Peržiūrėti šaltinį Šiaurės Korėja

{{ŠaliesLentelė|
 pavadinimas = Šiaurės Korėja|
 ilgas_pavadinimas = Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika|
 vietinis_pavadinimas = {{ko|조선민주주의인민공화국}}<br>{{smaller|''Chosŏn Minjujuŭi Inmin Konghwaguk''}}|
 kilm=Šiaurės Korėjos|
 žemėlapis=Democratic People's Republic of Korea (orthographic projection).svg|
 vėliava=Flag_of_North_Korea.svg|
 herbas=Coat of Arms of North Korea.svg|
 herbo_plotis = 80 |
 himnas = „[[Šiaurės Korėjos himnas|Patriotiška daina]]“|
 kalbos=[[korėjiečių kalba|korėjiečių]]|
 sostinė=[[Pchenjanas]]|
 didžiausiasMiestas=[[Pchenjanas]]|
 valdovų=3|
 titulas1=[[Korėjos darbo partija|KDP]] pirmininkas|
 pavardė1=[[Kim Džongunas]]|
 titulas2=[[Aukščiausiasis Liaudies Susirinkimas|ALS]] pirmininkas|
 pavardė2=Čio Renghė|
 titulas3=Valstybės premjeras|
 pavardė3=Kim Džeriongas|
 plotoVieta=97|
 plotas=120&nbsp;540|
 vandens=0,1 %|
 gyvMetai=[[2021]]|
 gyventojuVieta=55|
 gyventoju=25&nbsp;971&nbsp;909|
 gyventojuTankis=212|
 tankumoVieta=45|
 BVPMetai=[[2017]]|
 BVPVieta=89|
 BVP=30|
 BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
 BVPGyventojui=1&nbsp;300|
 BVPGyventojuiVieta=153|
 valiuta=[[Šiaurės Korėjos vona]] (KPW)|
 laikoJuosta=KST|
 vasarosLaikas=-|
 nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Japonija|Japonijos]]|
 nepriklausomybėsDatos=[[1945]] m. [[rugpjūčio 15]] d.<br />&nbsp;|
 nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta <br />Pripažinta|
 TLD=kp|
 telKodas=+850
 }}
'''Šiaurės Korėja''' ({{ko|조선|Chosŏn}}), oficialiai '''Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika''' ('''KLDR''', {{ko|조선민주주의인민공화국|Chosŏn Minjujuŭi Inmin Konghwaguk}}) – valstybė [[Rytų Azija|Rytų Azijoje]], [[Korėjos pusiasalis|Korėjos pusiasalio]] šiaurinėje dalyje. Šiaurėje ribojasi su [[Kinija]], šiaurės rytuose – su [[Rusija]], pietuose – su [[Pietų Korėja]]. Rytuose Šiaurės Korėja prieina prie [[Japonijos jūra|Japonijos jūros]], vakaruose – prie [[Geltonoji jūra|Geltonosios jūros]]. Seniau buvusios vieningos valstybės, [[Korėja|Korėjos]], dalis. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – [[Pchenjanas]].

Režimas Šiaurės Korėjoje plačiai vertinamas kaip [[stalinizmas|stalininė]] [[diktatūra]].<ref>{{cite web
|url = http://www.telegraph.co.uk/news/main.jhtml?xml=/news/2007/08/28/wnkorea128.xml
|title = North Korea power struggle looms
|accessdate = 2007-10-31
|last = Spencer
|first = Richard
|authorlink = Richard Spencer
|date = 2007-08-28
|work = Telegrafas (internetinė JK nacionalinio laikraščio versija)
|quote = A power struggle to succeed Kim Jong-il as leader of North Korea's Stalinist dictatorship may be looming after his eldest son was reported to have returned from semi-voluntary exile.
|archive-date = 2008-02-27
|archive-url = https://web.archive.org/web/20080227021014/http://www.telegraph.co.uk/news/main.jhtml?xml=%2Fnews%2F2007%2F08%2F28%2Fwnkorea128.xml
|url-status=dead
}}</ref><ref>{{cite web
|url = http://www.nytimes.com/2003/10/02/international/asia/02CND-KORE.html?ex=1380513600&en=a29d7f1e49aabee0&ei=5007&partner=USERLAND
|title = North Korea Says It Is Using Plutonium to Make A-Bombs
|accessdate = 2007-10-31
|last = Brooke
|first = James
|authorlink = James Brooke
|date = 2003-10-02
|work = The New York Times (internetinė laikraščio versija)
|quote = Šiaurės korėja, beveik 60 metų valdoma stalinistine diktatūra, yra neprieinama reporteriams iš užsienio ir neįmanoma patvirtinti ar paneigti šiandieninius tvirtinimus.
}}</ref><ref>{{cite web
|url = http://www.timesonline.co.uk/tol/news/world/asia/article2388356.ece
|title = North Korea's nuclear 'deal' leaves Japan feeling nervous
|accessdate = 2007-10-31
|last = Parry
|first = Richard Lloyd
|authorlink = Richard Lloyd Parry
|date = 2007-09-05
|work = The Times (internetinė JK nacionalinio laikraščio versija)
|quote = The US Government contradicted earlier North Korean claims that it had agreed to remove the Stalinist dictatorship’s designation as a terrorist state and to lift economic sanctions, as part of talks aimed at disarming Pyongyang of its nuclear weapons.
|archive-date = 2008-07-26
|archive-url = https://web.archive.org/web/20080726115520/http://www.timesonline.co.uk/tol/news/world/asia/article2388356.ece
|url-status = dead
}}</ref> Valstybės vyriausybė teigia besivadovaujanti [[čučhė]]s ideologija, sukurta [[Kim Ir Senas|Kim Ir Seno]], buvusio šalies lyderio. Dabartinis valstybės lyderis – [[Kim Džongunas]], Kim Čen Iro sūnus. Šalies geriausi santykiai su kitomis oficialiai [[socializmas|socialistinėmis]] valstybėmis – [[Vietnamas|Vietnamu]], [[Laosas|Laosu]], ypač su Rusija ir Kinijos Liaudies Respublika, taip pat su [[Kambodža]] ir [[Mianmaras|Mianmaru]]. Po [[Badas Šiaurės Korėjoje|didžiulio bado]] dešimtajame praeito šimtmečio dešimtmetyje, iš dalies kilusio dėl didžiosios ekonominės partnerės [[TSRS žlugimas|TSRS žlugimo]], lyderis Kim Čen Iras nuo [[1995]] m. pradėjo vykdyti [[Songuno politika|„Kariuomenė – svarbiausia“]] politiką, taip siekdamas padidinti ekonominę koncentraciją ir paremti šalies kariuomenę.

Šiaurės Korėjos kultūra stipriai kontroliuojama vyriausybės. Vyriausybės organizuojamas [[Arirango festivalis]], į kurį įtraukiama daugiau kaip 100 000 dalyvių, yra visų pirma skirtas dviejų lyderių išaukštinimui.<ref name="arirang">{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2002/may/17/northkorea |title=Despair, hunger and defiance at the heart of the greatest show on earth |newspaper=The Guardian |date=17 May 2002 |accessdate=15 July 2014 |url-status=live |archiveurl=https://web.archive.org/web/20140909142757/http://www.theguardian.com/world/2002/may/17/northkorea |archivedate=9 September 2014 }}</ref> Žaidynės vyksta didžiausiame stadione pagal talpumą pasaulyje – [[Rungrado gegužės 1 stadionas|Rungrado gegužės 1 stadione]], kuriame telpa 114 000 žmonių.<ref name="arirang"/><ref>{{cite news|url=http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/asia/northkorea/10335601/Kim-Jong-un-orders-spruce-up-of-worlds-biggest-stadium-as-millions-starve.html |title=Kim Jong-un orders spruce up of world's biggest stadium as 'millions starve' |newspaper=The Daily Telegraph |date=26 September 2013 |accessdate=15 July 2014 |url-status=live |archiveurl=https://web.archive.org/web/20140612004916/http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/asia/northkorea/10335601/Kim-Jong-un-orders-spruce-up-of-worlds-biggest-stadium-as-millions-starve.html |archivedate=12 June 2014 }}</ref>

== Istorija ==
: ''Pagrindinis straipsnis – [[Šiaurės Korėjos istorija]]. Iki 1945 m. – [[Korėjos istorija]].''

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Korėją okupavo rusų ir amerikiečių kariuomenės. [[1948]] m. šalis buvo padalinta. Komunistai užvaldė šiaurę, o pietinėje dalyje nugalėjo amerikiečių remiama demokratinė vyriausybė. Šiandien abi pusės yra susipriešinusios, tarp šalių įrengta viena stipriausiai saugomų sienų pasaulyje. Pastaruoju metu komunistinė Šiaurės Korėja demonstruoja savo karinę galią (branduolinė programa) visam pasauliui.

[[2006]] m. [[spalio 9]] d. apie 4:30 val. (Lietuvos laiku), šiaurėje, esančioje vienoje iš šachtų, susprogdino branduolinį užtaisą (manoma, kad nuo 5 iki 15 kilotonų galios). Aplinkinių valstybių seismologai užfiksavo 4 balų žemės drebėjimą pagal Richterio skalę.

[[2009]] m. [[gegužės 25]] dieną sėkmingai atliko [[2009 m. Šiaurės Korėjos branduolinis bandymas|antrąjį požeminį branduolinį bandymą]]. Bandymas buvo sėkmingai įvykdytas ir aukštesnio lygio pagal sprogimo galią ir jo valdymo technologiją.<ref>[http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=22318351 Šiaurės Korėja patvirtino atlikusi antrąjį branduolinio ginklo bandymą]</ref>

[[2011]] m. [[gruodžio 17]] d. nuo širdies smūgio mirė ilgametis šalis vadovas [[Kim Čen Iras]]. Jo postą užėmė jauniausias sūnus [[Kim Džongunas]].<ref>[http://www.kcna.co.jp/item/2011/201112/news19/20111219-04ee.html Notice to All Party Members, Servicepersons and People] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150311064222/http://www.kcna.co.jp/item/2011/201112/news19/20111219-04ee.html |date=2015-03-11 }}, Korea News Service, 2011-12-19</ref> Tų pačių metų gruodžio 30 d. jam suteiktas valstybinės armijos vadovo titulas<ref>[http://www.bbc.co.uk/news/world-asia-16376220 North Koreans urged to defend Jong-Un 'to the death'], BBC, 2011-12-31</ref>

[[2016]] m. [[sausio 6]] d. 1 val. 30 min. UTC laiku (10 val. 30 min vietos laiku) Šiaurės Korėjoje buvo susprogdinta branduolinė bomba. Apie įvykdytą termobranduolinės bombos sprogdinimą patvirtino pati Šiaurės Korėjos vadovybė.

[[2017]] m. [[liepos 4]] d. valstybė paleido pirmąją šalies istorijoje [[tarpžemyninė balistinė raketa|tarpžemyninę balistinę raketą]] „[[Hwasong-14]]“.<ref>{{Cite web
  |title=North Korea announces successful ICBM test
  |date=5 July 2017
  |website=NK News.org
  |url=https://www.nknews.org/2017/07/north-korea-announces-successful-icbm-test/
}}</ref> Tų pačių metų [[liepos 28]] d. šalis įvykdė ir antrąjį šios raketos skrydį. Jo metu raketa pasiekė 3 724,9 km aukštį ir nuskrido 998 km link [[Japonijos jūra|Japonijos jūros]].<ref>{{Cite web
  |title=North Korea announces successful ICBM test
  |date=28 July 2017
  |website=NK News.org
  |url=https://www.nknews.org/2017/07/north-korea-announces-second-test-of-hwasong-14-icbm/
}}</ref> Tuo pačiu 2017 m. rugpjūtį [[JAV]] žvalgyba pranešė mananti, kad Šiaurės Korėja savo pajėgose turi branduolines galvutes, kurias sugebėtų nuskraidinti iki JAV teritorijos.<ref>{{cite news|last1=Warrick|first1=Joby|title=North Korea now making missile-ready nuclear weapons, U.S. analysts say|url=https://www.washingtonpost.com/world/national-security/north-korea-now-making-missile-ready-nuclear-weapons-us-analysts-say/2017/08/08/e14b882a-7b6b-11e7-9d08-b79f191668ed_story.html?utm_term=.7993b75d8484|accessdate=9 August 2017|publisher=[[The Washington Post]]|date=8 August 2017}}</ref>

== Politinė sistema ==
{{main|Šiaurės Korėjos politinė sistema}}

Šiaurės Korėjoje yra įsitvirtinęs [[Totalitarizmas|totalitarinis]] režimas, labiausiai primenantis stalinistinį režimą buvusioje [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]]. Oficialiai valstybė yra „[[Demokratija|demokratinė]]“, tačiau ilgą laiką vienvaldis lyderis buvo [[Kim Ir Senas]]. Po jo mirties [[1994]] m. valdžia atiteko jo sūnui [[Kim Čen Iras|Kim Čen Irui]]. Socialistinio lagerio valstybių ekonomikų krizės neaplenkė ir KLDR. Valstybei išgyvenant ekonominius sunkumus Kim Čen Irui vis sunkiau sekėsi išlaikyti visą valdžią savo rankose, nes jį spaudė buvę jo tėvo Kim Ir Seno bendražygiai. Korėjos tolimesnė politika labai neaiški, yra bandymai reformuoti ūkį: bandoma prekes pardavinėti už savikainą, specialiai įkurtose teritorijose įsileido užsienio kapitalą, kuriose veikia laisvosios rinkos dėsniai. Tuo tarpu valstybėje toliau ribojama žodžio laisvė, vykdomi formalūs rinkimai, egzistuoja formalus parlamentas, į kurį vienbalsiai išrinkti deputatai vienbalsiai palaiko visus vadovybės nurodymus. Nepastebimos tolimesnės reformos. KLDR pradėjus gamintis branduolinius ginklus buvo nuspręsta, kad tuo visos politinės reformos ir baigėsi.

Ypač dažnai Šiaurės Korėja kritikuojama dėl įvairių žmogaus teisių pažeidimų, pavyzdžiui, dažnai kartu su nusikaltėliu ten nubaudžiama ir visa jo šeima.<ref>http://www.state.gov/g/drl/rls/hrrpt/2004/41646.htm</ref>

=== Diplomatiniai santykiai ===
{{pagr|Šiaurės Korėjos diplomatiniai santykiai}}
Nors dažnai tituluojama uždariausia pasaulio valstybe, Šiaurės Korėja yra užmezgusi diplomatinius santykius su 164 nepriklausomomis valstybėmis.<ref>{{cite magazine|url=https://thediplomat.com/2017/02/the-myth-of-a-north-korea-malaysia-special-relationship/ |title=The Myth of a North Korea-Malaysia Special Relationship |first=Prashanth |last=Parameswaran |magazine=The Diplomat |date=2017 m. vasario 23 d. |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20170224021807/https://thediplomat.com/2017/02/the-myth-of-a-north-korea-malaysia-special-relationship/ |archive-date=2017 m. vasario 24 d.}}</ref> Šiaurės Korėja buvo priimta į [[JTO]] [[1991]] m. [[rugsėjo 17]] d., tuo pat metu, kaip [[Pietų Korėja]] ir [[Baltijos valstybės]]. Iš viso turi 52 ambasadas, konsulatus ir nuolatines misijas ir pagal tai lenkia tokias valstybes kaip [[Latvija]], [[Estija]] ir [[Singapūras]]. Kita vertus, šalies nepripažįsta [[Japonija]], [[JAV]], [[Pietų Korėja]], [[Prancūzija]] ir kitos.

Lietuva su Šiaurės Korėja [[Lietuvos–Šiaurės Korėjos santykiai|diplomatinius santykius]] yra užmezgusi nuo 1991 m., tačiau nėra jai akreditavusi ambasadorių. Tuo tarpu Pchenjanas yra paskyręs ambasadorių Lietuvai, reziduojantį [[Varšuva|Varšuvoje]].

== Tarptautiniai santykiai ir karinės pajėgos ==
{{main|Šiaurės Korėjos karinės pajėgos|Šiaurės Korėjos tarptautiniai santykiai}}

Nors [[1953]] m. [[Korėjos karas|Korėjos kare]] buvo sudarytos paliaubos, santykiai tarp Šiaurės Korėjos ir [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]], [[JAV]], [[Japonija|Japonijos]] vyriausybių išliko įtempti. Techniškai tarp Korėjų tebevyksta karas. Abi Korėjos [[2000]] m. pasirašė [[Birželio 15-osios Šiaurės-Pietų Sujungimo Deklaracija|Birželio 15-osios Šiaurės-Pietų Sujungimo Deklaraciją]], kuria abi pusės pasižadėjo ieškoti taikaus susijungimo.<ref>{{cite web |url=http://www.kcckp.net/en/one/nation.php?1+joint |title=North-South Joint Declaration |accessdate=2008-03-12 |date=2000 m. birželio 15 d. |work=[[Naenara]] |archive-date=2010-08-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100821075624/http://www.kcckp.net/en/one/nation.php?1+joint |url-status=dead }}</ref> Be to, [[2007]] m. [[spalio 4]] d. vyko Šiaurės ir Pietų Korėjų vadovų derybos, kuriose prabilta apie oficialų karo užbaigimą.<ref>{{cite web |url=http://uk.reuters.com/article/worldNews/idUKSEO16392220071004 |title=FACTBOX - North, South Korea pledge peace, prosperity |accessdate=2008-03-12 |author=Reuters |archive-date=2007-12-23 |archive-url=https://web.archive.org/web/20071223105941/http://uk.reuters.com/article/worldNews/idUKSEO16392220071004 |url-status=dead }}</ref>

[[2002]] m. [[JAV Prezidentas]] [[Džordžas Volkeris Bušas]] Šiaurės Korėją įvardijo kaip  „[[blogio ašis|blogio ašies]]“ valstybę, o valstybės sekretorė [[Condoleezza Rice]] – kaip [[tironijos bastionas|tironijos bastioną]].<ref>{{cite web |url=http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=5516 |title=JAV Senatas patvirtino C. Rice valstybės sekretore |accessdate=2008-03-12 |year=2005 |archive-date=2008-12-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20081205083807/http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=5516 |url-status=dead }}</ref> Aukščiausios svarbos susitikimas su JAV įvyko [[2000]] m., kai į [[Pchenjanas|Pchenjaną]] susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu nuvyko JAV valstybės sekretorė [[Madeleine Albright]], tačiau nepaisant to, ligi šiol valstybės tarpusavyje nėra užmezgusios formalių diplomatinių santykių.

Šiaurės Korėja jau ilgą laiką išlaiko gerus santykius su [[Kinijos Liaudies Respublika]] ir [[Rusija]]. 1989 m. žlugus komunizmui [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] ir [[TSRS žlugimas|1991 m. suirus TSRS]], Šiaurės Korėja išgyveno krizę – neteko svarbaus sąjungininko. Šalis išlaiko glaudžius santykius su [[socializmas|socialistinėmis]] [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]] šalimis – [[Vietnamas|Vietnamu]], [[Laosas|Laosu]] ir [[Kambodža]].<ref>{{cite web |url=http://www1.korea-np.co.jp/pk/165th_issue/2001072510.htm |title=Kim Yong Nam Visits 3 ASEAN Nations To Strengthen Traditional Ties |accessdate=2008-03-12 |year=2001|work=The People's Korea |archive-date=2007-09-30 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070930152339/http://www1.korea-np.co.jp/pk/165th_issue/2001072510.htm |url-status=dead }}</ref>

2017 m. Šiaurės Korėjai sėkmingai atlikus tarpžemyninės balistinės raketos bandymus, [[ES]] ir JAV papildė iki tol naudotas ekonomines sankcijas. Pagal [[JT]] Saugumo tarybos rezoliuciją šaliai buvo uždrausta eksportuoti akmens anglis, geležį ir jos rūdą, šviną ir jo rūdą, taip pat žuvį ir jūrų gėrybes. Po šio sprendimo ES sankcijos taikomos iš viso 103 asmenims ir 57 subjektams.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/es-papilde-sankciju-siaures-korejai-sarasa-57-838390 ES papildė sankcijų Šiaurės Korėjai sąrašą]</ref>

[[Vaizdas:2018 inter-Korean summit 01.jpg|thumb|right|[[Kim Džongunas]] ir Pietų Korėjos prezidentas [[Moon Jae-in|Mun Džėinas]], spaudžiantys vienas kitam ranką Korėjų viršūnių susitikimo metu 2018 m. balandžio mėn.]]
2018 m. buvo siekiama mažinti tarptautinę įtampą: vasario mėnesį Šiaurės Korėja išsiuntė delegaciją į [[2018 m. žiemos olimpinės žaidynės|žiemos olimpines žaidynes]], kovo mėnesį Kim Džongunas pirmą kartą su oficialiu vizitu lankėsi Kinijoje ir kalbėjosi su prezidentu [[Si Dzinpingas|Si Dzinpingu]], balandžio mėnesį įvyko susitikimas su Pietų Korėjos prezidentu [[Mun Džėinas|Mun Džėinu]], o birželį [[2018 m. JAV-Šiaurės Korėjos susitikimas|Singapūre susitikta su JAV prezidentu Donaldu Trampu]].<ref>Scott Snyder. ''[http://www.eastasiaforum.org/2018/12/20/kims-diplomatic-debut/ Kim’s diplomatic debut]''. East Asia Forum, 20 December 2018</ref>

=== Propaganda prieš Pietų Korėją ===
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos oficialioje svetainėje<ref>{{cite web |url=http://www.korea-dpr.com/reunification.htm |title=Reunification |accessdate=2008-04-05 |author=DPRK }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> teigiama, kad [[JAV vyriausybė]] kontroliuoja Pietų Korėją ir yra ten įvedus 40 000 JAV kareivių armiją tam, kad neleistų korėjiečiams susijungti.

KLDR taip pat praneša, kad bet koks pietų korėjietis, besistengiantis kirsti sieną tarp Korėjų, bus nužudytas JAV karininkų.

Tokie teiginiai tarptautinės bendruomenės atmesti.

== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Šiaurės Korėjos administracinis suskirstymas}}

Šiaurės Korėja yra suskirstyta į 9 provincijas, 3 ypatinguosius regionus ir 2 miestų savivaldybes.

{{col-begin}}
{{col-2}}
=== Provincijos ===
* [[Čagando]] provincija (''Chagang-do'')
* [[Hamhion Pukto]] provincija (''Hamgyŏng-pukto'')
* [[Hamhion Namdo]] provincija (''Hamgyŏng-namdo'')
* [[Hvanhė Pukto]] provincija (''Hwanghae-pukto'')
* [[Hvanhė Namdo]] provincija (''Hwanghae-namdo'')
* [[Kanvondo]] provincija (''Kangwŏndo'')
* [[Pchenjan Pukto]] provincija (''P’yŏngan-pukto'')
* [[Pchenjan Namdo]] provincija (''P’yŏngan-namdo'')
* [[Jangando]] provincija (''Ryanggang-do'')

{{col-2}}
=== Ypatingieji regionai ===
* [[Pramoninis Kaesŏng regionas]] (Kaesŏng Kong-ŏp Chigu)
* [[Turistinis Kŭmgangsan regionas]] (Kŭmgangsan Kwangwang Chigu)
* [[Ypatingasis Sinŭiju administracinis regionas]] (Sinŭiju T'ŭkpyŏl Haengjŏnggu)

=== Miestų savivaldybės ===
* [[Pchenjanas]] (P’yŏngyang Chikhalsi)
* [[Rasŏnas]] (Rajin-Sŏnbong Chikhalsi)
{{col-end}}

== Geografija ==
[[Vaizdas:North Korea 1996 CIA map.jpg|thumb|]]
{{main|Šiaurės Korėjos geografija}}

Šiaurės Korėja yra įsikūrusi rytinėje Azijos dalyje, [[Korėjos pusiasalis|Korėjos pusiasalyje]]. Iš vakarų šalį skalauja [[Geltonoji jūra|Geltonoji]], o iš rytų – [[Japonijos jūra]]. Turi priėjimą prie [[Korėjos įlanka|Korėjos įlankos]]. Šiaurėje ribojasi su [[Kinija]] ir [[Rusija]], pietuose – su [[Pietų Korėja]].

Šalyje yra trys kalnynai – Hamhiongo, Tebeko, Kema. Kema kalnuose yra aukščiausias Šiaurės Korėjos taškas – [[Pektu|Pektusanas]] (2744 m). Vakarinėje dalyje plyti žemumos.

Šalyje gan platus upių tinklas. Dažnai jos patvinsta bei padaro didelių nuostolių ([[2007]] m. pavasario potvynis paliko tūkstančius žmonių be namų). Ilgiausia upė – [[Amnokas]]. Kitos upės: Imdzinas, Namas, Jalu.

== Ekonomika ==
{{main|Šiaurės Korėjos ekonomika}}

[[Vaizdas:Korean peninsula at night.jpg|thumb|left|Iš kosmoso 2000 m. padarytos nuotraukos galime spręsti, kad Šiaurės Korėjoje elektra labai taupoma, kiek daugiau spindi tik sostinė Pchenjanas]]

[[Korėjos pusiasalis|Korėjos pusiasalyje]] nuo amžių pietuose buvo daugiau išvystytas [[žemės ūkis]], šiaurė buvo mažiau apgyvendinta, bet ten buvo daugiau naudingų iškasenų. Didžiausi Šiaurės Korėjos, kaip ir [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]], ekonomikos pokyčiai įvyko [[XX amžius|XX a.]] [[Japonijos okupacija Korėjoje|Okupacinė Japonijos valdžia]] plėtojo Šiaurės Korėjoje pramonę ir taip pritraukė naujų gyventojų. Tai tęsėsi iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigos. Padalinus Korėją tarp [[JAV]] ir [[TSRS]], abiejų Korėjų ekonomikos raida išsiskyrė. Šiaurės Korėja po Antrojo pasaulinio karo perėjo prie [[planinė ekonomika|planinės ekonomikos]], daug dėmesio skyrė [[sunkioji pramonė|sunkiosios pramonės]] plėtojimui.

Nuo 1970 m. pradėjo modernizuoti savo ekonomiką: ėmė iš užsienio valstybių paskolas, pirko įrangą. Iš dalies jai padėjo taip pat planinį ūkį plėtojusi TSRS. Šiaurės Korėjos planinis ūkininkavimo būdas nepasiteisino kaip ir kituose planinę ekonomiką turėjusiose valstybėse, jos prekės nebuvo konkurencingos ir jau 1980 m. ji buvo paskelbta bankrutuojančia valstybe, nes negalėjo atiduoti paskolų. Nuo 1982 m. Šiaurės Korėja iš dalies pakeitė savo ekonominę politiką, pradėjo daugiau dėmesio kreipti į žemės ūkį, energetikos ir transporto sektorių bei kurti bendro kapitalo įmones, bet tai nedavė apčiuopiamų rezultatų. TSRS ir [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos]] atsisakymas teikti pagalbą, gamtiniai kataklizmai, didelės išlaidos kariuomenei tik dar labiau sužlugdė Šiaurės Korėjos ekonomiką. Manoma, kad nuo 1992 m. iki 1998 m. Šiaurės Korėjos ekonomika galėjo smukti perpus, o nuo bado mirti apie 10 % visų gyventojų.

[[Vaizdas:Pyongyang metro station 2.jpg|thumb|right|Vietiniai [[Pchenjano metropolitenas|Pchenjano metro]]]]
Galiausiai tarptautinė bendruomenė pradėjo teikti Šiaurės Korėjai [[humanitarinė pagalba|humanitarinę pagalbą]]. Jos apimtys apie 200–300 milijonų JAV dolerių per metus. Tai sudarytų apie 0,5–0,75 % jos [[Bendrasis vidaus produktas|bendrojo vidaus produkto]], arba po 10–15 dolerių kiekvienam jos gyventojui. Ateityje Šiaurės Korėja planuoja įsteigtose specialiose zonose įsileisti užsienio kapitalą. Nors ir priimti įstatymai dėl įmonių savarankiško ūkininkavimo, planinės ekonomikos atsisakyti neketinama.

== Demografija ==
{{main|Šiaurės Korėjos demografija}}

Šiaurės Korėja yra viena iš etniškai ir lingvistiškai homogeniškiausių valstybių pasaulyje: beveik visi gyventojai yra šiaurės [[korėjiečiai]] ir visoje šalyje dominuoja [[korėjiečių kalba]]. Labai nedideles tautines mažumas sudaro [[kinai]], [[japonai]], [[vietnamiečiai]] ir pietų korėjiečiai.

Pasak 2009 m. apskaičiavimų, [[vidutinė gyvenimo trukmė]] Šiaurės Korėjoje yra 63,8 metų – panaši į tokių valstybių kaip [[Mianmaras]] ir [[Pakistanas]], truputį mažesnė nei [[Rusija|Rusijos]].<ref>(Angliškai) [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2102rank.html CŽV faktų knyga: valstybių sąrašas pagal vidutinę gyvenimo trukmę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181226011822/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2102rank.html%20 |date=2018-12-26 }}</ref> Iš tūkstančio šalyje gimusių kūdikių vidutiniškai 51 miršta per pirmuosius gyvenimo metus. Tai yra 2,5 karto daugiau negu [[Kinija|Kinijoje]], penkis kartus daugiau nei Rusijoje ir net dvylika kartų daugiau nei [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], bet tik truputį daugiau nei viso pasaulio vidurkis (40 mirčių/1000 gimimų).<ref>(Angliškai) [[CŽV]] pasaulio faktų knyga: [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2091rank.html?countryCode=KN&rankAnchorRow=#KN valstybių sąrašas pagal kūdikių mirtingumą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121030044811/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2091rank.html?countryCode=KN&rankAnchorRow=#KN |date=2012-10-30 }}</ref> 99 % vyresnių nei 15 metų žmonių yra raštingi.<ref name="CIA"/>

=== Religija ===
{{bar box
|title=Pasiskirstymas pagal religijas<ref>(Angliškai)[http://www.religiousintelligence.co.uk/country/?CountryID=37 religiousintelligence.co.uk - Country Profile: Korea, North] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071013201130/http://www.religiousintelligence.co.uk/country/?CountryID=37 |date=2007-10-13 }}</ref>
|titlebar=#ddd
|float=right
|bars=
{{bar percent|Nereligingi|gray|64.31}}
{{bar percent|Vietinių religijų atstovai|red|16}}
{{bar percent|[[Cheondoizmas|Cheondoistai]]|green|13.5}}
{{bar percent|[[Budizmas|Budistai]]|blue|4.5}}
{{bar percent|[[Krikščionybė|Krikščionys]]|brown|1.69}}
}}
Nors pagal vakarietiškus standartus daugelį gyventojų būtų galima pavadinti nereligingais, didžioji populiacijos dalis yra religinga sociologiniu požiūriu&nbsp;– tokių tradicinių religijų kaip [[budizmas]] ir [[konfucionizmas]] kultūrinė įtaka vis dar daro poveikį šiaurės korėjiečių dvasiniam gyvenimui.<ref>(Angliškai)[http://www.everyculture.com/Ja-Ma/North-Korea.html Every Culture&nbsp;— Culture of NORTH KOREA]</ref><ref name="CIA">(Angliškai)[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/kn.html#People CIA The World Factbook&nbsp;– North Korea] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150703175031/https://www.cia.gov/Library/publications/the-world-factbook/geos/kn.html#People |date=2015-07-03 }}</ref><ref>(Angliškai)[http://www.state.gov/r/pa/ei/bgn/2792.htm state.gov]</ref>

Šiaurės Korėjos konstitucija skelbia religijos laisvę,<ref>(Angliškai){{cite web |url=http://www1.korea-np.co.jp/pk/061st_issue/98091708.htm |title=Chapter 5, Article 68 of the DPRK constitution |access-date=2009-06-22 |archive-date=2013-10-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131028080357/http://www1.korea-np.co.jp/pk/061st_issue/98091708.htm |url-status=dead }}</ref> bet, anot JAV valdžios pranešimo, iš tikrųjų religinė veikla šalyje suvaržyta.<ref>(Angliškai) U.S. Department of state: [http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2001/5585.htm Democratic People’s Republic of Korea&nbsp;– International Religious Freedom Report]</ref> Pasak [[CŽV]] faktų knygos, egzistuoja valdžios remiamos religinės grupės, kurių paskirtis yra sudaryti tikėjimo laisvės iliuziją.<ref name="CIA"/> Persekiojamus krikščionis remianti organizacija „Open Doors“ ({{lt|Atviros durys}}) tvirtina, kad Šiaurės Korėjoje krikščionys  persekiojami žiauriau nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.<ref>[http://sb.od.org/index.php?supp_page=wwl_top_ten&supp_lang=en Open Doors International : WWL: Focus on the Top Ten<!-- Bot generated title -->] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070622111852/http://sb.od.org/index.php?supp_page=wwl_top_ten&supp_lang=en |date=2007-06-22 }}</ref>

== Kultūra ==
{{main|Šiaurės Korėjos kultūra}}
[[Vaizdas:Mansudae-Monument-Bow-2014.jpg|thumb|right|Šiaurės Korėjoje veikia plataus masto [[Kim Ir Senas|Kim Ir Seno]] ir [[Kim Čen Iras|Kim Čen Iro]] [[asmens kultas]]]]

Šiaurės Korėjoje veikia plataus masto [[Kim Ir Senas|Kim Ir Seno]] ir [[Kim Čen Iras|Kim Čen Iro]] [[asmens kultas]], taigi jie yra šlovinami kiekvienoje meno srityje.

Svarbus įvykis Šiaurės Korėjoje yra masinės žaidynės. Paskutiniosios didžiosios žaidynės buvo vadinamos „Arirang“. Masinės žaidynės apima [[šokis|šokius]], [[gimnastika|gimnastiką]] ir [[choreografija|choreografiją]], kuriomis paminima Šiaurės Korėjos istorija ir Korėjos darbo partijos revoliucija. Masinės žaidynės vyksta įvairiose [[Pchenjanas|Pchenjano]] vietose.

[[2004]] m. liepą [[Gogurjo kapų kompleksas]] tapo pirmuoju objektu šalyje, įtrauktu į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]].

== Kita informacija ==
* [[Šiaurės Korėjos ryšiai]]
* [[Šiaurės Korėjos transportas]]
* [[Šiaurės Korėjos šventės]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
{{Commons|조선민주주의인민공화국|no=T}}
{{vikižodynas}}

* [http://leftas.info/placiau-apie-korejos-pusiasali Plačiau apie Korėjos pusiasalį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101201094857/http://leftas.info/placiau-apie-korejos-pusiasali/ |date=2010-12-01 }}
* [https://archive.today/20130123040128/www.flickr.com/photos/uriminzokkiri Oficiali šalies paskyra nuotraukų svetainėje Flickr]

{{Azija}}
{{Komunistinės valstybės}}

[[Kategorija:Šiaurės Korėja| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]