Peržiūrėti šaltinį 1975 m. pasaulio šachmatų čempionatas

'''1975 m. pasaulio šachmatų čempionatas''' – tai pasaulio [[Šachmatai|šachmatų]] čempionato trimečio ciklo ([[1972]]–[[1975]]) varžybos. Jų paskutiniame etape turėjo būti žaidžiamas 24 partijų mačas dėl pasaulio čempiono vardo tarp [[Robert James Fischer|Roberto Fišerio]] ir [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovo]]. Jis turėjo prasidėti [[1975]] m. [[birželio 1]] d., bet jis neprasidėjo. Vyko didelis ginčas dėl mačo sąlygų. [[Robert James Fischer|R. Fišeris]] siūlė, kad mačas būtų žaidžiamas iki 10-ies laimėtų partijų (lygiosios neskaičiuojamos), partijų skaičius neribojamas, o esant mačo santykiui 9: 9, mačas skelbiamas pasibaigęs lygiosiomis ir čempionas išlaiko titulą. Su tuo nesutiko Sovietų pusė. Ginčas du kartus buvo nagrinėjamas [[1974]] ir [[1975]] m. [[FIDE]]. [[1975]] m. [[FIDE]] patyrė didelį [[SSRS|sovietų]] spaudimą ir [[FIDE]] Kongresas atmetė reikalavimą, kad mačui pasiekus pagal laimėtas pergales 9:9 ribą, būtų skelbiamos lygiosios ir čempionas išlaikytų titulą. Mačo iš vis nebuvo. [[FIDE]] nustatė datą, kad iki [[1975]] m. [[balandžio 1]]-os mačo dalyviai turi pranešti apie sutikimą dalyvauti mače. [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovas]] atsiuntė laiku sutikimo [[Telegrafas|telegramą]], o [[Robert James Fischer|R. Fišeris]] ne. [[Maksas Euvė|M. Euvė]] terminą pratęsė dviem dienom, bet sutikimo iš čempiono negavo. Po to [[FIDE]] prezidentas [[Maksas Euvė]] [[1975]] m. [[balandžio 3]] d. paskelbė [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovą]] pasaulio [[Šachmatai|šachmatų]] istorijoje dvyliktuoju čempionu.<ref name="Šalt1">Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 151. – ISBN 5-85270-005-3</ref>

== Dalyviai ==

=== Pretendento atranka ===

Tai devintas pasaulio [[Šachmatai|šachmatų]] čempionatas, kai pretendentas buvo atrenkamas pagal [[FIDE]] nustatytą tvarką.

==== Zoniniai turnyrai ====
Pravedus [[1972]]- [[1975]] m. [[Zoninis šachmatų turnyras#9-asis_ciklas_(1972–1975)|zoninius turnyrus]] į [[1973]] m. [[Tarpzoninis šachmatų turnyras#Tarpzoniniai_turnyrai|tarpzoninius turnyrus]] pateko geriausiai pasirodę dalyviai:

iš 1-os zonos ([[Vakarų Europa]]) – 2 v.: {{Flagicon|  YUG}} (L. Ljubojevičius, B. Ivkovas);

iš 2-os ([[Centrinė Europa]]) 2 v.: {{Flagicon|  BUL}} I. Radulovas, {{Flagicon|  ROU}} F. Georgiu

iš 3-ios ([[Rytų Europa]]) 2 v.: {{Flagicon|  YUG}} J. Rukavina, {{Flagicon|  CZE}} J. Smeikalas;

iš 4-os ([[SSRS]]) 4 v.: {{Flagicon|  URS}} ([[Michailas Talis|M. Talis]], V. Tukmakovas, V. Savonas G. Kuzminas;

iš – 5-os – ([[JAV]]) 2 v: {{Flagicon|  USA}} (R. Birnas ir [[Samuelis Reševskis|S. Reševskis]]);

iš – 6-os ([[Kanada]]) 1 v.: {{Flagicon|  CAN}} P. Biyiasas;

iš – 7-os – ([[Centrinė Amerika]]) – 2 v.: {{Flagicon|  COL}} M. Kuėlaras, {{Flagicon|  CUB}} G. Estevezas;

iš – 8-os – ([[Pietų Amerika]]) 3 v.: {{Flagicon|  BRA}} [[Henrikė Mekingas|H. Mekingas]], {{Flagicon|  ARG}} (O. Pano ir M. Kinterosas);

iš – 9-os – (Vakarų [[Azija]]) 1 v. – {{Flagicon|  ISR}} Š. Kaganas;

iš – 10-os – ([[Pietryčių Azija]]) ir [[Okeanija]] 2 v. – {{Flagicon|   PHI}} E. Torė ir {{Flagicon|  SIN }}Tan Lian Anas;

==== Tarpzoniniai turnyrai ====
Vyko du tarpzoniniai turnyrai – Leningrade ir Petropolyje.

===== Leningradas =====
[[1973 m. Leningrado Tarpzoninis turnyras|Leningrado tarpzoninis turnyras]] vyko [[1973]] [[birželis|birželio]] 2 – 28 d.<ref>{{cite web |url= https://www.mark-weeks.com/chess/73751iix.htm |title= Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1973 m. Leningrado tarpzoninis turnyras. |language= en |accessdate= 2020 m. birželio 30 d. |archive-date= 2020-06-06 |archive-url= https://web.archive.org/web/20200606084653/https://www.mark-weeks.com/chess/73751iix.htm |url-status=unfit }}</ref> Turnyre dalyvavo 18 žaidėjų.

Penki žaidėjai iš [[1971 m. Kandidatų mačai#Ketvirtfinaliai|1971 m. Kandidatų mačų]]: [[Viktoras Korčnojus|V. Korčnojus]], V. Ulmanas, [[Robertas Hiubneris|R. Hiubneris]], [[Bentas Larsenas|B. Larsenas]], [[Markas Taimanovas|M. Taimanovas]].

Už aukštus sportinius pasiekimus pakviesti: [[Svetozaras Gligoričius|S. Gligoričius]], [[Michailas Talis|M. Talis]] ir [[1969]] m.  [[Pasaulio_jaunimo_šachmatų_čempionatas#Vaikinų_(atvirasis)_čempionatas|pasaulio jaunimo čempionas]] – [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovas]].

Dešimt geriausiai pasirodžiusių šachmatininkų iš dešimties [[FIDE]] [[Zoninis šachmatų turnyras#9-asis_ciklas_(1972–1975)|zoninių turnyrų]]: {{Flagicon|USA}} Robertas Birnas, {{Flagicon|CZE }} Janas Smejkalas, {{Flagicon|URS }} Genadijus Kuzminas, {{Flagicon|ARG}}Migelis Kinterosas, {{Flagicon|BUL }} Ivanas Radulovas, {{Flagicon|PHI }}Eugenijus Torė, {{Flagicon|YUG }} Josipas Rukavina, {{Flagicon|URS }}Vladimiras Tukmakovas, {{Flagicon|CUB }} Guilermo Estévezas, {{Flagicon|COL }} Migelis Kuélaras.<ref name="Šalt1a">Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 111. – ISBN 5-85270-005-3</ref>

1-2 vietomis pasidalijo {{Flagicon|URS }} [[Viktoras Korčnojus|V. Korčnojus]] ir {{Flagicon|URS }} [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovas]] – po 13½ taško. 3-ią vietą užėmė rezultatyviai (3½ taško 4-ių paskutinių partijų) finišavęs {{Flagicon|USA }} R. Birnas – 12½ taško. Jie pateko į [[1974 m. Kandidatų mačai#Dalyviai|1974 m. Kandidatų mačus]].

===== Petropolis =====

[[1973 m. Petropolio Tarpzoninis turnyras|Petropolio tarpzoninis turnyras]] vyko [[1973]] [[Liepa|liepos]] 22 – [[Rugpjūtis|rugpjūčio]] 18 d.<ref>{{cite web |url= https://www.mark-weeks.com/chess/73752iix.htm |title= Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1973 m. Petropolio tarpzoninis turnyras. |language= en |accessdate= 2020 m. birželio 30 d. |archive-date= 2020-03-28 |archive-url= https://web.archive.org/web/20200328175424/https://www.mark-weeks.com/chess/73752iix.htm |url-status=unfit }}.</ref>
[[Turnyras|Turnyre]] dalyvavo 18 žaidėjų.

Iš [[1971 m. Kandidatų mačai#Maskva|1971 m. Kandidatų mačų]] – [[Jefimas Geleris|J. Geleris]].

Už aukštus sportinius pasiekimus pakviesti V. Hortas, [[Paulius Keresas|P. Keresas]], [[Levas Polugajevskis|L. Polugajevskis]], [[Lajošas Portišas|L. Portišas]], [[Vasilijus Smyslovas|V. Smyslovas]], L. Šteinas ir pasaulio jaunimo čempionas – V. Hugas ([[1971]]).

Mirus L. Šteinui, vietoj jo žaidė [[Deividas Bronšteinas|D. Bronšteinas]] (pagal atsarginių sąrašą).

Dešimt geriausiai pasirodžiusių šachmatininkų iš dešimties [[FIDE]] [[Zoninis šachmatų turnyras#9-asis_ciklas_(1972–1975)|zoninių turnyrų]]: {{Flagicon|BRA}} [[Henrikė Mekingas]], {{Flagicon|URS}} Vladimiras Savonas, {{Flagicon|YUG}} Borislavas Ivkovas, {{Flagicon|YUG}} Ljubomiras Ljubojevičius, {{Flagicon|USA}} [[Samuelis Reševskis]], {{Flagicon|ARG}} Oskaras Pano, {{Flagicon|ROU}} Florinas Georgiu, {{Flagicon|CAN}} Peteris Biyiasas, {{Flagicon|SIN}} Tan Lian Anas, {{Flagicon|ISR}} Šimonas Kaganas.

Nugalėjo [[Henrikė Mekingas|H. Mekingas]] – 12 taškų: jis iš karto pateko į [[1974 m. Kandidatų mačai|1974 m. kandidatų mačus]]. 2-4 vietas dalijosi J. Geleris, L. Polugajevskis ir L. Portišas – po 11½ taškų. Po papildomo mačo-turnyro [[Portorožas|Portorože]] į [[1974 m. Kandidatų mačai#Dalyviai|mačus]] dar pateko [[Lajošas Portišas|L. Portišas]] ir L. Polugajevskis.

==== Kandidatų mačai ====

[[1974]] m. Kandidatų mačuose dalyvavo 8 žaidėjai: [[Borisas Spaskis]] ([[1972 m. pasaulio šachmatų čempionatas#Mačas_tęsiamas|1972 m. pasaulio čempionato mačą]] pralaimėjęs dalyvis) ir [[Tigranas Petrosianas]] ([[1971 m. Kandidatų mačai#Finalas|1971 m. kandidatų mačų]] finalininkas).

Taip pat, ir šeši [[1973]] m. 2-jų [[Tarpzoninis šachmatų turnyras|tarpzoninių turnyrų]] ([[1973 m.  Leningrado Tarpzoninis turnyras|Leningrade]] ir [[1973 m. Petropolio Tarpzoninis turnyras|Petropolyje]]) prizininkai.<ref name="Šalt1d">Шахматы. Энциклопедический словарь / Гл. ред. А. Карпов, M: Советская энциклопедия, 1990. С. 316 ISBN 5-85270-005-3.</ref> Mačai vyko skirtingu laiku ir skirtinguose miestuose.

Kandidatų mačų nugalėtojų nustatymas vyko pagal naują tvarką: norint laimėti mačą reikėjo pirmam pasiekti nustatytą partijų skaičių, kartu buvo ribojamas mačo partijų skaičius. Jei sužaidus visas mačo partijas nebuvo pasiekta nustatyto pergalių skaičiaus, nugalėtoju tampa tas, kuris surinko daugiau taškų.
 
{| class="prettytable"
! Mačas !! Pergalės !! Mačo partijų kiekis
|-
|Finalas|| 5|| ne daugiau 24
|-
|Pusfinalis|| 4|| ne daugiau 20
|-
|Ketvirtfinalis|| 3|| ne daugiau 16
|-
|}

'''Ketvirtfinalyje''':

[[Viktoras Korčnojus| V. Korčnojus]] įveikė [[Henrikė Mekingas|H. Mekingą]] (7½ : 5½),

[[Tigranas Petrosianas|T. Petrosianas]] – [[Lajošas Portišas|L. Portišą]] (7 : 6),

[[Borisas Spaskis|B. Spaskis]] – R. Birną (4½ : 1½),

[[Anatolijus Karpovas]] įveikė – [[Levas Polugajevskis|L. Polugajevskį]] (5½ : 2½).

'''Pusfinalyje:'''

[[Anatolijus Karpovas]] įveikė – [[Borisas Spaskis|B. Spaskį]] (7 : 4).

[[Viktoras Korčnojus| V. Korčnojus]] – [[Tigranas Petrosianas|T. Petrosianą]] (3½ : 1½).
  
Finalinis, iki 5-ių laimėtų partijų, mačas vyko [[Maskva|Maskvoje]] [[1974]] m. [[Rugsėjis|rugsėjo]] – [[Lapkritis|lapkričio]] mėn. Mačas buvo atkaklus: buvo sužaistos visos 24 partijos. Pirmasis pergalę antrojoje partijoje pasiekė [[Anatolijus Karpovas]]. Po trijų lygiųjų jis dar kartą laimėjo 6-ojoje partijoje. Po to sekė devynios lygiosios po kurių jis pasiekė dar vieną pergalę.

{| class="prettytable"
! Vieta !! Žaidėjas !! 01 !! 02 !! 03!!04!!05!!06!!07!!08!!09!!10!! 11 !! 12 !! 13!!14!!15!!16!!17!!18!!19!!20!!21!!22!!23!!24!! Taškai
|-
|01||[[Anatolijus Karpovas]] || style=background:#B2BEB5|               ½ ||            1|| style=background:#B2BEB5|            ½|| ½|| style=background:#B2BEB5| ½|| 1|| style=background:#B2BEB5|           ½||            ½|| style=background:#B2BEB5|     ½|| ½|| style=background:#B2BEB5| ½ ||½ || style=background:#B2BEB5|½ ||½ || style=background:#B2BEB5|½ ||½ || style=background:#B2BEB5|1||½ || style=background:#B2BEB5|0||½ || style=background:#B2BEB5|0 ||½ || style=background:#B2BEB5|½ ||½ || '''12½'''
|-
|02||[[Viktoras Korčnojus]] ||       ½ || style=background:#B2BEB5| 0 || ½ || style=background:#B2BEB5| ½|| ½|| style=background:#B2BEB5| 0|| ½|| style=background:#B2BEB5| ½|| ½|| style=background:#B2BEB5| ½ ||½ || style=background:#B2BEB5|½ ||½ || style=background:#B2BEB5|½ ||½ || style=background:#B2BEB5| ½||0 || style=background:#B2BEB5|½ ||1 || style=background:#B2BEB5|½ ||1 || style=background:#B2BEB5|½ ||½ || style=background:#B2BEB5|½ || '''11½'''
|-
|}
Bet nuo šio momento atsigavo ir rezultatą sušvelnino [[Viktoras Korčnojus]], laimėjęs 19-ąją ir 21-ąją partijas. Tačiau tai buvo viskas: per likusias tris partijas iki mačo pabaigos teisėjai fiksavo tik lygiąsias. Kadangi nei vienas iš varžovų nelaimėjo penkerių partijų, nugalėtojas buvo paskelbtas pagal mačo rezultatą. Juo tapo [[Anatolijus Karpovas]], kuris iškovojo teisę žaisti pasaulio čempionato mačą su [[Robert James Fischer | Robertu Fišeriu]].

== Neįvykęs mačas ==

Pasaulio čempionato mačas, kuris turėjo prasidėti 1975 m. birželio 1 d. neįvyko, nes abiem pusėms nepavyko susitarti dėl mačo sąlygų.
 
=== Ginčas ===
Vyko ilgas ir nerezultatyvus ginčas dėl to, kaip esant pergalių santykiui 9 : 9 elgtis – turi ar neturi pasaulio čempionas išlaikyti titulą.

==== 1974 m. FIDE Generalinė asamblėja ====
[[Jurijus Averbachas]] rašė:

„Dar [[1971]] m. [[FIDE]] buvo priėmusi nutarimą vietoj anksčiau naudoto 24 partijų pasaulio čempionato mačo ateityje žaisti mačą iki 6-ių pergalių (lygiosios neįskaitomos). Tačiau [[1973]] m. [[FIDE]] Kongrese Amerikos zonos prezidentas Fredas Krameris pateikė naują [[Robert James Fischer|Fišerio]] pasiūlymą: žaisti iki 10-ies pergalių, o esant rezultatui 9 : 9, čempionas išlaiko savo titulą“.

[[Robert James Fischer|R. Fišeris]] rėmėsi istoriniu precendentu: [[1927 m. pasaulio šachmatų čempionatas|1927 m. pasaulio čempionato mače]] [[Chosė Raulis Kapablanka|Kapablanka]]_[[Aleksandras Aliochinas|Aliochinas]], kuris buvo žaidžiamas iki 6-ių laimėtų partijų, esant rezultatui pagal laimėtas partijas 5:5 [[Chosė Raulis Kapablanka|R. Kapablanka]] išlaiko titulą, o pretendentui reikia pasiekti 6-ias pergales.

Vėl [[Jurijus Averbachas|J. Averbachas]]: „Šio pasiūlymo išnagrinėjimui buvo sudaryta komisija į kurią nuo [[SSRS]] įėjo V. Baturinskis, komisijos pirmininku tapo pats prezidentas [[Maksas Euvė]]. [[1974]] m. pradžioje komisija dauguma balsų atmetė [[Robert James Fischer|Fišerio]] pasiūlymą ir pasisakė už žaidimą iki 6-ių pergalių….

Tačiau [[Nica|Nicoje]] vykusioje [[FIDE]] Generalinėje asamblėjoje F. Krameris paskelbė pasaulio čempiono telegramą, kurioje jis prašė priimti jo pasiūlymus. Atmosfera kaito. Po karštų diskusijų buvo pateiktas balsavimui pirmasis [[Robert James Fischer|Fišerio]] reikalavimas – žaisti iki 10-ies pergalių ir jis gavo dviejų balsų daugumą: 26 – už, 24 – prieš, 12 susilaikė…

[[Maksas Euvė|Euvė]] užėmė neutralią poziciją ir kantriai ieškojo kompromiso galimybių. Galbūt būtent dėl to delegatai nepalaikė antrojo [[Robert James Fischer|Fišerio]] reikalavimo (apie titulo likimą esant rezultatui 9 : 9), be to, delegatai dar nustatė mačo partijų skaičiaus ribą: ne daugiau 36-ių. Visi laukė atvykstant [[Robert James Fischer|Fišerio]], bet vakariniame posėdyje [[Maksas Euvė|Euvė]] perskaitė jo naująją telegramą:

„Aš savo ankstesnėje telegramoje rašiau dėl mano mačo organizavimo sąlygų: neskaičiuoti lygiųjų, neriboti partijų skaičiaus ir, esant rezultatui 9 : 9, laikyti mačą pasibaigusiu lygiosiomis. Tuo atveju prizinis fondas dalijamas po lygiai, bet čempionui lieka titulas. Ponas Krameris informavo mane, kad mano pasiūlymus delegatai atmetė. Taip pasielgusi [[FIDE]] pasisakė prieš mano dalyvavimą 1975 m. pasaulio čempionato mače. Todėl aš atsisakau [[FIDE]] pasaulio čempiono titulo. Pagarbiai, [[Robert James Fischer|Bobis Fišeris]]“.

Ir vėl prasidėjo didžiuliai ginčai: nusileisti, ar nenusileisti… Po to vyko pakartotinas balsavimas ir (35 balsais, prieš 17 ir 11 susilaikiusių) buvo nuspręsta nekeisti jau priimtų sprendimų.

O [[Robert James Fischer|R. Fišeriui]] pasiuntė telegramą:
„Jūsų profesionalumas, sportinė dvasia ir didžiulis menas stebino visus tais metais, kai jūs kovojote dėl pasaulio čempiono vardo. [[FIDE]] Generalinė Asamblėja prašo jus dar kartą apsvarstyti galimybę ginti titulą pagal čia priimtas sąlygas. Tik tokiu būdu jūs galėsite parodyti pasauliui savo didžiulius gabumus“.

Apsigalvojimui [[Robert James Fischer|Fišeris]] gavo tris mėnesius. Tačiau atsakymas nebuvo gautas nei po trijų mėnesių, nei vėliau.

==== [[SSRS]] Sporto komitetas ====

Šis [[FIDE]] sprendimas tenkino [[SSRS]] sporto funkcionierius. Antai [[1975]] m [[sausio 15]] d. [[SSRS]] Sporto Komiteto pirmininkas S. Pavlovas, slaptame laiške Nr. 194, rašo [[TSKP Centro komitetas|CK TSKP]]:

„Pagal tarptautinės šachmatų federacijos nutarimą [[1975]] m. [[birželio 1]] d. turi prasidėti mačas dėl pasaulio čempiono vardo tarp tarybinio didmeistrio [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovo]] ir amerikiečių šachmatininko [[Robert James Fischer|R. Fišerio]], kuris nuo [[1972]] m. yra pasaulio čempionas. Fizinės kultūros ir sporto komitetas prie [[SSRS]] Ministrų Tarybos paruošė ir dabartiniu metu įgyvendina plačią teorinės, praktinės, fizinės ir psichologinės pagalbos programą…

[[FIDE]] prezidentui [[Maksas Euvė|M. Euvei]] pasiųstas konfidencialus laiškas, kuriame atkreipiamas jo dėmesys į nenuoseklią poziciją sprendžiant mačo klausimus ir perspėjama apie rimtas pasekmes Pasaulio šachmatų federacijai, jei ji bandytų, pagal [[Robert James Fischer|Fišerio]] pageidavimus, keisti mačo reglamentą. 

Tolimesnės priemonės bus parengtos priklausomai nuo įvykių eigos.“

Kokios tai priemonės paaiškėjo vėliau. Tuo metu buvo daromi žygiai, kad mačas vis tik įvyktų: [[Filipinai]] pasiūlė, kad jei pasaulio čempionato mačas įvyktų – penkių milijonų dolerių prizinį fondą. [[1975]] m. pradžioje įvyko ypatingasis [[FIDE]] kongreso suvažiavimas.

==== 1975 m. ypatingasis [[FIDE]] Kongresas ====
Apie jį [[Jurijus Averbachas|J. Averbachas]] vėliau rašė:

„[[1975]] m. pradžioje, užsitikrinus 30 % delegatų paramą, amerikiečiams pavyko sušaukti ypatingąjį [[FIDE]] Kongresą… Jis vyko [[Olandija|Olandijos]] miestelyje [[Osterbekas|Osterbeke]]. Jame buvo svarstomas vienintelis klausimas: pasaulio čempionato mačo reglamentas.

Mūsų delegacija, neskaitant vertėjo iš Sporto Komiteto, susidėjo iš Rodionovo, [[Tigranas Petrosianas|Petrosiano]] ir manęs. [[SSRS|Sovietų]] delegacijos pozicija buvo pilnai aiški: kadangi žinoma, kad derybų procese [[Robert James Fischer|Fišeris]] siekia gauti naudos, jam jokiu būdu negalima nusileisti….

Bet esmė buvo tame, kad pirmasis [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovo]] mačas su [[Viktoras Korčnojus|V. Korčnojumi]] ([[Maskva]], [[1974]] m.) parodė, kad [[Anatolijus Karpovas|Anatolijus]], toli gražu, ne ilgų nuotolių bėgikas, ir kad po 18-20 partijų jis pastebimai pavargsta, tad žaidžiant iki 10 pergalių iš vis gali būti pavojaus jo sveikatai.

Todėl akivaizdu, kad mes griebėmės paskutinio šanso: punkto, kur esant rezultatui 9 : 9 čempionas išlaiko savo titulą.

[[Michailas Botvinikas|M. Botviniko]] žodžiais „padėtis buvo kritinė, buvo manoma, kad dauguma delegatų palaikys naujus taisyklių pakeitimus“.

===== Tolimesnės priemonės =====

Štai kodėl prieš Kongreso pačią pradžią prasideda „Sovetskij sport“ laikraščio organizuota masinė ataka prieš [[FIDE]] vadovybę. Prasidėjo nuo skaitytojų laiškų „dėl netinkamos [[FIDE]] prezidento pozicijos ir absurdiškų [[Robert James Fischer|Fišerio]] reikalavimų“. Po to įsijungė „sunkioji artilerija“: laikraštis patalpino geriausių sovietinių didmeistrių pasirašytą „Atvirą laišką [[FIDE]]“:

„Tarptautinė šachmatų Federacija ([[FIDE]]) jau ne pirmą kartą, remdamasi mažai įtikinamomis priežastimis užmiršta objektyvumo principus ir kriterijus, kuriais ji turi vadovautis organizuodama savo varžybas nustatant stipriausius…

Tarptautinė šachmatų federacija ruošiasi pačiam įžūliausiam per visą 50-metę savo istoriją pagrindinio [[FIDE]] principo „Mes visi – viena šeima“ pažeidimui. Be ceremonijų spausdama vieną savo šeimos narį ir be pabaigos pataikaudama kitam, [[FIDE]] negali tikėtis, kad stipriausieji didmeistriai nekreips dėmesio į tokį tendencingumą, tiksliau, savivalę. Tokiais netinkamais veiksmais [[FIDE]] vadovybė verčia šachmatininkus peržiūrėti savo požiūrį į įvairias oficialias varžybas, asmenines ir komandines pirmenybes, kurias vykdo [[FIDE]].

[[SSRS]] čempionas A. Beliavskis, didmeistriai: J. Geleris, V. Korčnojus, G. Kuzminas, T. Petrosianas, L. Polugajevskis, M. Talis“.

Kitą dieną spaudimas dar buvo padidintas. „Sovetskij sport“ pasirodė atskiras „Atviras laiškas [[FIDE]] prezidentui [[Maksas Euvė|M. Euvei]]“, pasirašytas [[Michailas Botvinikas|M. Botviniko]]. Jame eksčempionas atvirai kaltino savo kolegą tuo, kad „[[FIDE]] prezidentas daro tai, ką jam nurodo Edmondsonas“, tačiau išreiškė viltį, kad [[Maksas Euvė|Euvė]] vis tik „ras ėjimą, kuriam pritars šachmatų pasaulis ir grąžins sau jo simpatijas ir pasitikėjimą“…

===== [[FIDE]] kongreso sprendimas =====

Mačo likimas priklausė nuo Kongreso delegatų… Iš esmės Kongrese kalba ėjo visai ne apie mačo gelbėjimą. Statoma suma buvo kur kas aukštesnė: savo sprendimu delegatai faktiškai turėjo spręsti, kam būti pasaulio čempionu – [[Robert James Fischer|Fišeriui]], ar [[Anatolijus Karpovas|Karpovui]]. Tai nebuvo paslaptis nei [[SSRS|sovietų]], nei [[JAV|amerikiečių]] pusei… Po karštų debatų [[Robert James Fischer|Fišerio]] šalininkai sugebėjo pasiekti vieną nuolaidą – atšaukti partijų skaičiaus ribojimą. Tačiau reikalavimas, kad esant santykiui 9 : 9 čempionas išlaikytų savo titulą, vis tik nepraėjo (32 balsai buvo už, 35 – prieš). [[Maksas Euvė|M. Euvė]] Kongrese elgėsi ypač principingai, griežtai laikydamasis neutraliteto….
 

=== FIDE skelbia A. Karpovą čempionu ===

Mačo dalyviai iki [[balandžio 1]]-osios turėjo patvirtinti sutikimą dalyvauti mače. [[Anatolijus Karpovas|Karpovas]] atsiuntė laiku telegramą, o iš [[Robert James Fischer|Fišerio]] nebuvo jokių žinių. [[Maksas Euvė|Euvė]] nusprendė palaukti dar dvi dienas, bet amerikietis, kaip ir anksčiau tylėjo ir balandžio 3-ią [[FIDE]] prezidentas paskelbė [[Anatolijus Karpovas|Karpovą]] naujuoju pasaulio čempionu.<ref>{{cite web |url= http://moscow2012.fide.com/en/history/127 |title= Pasaulio šachmatų čempionatas. Mačas Fišeris - Karpovas 1975 m. |language= en |accessdate= 2020 m. birželio 30 d. |archive-date= 2012-04-24 |archive-url= https://web.archive.org/web/20120424054557/http://moscow2012.fide.com/en/history/127 |url-status=unfit }}</ref> Tikslas, kurį buvo iškėlęs Sporto Komitetas, buvo pasiektas: aukščiausias šachmatų titulas grįžo į [[SSRS]]“.

== Atgarsiai ==
Be abejo visa tai įvyko, kaip sako [[Jurijus Averbachas|J. Averbachas]] dėka „ypač principingos“ pozicijos, kokią užėmė [[FIDE]] prezidentas. Prabėgus metams, prisimindamas [[1975]] m. įvykius [[Borisas Spaskis|B. Spaskis]] sakė:

„[[Maksas Euvė|Euvė]] buvo linkęs į kompromisus, ypač, kai sovietai stodavo piestu, kas neretai atsitikdavo. Derybų dėl [[Robert James Fischer|Fišerio]] – [[Anatolijus Karpovas|Karpovo]] mačo metu jis nusileido. Vargu ar jis privalėjo diskvalifikuoti [[Robert James Fischer|Fišerį]] – su [[SSRS|sovietais]] jam derėjo būti tvirtesniam.

Į klausimą, kodėl derybų punktas „esant rezultatui „9 : 9 čempionas išlaiko titulą“ sužlugdė mačą, [[JAV]] šachmatų federacijos vykdantysis direktorius E. Edmondsonas atsakė:

„Aš ne kartą sakiau, kad šis punktas jokios rolės nevaidina, todėl, kad praktiškai yra mažai tikėtina, kad toks santykis įvyktų. Šansų, kad toks santykis būtų mače [[Robert James Fischer|Fišeris]]-[[Anatolijus Karpovas|Karpovas]] – lygus vienam iš milijono… Aš nesuprantu, kodėl abi pusės nenorėjo šiame punkte nusileisti… Kodėl punktas, kad čempionas neturi turėti persvaros lygiųjų atveju pirmą kartą iškilo būtent tada, kai čempionu tapo amerikietis… man neatrodo, kad [[Robert James Fischer|Fišeris]] reikalavo daugiau nei turėjo jo pirmtakai. Lygiųjų atveju čempionas visada išlaikydavo vardą. Kyla vienintelis klausimas: ar šis pasiūlytas būdas geresnis ar blogesnis už ankstesniuosius? Matematiškai buvo įrodyta ir parodyta [[FIDE]] delegatams, kad šis pasiūlymas pretendentui palankesnis už ankstesniuosius. Ir tai nebuvo paneigta“.

Tai kodėl gi [[Robert James Fischer|Fišeris]] nenusileido, gal jis nenorėjo žaisti? E. Edmonsonas: „…Jei jūs pažįstate [[Robert James Fischer|Fišerį]], tai ne. Fišeris liguistai garbingas, kai jis mano, kad principas pažeistas. Jam pinigai nevaidina jokios reikšmės. Kaip ir kitų nuomonės. Jis paprasčiausiai daro tai, ką mano esant teisinga. …Taip ir gavosi.“

[[Viktoras Korčnojus|V. Korčnojus]]:
„Genialiajam [[Robert James Fischer|Fišeriui]] nedavė galimybės ginti savo vardo, atsisakydami suteikti jam dviejų taškų persvarą. O po to, sovietai priėmė [[Robert James Fischer|Fišerio]] idėją vietoj 24 partijų mačo žaisti neribotą (pagal partijas – Aut.) mačą, bet vietoj dviejų taškų foros, jie gynė [[Anatolijus Karpovas|Karpovą]] kur kas patikimesniu, kur kas negailestingesniu dėl pretendento būdu – maču revanšu!”.<ref name="Šalt5">Воронков С. Б, Плисецкий Д. Г. Руские : против Фишера. – М.: РИПОЛ КЛАССИК, 2004. – 469–478 с. – ISBN 5-7905-2473-7</ref>

[[1975]] m. čempionatas buvo ir yra diskutuojamas daugelį metų.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://web.archive.org/web/20050121124915/http://members.aol.com/graemecree/chesschamps/world/world1975.htm 1975 m. pasaulio čempionato mačas]
* [https://web.archive.org/web/20191021072002/http://history.chess.free.fr/champions-chess.htm  Šachmatų čempionai]

{{Pasauliošachmatųčempionatai}}