Peržiūrėti šaltinį Astronomija

{{portal}}
[[Vaizdas:Nord america.jpg|200px|right|thumb|[[Šiaurės Amerikos ūkas]]]]

'''Astronomija''' – [[mokslas]], apimantis reiškinių, esančių už [[Žemė]]s ir jos [[Žemės atmosfera|atmosferos]], stebėjimą ir aiškinimą. Tiria už Žemės ribų esančių dangaus objektų, sandarą, kilmę, vystymąsi, fizikines ir chemines savybes, padėtį danguje, judėjimą.

Astronomija padeda nustatyti tikslų [[laikas|laiką]], įvairių žemės vietų [[geografija|geografines]] [[koordinatė|koordinates]], kas yra labai svarbu jūrininkams, [[aviatorius|aviatoriams]], [[Geodezija|geodezininkams]].

== Pavadinimo kilmė ==
Žodis astronomija – „žvaigždžių dėsningumas“ – kilęs iš {{gr|αστρονομία}} (''astronomia''), sujungiant ''άστρον'' (''astron'' '[[žvaigždė]]') ir ''νόμος'' (''nomos'' 'dėsnis').

== Istorija ==
[[Vaizdas:Planisphæri cœleste.jpg|thumb|200px|XVII a. žvaigždėlapis]]

Pirmosios astronomijos žinios pradėtos kaupti nuo seniausių laikų. Pagal dangaus šviesulių padėtį bei judėjimą žmonės orientuodavosi laike ir vietovėje. Pirmieji sistemingai astronomijos žinias pradėjo taikyti pirkliai ir jūrininkai, keliaudami jūrų laivais ar dykumų karavanais, kai jiems reikėjo nustatyti savo buvimo vietą. Sekdami [[Mėnulio fazė|Mėnulio fazes]], [[Žemdirbystė|žemdirbiai]], [[Medžioklė|medžiotojai]], [[Žūklė|žvejai]] išmoko matuoti laiką pagal [[žvaigždė|žvaigždžių]] išsidėstymą ir taip nustatydavo sėjos pradžią, nuspėdavo [[Potvynis (upė)|potvynius]] arba derliaus nuėmimo metą. Pagal žvaigždžių išsidėstymą danguje jie suskirstė jas į [[žvaigždynas|žvaigždynus]], bandė suprasti ir paaiškinti dangaus reiškinius.

Astronomija kaip dangaus kūnų judėjimo tyrimas buvo susijusi su [[Religija|religinėmis pažiūromis]] bei [[prietaras|prietarais]], atsirado [[astrologija]], kuri tvirtino, kad pagal žvaigždžių išsidėstymą galima spėti ateitį arba numatyti žmogaus ir pasaulio likimą.

Senovės [[civilizacija|civilizacijos]], tokios kaip [[senovės Egiptas|senovės egiptiečiai]], [[Babilonas (miestas)|babiloniečiai]], [[Finikija|finikiečiai]], [[Kinija|kinai]] ir [[majai]] (3000 m. pr. m. e.) kaupė ir sistematizavo astronomijos žinias. Apie 4000 m. pr. m. e. egiptiečiai sudarė [[saulės kalendorius|saulės kalendorių]] ({{La|Calendae}}, ''Kalendae'') ir gana tiksliai nustatė [[metai|metų]] trukmę. Babilonijoje 721 m. pr. m. e. aprašytas [[mėnulio užtemimas]], iš ten iki mūsų laikų išlikęs [[para|paros]] dalijimas į 24 [[valanda]]s.

I tūkstantmetyje pr. m. e. prie [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] susikūrus [[senovės Graikija|graikų]] valstybėms, plečiantis jūreivystei, astronomijos raida paspartėjo. IV amžiuje pr. m. e. graikų [[filosofas]] ir [[matematikas]] [[Pitagoras]] patobulino [[Talis Miletietis|Talio]] pasaulėvaizdį apie plokščią Žemę, apgaubtą žvaigždėto dangaus. Jis nustatė, kad Žemė yra [[rutulys]], laisvai skriejantis [[erdvė]]je, o aplink ją skrieja [[Saulė]], [[Mėnulis]], [[žvaigždė]]s ir [[planeta|planetos]].

Įvairiose pasaulio šalyse ([[Airija|Airijoje]], [[Anglija|Anglijoje]], [[Meksika|Meksikoje]]) rasta prieš tūkstančius metų statytų observatorijų ({{La|observator}} 'stebėtojas'), specialiai įrengtų statinių, dangaus kūnams stebėti, liekanų. Dažniausiai tai [[megalitas|megalitai]] – dideli akmeniniai blokai Saulės, Mėnulio ir šviesiausių žvaigždžių tekėjimo bei leidimosi taškams žymėti. Kai kuriuos [[Lietuva|Lietuvos]] [[alkakalnis|alkakalnius]] taip pat galima laikyti senovės observatorijomis, kurios tarnaudavo tiksliai nustatant [[lygiadienis|lygiadienius]] bei kitas [[kalendorius|kalendorines]] [[data]]s. Šiuolaikinės observatorijos jau yra stambūs moksliniai centrai, aprūpinti modernia aparatūra.

Dar labiau astronomijos raida paspartėjo [[1609]] m. išradus [[teleskopas|teleskopą]]. [[Galileo Galilei|Galilėjas Galilėjus]] savo darbo teleskopu stebėjo Saulę, Mėnulį, [[Venera (planeta)|Venerą]], [[Jupiteris (planeta)|Jupiterį]] ir kitus dangaus kūnus. XVII a. pradžioje [[Johannes Kepler|J. Kepleris]] atrado [[Keplerio dėsniai|planetų judėjimo dėsnius]]. [[1687]] m. [[Isaac Newton|I. Niutonas]] suformulavo [[Niutono gravitacijos dėsnis|visuotinės traukos dėsnį]], [[1761]] m. [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]] aptiko, kad [[Venera (planeta)|Venera]] turi [[atmosfera|atmosferą]], [[1781]] m. [[William Herschel|V. Heršelis]] atrado [[Uranas (planeta)|Urano]] [[planeta|planetą]].

Astronomijos mokslui sparčiai vystytis atvėrė galimybes kosminiai skrydžiai bei automatinės tarpplanetinės stotys.

== Astronomija ir astrofizika ==
[[Vaizdas:USA.NM.VeryLargeArray.02.jpg|thumb|200px|[[Radioteleskopas|Radioteleskopai]]]]

Abu [[terminas|terminai]] gali būti naudojami nusakant tą pačią tyrimų sritį. Remiantis griežtais apibrėžimais.
* '''Astronomija''' – [[astronomijos objektas|dangaus objektų]] ir reiškinių, esančių už Žemės atmosferos ribų, tyrimas.
* [[Astrofizika]] – astronomijos šaka, tirianti dangaus objektų ir reiškinių [[dinamika|dinamines]], [[fizika|fizines]] ir [[chemija|chemines]] savybes.

Kai kada, pvz., [[Frank Shu]] knygoje „The Physical Universe“ astronomija reiškia aprašomąją, kokybinę šios mokslo šakos pusę. Tuo tarpu astrofizika yra naudojama nusakyti fizikos dėsniais besiremiančią, kiekybiniais metodais paremtą mokslo šaką.<ref name="shu1982">{{cite book
  | author = F. H. Shu
  | title = The Physical Universe
  | url = https://archive.org/details/physicaluniverse00shuf
  | publisher = University Science Books
  | date = 1982
  | location = Mill Valley, California
  | id = ISBN 0-935702-05-9}}</ref> Šių terminų naudojimas yra daugiau susijęs su vienos ar kitos mokslinės įstaigos istorinėmis tradicijomis, nei su esminiais apibrėžimų skirtumais.

Kadangi šiuolaikinė astronomija plačiai naudojasi fizikos metodais, ji visai pagrįstai gali būti vadinama [[astrofizika]]. Juo labiau, kad dauguma [[astronomas|astronomų]] turi fizikinį išsilavinimą ir atitinkamus mokslinius laipsnius.

== Šakos ==
[[Vaizdas:Artist's impression of the Milky Way (updated - annotated).jpg|right|thumb|200px|right|Paukščių Takas]]

* '''Astronomija''':
** [[Galaktikų fizika]] (siūlomas naujadaras [[galaktikinė astronomija]]) – nagrinėja [[galaktika|galaktikų]] sandaros, formavimosi, [[dinamika|dinamikos]] ir [[evoliucija|evoliucijos]] dėsningumus. Senesniuose šaltiniuose galima rasti pavadinimą užgalaktinė astronomija – terminas, reiškiantis, kad nagrinėjamos išskirtinai kitos, ne mūsų, galaktikos.
** [[Galaktikos astronomija]] (anksčiau buvo vadinama [[žvaigždžių astronomija]]) – tiria [[Žvaigždė|žvaigždžių]] (tarp jų ir [[Saulė]]s) bei jų sistemų (spiečių, disko, halo), dujų ir dulkių [[ūkas|ūkų]] erdvinį pasiskirstymą, judėjimą, sandarą ir evoliuciją [[Paukščių Takas|Paukščių Take]].<br />Kadangi apie savo Galaktiką mes nemažai sužinome nagrinėdami kitas galaktikas, manoma, kad netikslinga išskirti jos kaip atskiros šakos, o tiesiog vadinti tai galaktikų fizika.
** [[Planetų astronomija]] – tiria Saulės ir kitų žvaigždžių sistemoms priklausančių [[Planeta|planetų]] ir jų [[Palydovas|palydovų]], [[Asteroidas|asteroidų]], [[meteoras|meteorinių]] kūnų, [[Kometa|kometų]] sandarą, jų fizikines ir chemines savybes, [[atmosfera]]s.
** [[Praktinė astronomija]] – glaudžiai siejasi su astrometrija. Remiantis šios šakos duomenimis, nustatomos įvairių Žemės vietų geografinės [[koordinatė]]s, tvarkomos laiko tarnybos, padedama [[aviacija]]i, [[jūreivystė|jūreivystei]], [[geodezija]]i ir [[kosmonautika]]i.
** [[Sferinė astronomija]] – astrometrijos šaka, besiremianti [[Sferinė geometrija|sferine geometrija]], aprašanti astronomines koordinačių sistemas, jų kitimus ir transformacijas tarpusavyje.
* [[Astrofizika]] – astronomijos ir fizikos šaka, kuri nagrinėja [[kosminis kūnas|kosminių kūnų]] ir [[kosminė erdvė|kosminės erdvės]] medžiagos sandarą, cheminę sudėtį, fizikines savybes, spinduliavimą, kosminės erdvės fizikinius laukus ([[magnetinis laukas|magnetinius]], [[gravitacija|gravitacinius]] ir kt.).
** [[Teorinė astrofizika]] – nagrinėja [[spinduliuotė]]s pernašą žvaigždėse, [[aplinkžvaigždinis diskas|aplinkžvaigždiniuose diskuose]] ir [[tarpžvaigždinė medžiaga|tarpžvaigždinėje medžiagoje]]. Glaudžiai susijusi su [[hidrodinamika]].
** [[Tarpžvaigždinės medžiagos fizika]] – nagrinėja tarpžvaigždinės terpės struktūrą, cheminę sudėtį ir jos evoliucijos dėsningumus.
** [[Žvaigždžių fizika]] – tyrinėja žvaigždžių formavimosi, energijos šaltinių ir žvaigždžių evoliucijos dėsningumus.
* [[Astrometrija]] – tiria šviesulių padėtis dangaus sferoje, tų padėčių kitimą, Žemės sukimąsi ir [[astronominis laikas|astronominį laiką]].
** [[Dangaus mechanika]] – gvildena gravitacijos (traukos) veikiamų [[Visata|Visatos]] kūnų judėjimą, pagal kurį apskaičiuojamos jų [[orbita|orbitos]] ir sudaromos [[efemeridės]], t. y. lentelės, kuriose numatoma [[Planeta|planetų]], [[Asteroidas|asteroidų]], [[Kometa|kometų]], [[Žvaigždė|žvaigždžių]] ir kitų Visatos kūnų padėtys ateityje.
* [[Kosmologija]] – teorinė astronomijos šaka, tirianti Visatą kaip visumą, jos geometrinę struktūrą, medžiagos ir laukų struktūrą, Visatos susidarymą ir evoliuciją. Remiasi kitų astronomijos šakų, taip pat elementariųjų dalelių ir fizikinių laukų fizikos tyrimų rezultatais.
** [[Kosmogonija]] <!-- – aiškina Visatos kūnų ir jų sistemų kilmę ir raidą remdamasi jų fizikine būsena, juose vykstančiais fizikiniais ir cheminiais reiškiniais, fizikos dėsniais ir matematikos metodais.-->

== Matavimo metodai bei priemonės ==
* [[Astrometrinis matavimas]] – dangaus kūnų padėčių dangaus sferoje ir tų padėčių kitimo laike nustatymas, matuojant kampinius atstumus. Naudojantis šiais matavimais sudaroma žvaigždžių koordinačių sistema, kurioje kiekvieno dangaus kūno padėtis dangaus sferoje tam tikru laiko momentu nusakoma dviem kampais. Ypač svarbi [[astrometrija|astrometrijos]] sritis – žvaigždžių metinių trigonometrinių [[paralaksas|paralaksų]] nustatymas.
* [[Metinis žvaigždės paralaksas]] – [[kampas]], kuriuo iš žvaigždės būtų matoma Žemės orbitos aplink Saulę [[didžioji pusašė]]. Žinodami žvaigždės paralaksą, galima lengvai apskaičiuoti jos atstumą. Tai vienintelis tiesioginis metodas atstumams iki atskirų žvaigždžių nustatyti. Kadangi net artimiausios žvaigždės yra labai toli, tai paralaksai yra labai maži kampai. Artimiausios mums žvaigždės [[Proxima Centauri|Kentauro Proksimos]] paralaksas yra tik 0,772 kampinės sekundės. Visi artimesnių žvaigždžių antriniai atstumo nustatymo metodai pagrįsti trigonometrinių paralaksų metodu.
* Žvaigždės [[savasis judėjimas]] – jos poslinkis dangaus sferoje kampinėmis sekundėmis per metus. Jis atsiranda dėl žvaigždės ir Saulės judėjimo erdvėje viena kitos atžvilgiu. Turėdami žvaigždės paralaksą, savąjį judėjimą bei žvaigždės [[spektras|spektre]] išmatuotą [[Radialinis greitis|radialinį greitį]] (žvaigždės greitį regėjimo spindulio kryptimi), galime apskaičiuoti tikrąjį žvaigždės greitį ir kryptį erdvėje Saulės atžvilgiu. Astronominiams matavimams labai trukdo Žemės [[žemės atmosfera|atmosfera]]. Dėl atmosferos [[turbulencija|turbulencijos]], kuri pasireiškia visiems gerai žinomu žvaigždžių mirgėjimu, žvaigždžių vaizdai išplinta netgi aukščiausios kokybės [[teleskopas|teleskopuose]]. Vaizdai retai būna mažesni kaip 0,5 kampinės sekundės, o dažnai siekia net keletą kampinių sekundžių.

== Taip pat skaitykite ==
* [[Tarptautiniai astronomijos metai (2009)]].

== Šaltiniai ==
{{Išn}}

== Nuorodos ==
* [http://astronomija.lt/enciklopedija/ Astronomijos enciklopedinis žodynas]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* [http://www.proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?tema=16&akcija=tema www.arzinai.lt straipsniai astronomijos temomis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131109164321/http://www.proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?tema=16&akcija=tema |date=2013-11-09 }}
* [http://www.aktv.lt/~namaig/ Astronomijos istorija, astronomai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070918053129/http://www.aktv.lt/~namaig/ |date=2007-09-18 }}
* [http://mokslasplius.lt/astronomija/node/552 Astronomijos žodynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071204175734/http://mokslasplius.lt/astronomija/node/552 |date=2007-12-04 }}

{{Commons|Category:Astronomy|no=T}}
{{vikižodynas|astronomija|no=T}}

{{SavStr}}

[[Kategorija:Astronomija| ]]