė jūrų plunksnos dalis sudaryta iš daugelio polipų, kurie gaudo praplaukiantį maistą. Kūno centre išsidėstę keturi violetiniai dauginimosi organai, o iš abiejų pusių jūrų plunksna apaugusi dilgiais nuodingais polipais. Paplitusi visur.

Velelija (Vellela) – disko pavidalo iki 8 cm skersmens organizmas. Kūno pakraščiuose išsidėstę nuodingi čiuptuvai. Minta mažais jūriniais gyvūnais. Gali nukeliauti daugiau kaip 100 km. Plūduriuoja vandens paviršiuje, virš kurio kyšo kolonijos trikampė burė. Po audros pakrantėse gali būti iki milijono kolonijų. Gyvena visose šiltose jūrose.

Išnašos

↑ marinespecies.org

[1] rinespecies.org

[1]

@@ Eilutė 6: / Eilutė 6: @@
 {{Taxobox_end_placement}}
 {{Taxobox_pabaiga}}
-'''Duobagyviai''' ({{la|Cnidaria, Coelenterata}}) – tikrųjų daugialąsčių (''Eumetazoa'') gyvūnų tipas.
+'''Duobagyviai''' (''Cnidaria'') – tikrųjų daugialąsčių (''Eumetazoa'') gyvūnų tipas.
-Kūnas vamzdelio tipo, viename gale atviras, kitame – aklinas, sudarytas iš dviejų ląstelių sluoksnių: ektodermos ir entodermos, tarp kurių yra mezoglėja. Vidinė kūno ertmė išklota entoderma, vadinama gastraline ertme. Priekiniame jos gale atsiveria [[burna|burnos anga]], kuri spinduliškai apsupta čiuopiklių su dilgiosiomis [[ląstelė]]mis – [[knidocitas|knidocitais]]. Todėl duobagyvių kūno simetrija vadinama spinduline. Maistas pro burną patenka į gastralinę arba žarninę ertmę ir pradedamas [[virškinimas|virškinti]]. Maistas visiškai suvirškinamas entodermos ląstelėse, o nesuvirškinti likučiai pašalinami pro burną, nes nėra analinės ertmės.
+Kūnas vamzdelio tipo, viename gale atviras, kitame – aklinas, sudarytas iš dviejų ląstelių sluoksnių: ektodermos ir entodermos, tarp kurių yra mezoglėja. Vidinė kūno ertmė išklota entoderma, vadinama gastraline ertme. Priekiniame jos gale atsiveria [[burna|burnos anga]], kuri spinduliškai apsupta čiuopiklių su dilgiosiomis [[ląstelė]]mis – [[knidocitas|knidocitais]]. Todėl duobagyvių kūno simetrija vadinama spinduline. Maistas pro burną patenka į gastralinę arba žarninę ertmę ir pradedamas [[virškinimas|virškinti]]. Maistas visiškai suvirškinamas entodermos ląstelėse, o nesuvirškinti likučiai pašalinami pro burną, nes nėra analinės ertmės.
 [[Nervų sistema]] difuzinio tipo, sudaryta iš padrikai po visą kūną išsidėsčiusių nervinių ląstelių, kurios tarpusavyje jungiasi ataugomis ir sudaro nervinių ląstelių rezginį.
 Dauginasi nelytiniu ir lytiniu būdu. Nelytinis dauginimosi būdas vadinamas pumpuravimusi. Po jo dažnai susidaro didelės individų [[kolonija (biologija)|kolonijos]] (pvz., [[koraliniai polipai]]).
-Duobagyviai – vandens gyvūnai. Dažniausiai gyvena [[jūra (geografija)|jūrose]], kai kurios rūšys aptinkamos ir gėluose vandenyse. Dauguma jų sėslūs, gyvena prisitvirtinę  prie vandenyje panirusių daiktų. Kai kurie, lankstydami savo kūną, sugeba lėtai judėti (pvz., [[hidra (gentis)|hidra]]) arba plaukioti reaktyviniu būdu (pvz., [[medūza (biologija)|medūzos]]). Koraliniai polipai turi tvirtus [[skeletas|skeletus]] ir sudaro dideles kolonijas – [[rifas|rifus]], [[atolas|atolus]] ([[Didysis barjerinis rifas]]).
+Duobagyviai – vandens gyvūnai. Dažniausiai gyvena [[jūra (geografija)|jūrose]], kai kurios rūšys aptinkamos ir gėluose vandenyse. Dauguma jų sėslūs, gyvena prisitvirtinę prie vandenyje panirusių daiktų. Kai kurie, lankstydami savo kūną, sugeba lėtai judėti (pvz., [[hidra (gentis)|hidra]]) arba plaukioti reaktyviniu būdu (pvz., [[medūza (biologija)|medūzos]]). Koraliniai polipai turi tvirtus [[skeletas|skeletus]] ir sudaro dideles kolonijas – [[rifas|rifus]], [[atolas|atolus]] ([[Didysis barjerinis rifas]]).
+Yra žinoma daugiau, kaip 11 tūkstančių duobagyvių rūšių.<ref>[http://www.marinespecies.org/aphia.php?p=browser&id%5B%5D=2&id%5B%5D=1267#focus marinespecies.org]</ref>
+Pagrindinės klasės:
-Duobagyvių yra apie 10 tūkstančių rūšių. Pagrindinės klasės:
 * [[Koraliniai polipai]] (''Anthozoa'')
-** [[Aktinija|Aktinijos]] (''Actiniidae'')
+** [[Aktinijos]] (''Actiniidae'')
 ** [[Koralas|Koralai]]
 * [[Kubomedūzos]] (''Cubozoa'')
@@ Eilutė 26: / Eilutė 29: @@
 * [[Scifomedūzos]] (''Scyphozoa'')
-* '''Jūrų plunksna''' ({{la|Pennatula}}). Taip pavadinta dėl savo panašumo į rašomąją plunksną. Atskiri organizmai-polipai gyvena [[kolonija (biologija)|kolonijomis]], kurių apatinė dalis panirusi į smėlį ar dumblą. Kolonijos dažniausiai siekia iki 40 cm, retais atvejais – iki 1,5 m aukščio. Viršutinė jūrų plunksnos dalis sudaryta iš daugelio polipų, kurie gaudo praplaukiantį maistą. Kūno centre išsidėstę keturi [[violetinė|violetiniai]] [[dauginimosi organai]], o iš abiejų pusių jūrų plunksna apaugusi dilgiais nuodingais polipais. Paplitusi visur.
+* '''Jūrų plunksna''' (''Pennatula''). Taip pavadinta dėl savo panašumo į rašomąją plunksną. Atskiri organizmai-polipai gyvena [[kolonija (biologija)|kolonijomis]], kurių apatinė dalis panirusi į smėlį ar dumblą. Kolonijos dažniausiai siekia iki 40 cm, retais atvejais – iki 1,5 m aukščio. Viršutinė jūrų plunksnos dalis sudaryta iš daugelio polipų, kurie gaudo praplaukiantį maistą. Kūno centre išsidėstę keturi [[violetinė|violetiniai]] [[dauginimosi organai]], o iš abiejų pusių jūrų plunksna apaugusi dilgiais nuodingais polipais. Paplitusi visur.
-* '''Velelija''' ({{la|Vellela}}) – disko pavidalo iki 8 cm skersmens [[organizmas]]. Kūno pakraščiuose išsidėstę nuodingi čiuptuvai. Minta mažais jūriniais gyvūnais. Gali nukeliauti daugiau kaip 100 km. Plūduriuoja vandens paviršiuje, virš kurio kyšo [[kolonija (biologija)|kolonijos]] trikampė burė. Po audros pakrantėse gali būti iki milijono kolonijų. Gyvena visose šiltose jūrose.
+* '''Velelija''' (''Vellela'') – disko pavidalo iki 8 cm skersmens [[organizmas]]. Kūno pakraščiuose išsidėstę nuodingi čiuptuvai. Minta mažais jūriniais gyvūnais. Gali nukeliauti daugiau kaip 100 km. Plūduriuoja vandens paviršiuje, virš kurio kyšo [[kolonija (biologija)|kolonijos]] trikampė burė. Po audros pakrantėse gali būti iki milijono kolonijų. Gyvena visose šiltose jūrose.
+== Išnašos ==
-{{Commons|Category:Cnidaria|no=T}}
+{{Išnašos}}
-[[Kategorija:Duobagyviai]]
+{{Commons|Category:Cnidaria|no=T}}
-{{Link FA|de}}
-{{Link FA|uk}}
-{{Link GA|en}}
+[[Kategorija:Duobagyviai| ]]
-[[ar:لاسعات]]
-[[az:Dalayıcılar]]
-[[bg:Мешести]]
-[[br:Knidaried]]
-[[bs:Žarnjaci]]
-[[bxr:Cnidaria]]
-[[ca:Cnidari]]
-[[cs:Žahavci]]
-[[cy:Cnidariad]]
-[[da:Nældecelledyr]]
-[[de:Nesseltiere]]
-[[diq:Knidıni]]
-[[en:Cnidaria]]
-[[eo:Knidulo]]
-[[es:Cnidaria]]
-[[et:Ainuõõssed]]
-[[eu:Cnidaria]]
-[[fa:مرجانیان]]
-[[fi:Polttiaiseläimet]]
-[[fr:Cnidaria]]
-[[frr:Näädeldiarten]]
-[[gl:Cnidarios]]
-[[gv:Cnidaria]]
-[[he:צורבים]]
-[[hi:निडारिया]]
-[[hr:Žarnjaci]]
-[[hu:Csalánozók]]
-[[id:Cnidaria]]
-[[io:Knidulo]]
-[[is:Holdýr]]
-[[it:Cnidaria]]
-[[ja:刺胞動物]]
-[[jv:Cnidaria]]
-[[ko:자포동물]]
-[[la:Cnidaria]]
-[[lb:Nesseldéieren]]
-[[li:Nietelbieste]]
-[[lv:Dzēlējzarndobumaiņi]]
-[[mk:Жаркари]]
-[[nds:Cnidaria]]
-[[nl:Neteldieren]]
-[[nn:Nesledyr]]
-[[no:Nesledyr]]
-[[oc:Cnidaria]]
-[[pl:Parzydełkowce]]
-[[pt:Cnidários]]
-[[qu:K'arachiq]]
-[[roa-rup:Cnidari]]
-[[ru:Стрекающие]]
-[[scn:Cnidaria]]
-[[sh:Žarnjaci]]
-[[simple:Cnidaria]]
-[[sk:Pŕhlivce]]
-[[sl:Ožigalkarji]]
-[[sr:Жарњаци]]
-[[sv:Nässeldjur]]
-[[te:నిడేరియా]]
-[[th:พวกสัตว์ลำตัวกลม]]
-[[tl:Cnidaria]]
-[[tr:Knidliler]]
-[[uk:Кнідарії]]
-[[vi:Sứa lông châm]]
-[[zea:Cnidaria]]
-[[zh:刺胞動物門]]