Yda

Yda – bloga ypatybė, trūkumas.

Sentencijos ir aforizmai

Atsisakyti ydų, siekti dorybės, kuri yra aukščiausias gėris. – Seneka.
Be kitų blogybių, blogiausia yra ta, kad keičiame pačias ydas. – Seneka.
Blogiausia, ką gali išmokti jaunimas – lengvabūdiškumo. Nes šio padarinys yra tie malonumai, iš kurių rutuliojasi ydos. – Demokritas.
Darbas apsaugo mus nuo trijų didžiųjų blogybių: nuobodulio, ydų ir skurdo. – Volteras.
Dėkingumas – pati mažoji dorybė, tuo tarpu nedėkingumas – pati didžioji yda. – T. Fuleris.
Didelė yda yra taip pat ir didelė nelaimė žmogui, kurią jis turi. – E. Ožeškova.
Didžiausias draugystės žygdarbis ne atskleisti draugui savo trūkumus, o atverti jam akis į jo paties ydas. – F. de Larošfuko.
Dykinėjimas ir neveiklumas ieško ydingumo ir patraukia jį paskui save. – Hipokratas.
Dorybę sudaro ne susilaikymas nuo ydos, o nesiveržimas į ją. – Dž. B. Šo.
Dorybė turi šydą, yda kaukę. – V. Hugo.
Dorybės bus ten, kur sutarimas ir vienybė, o ydos neša prieštaravimus. – Seneka.
Dorybės takelis labai siauras, o ydos kelias – platus ir erdvus. – Servantesas.
Esama epochų, kai charakteriai tokie vangūs, kad ydos lemia ne nusikaltimus, o tik ištvirkavimą. – A. Kamiu.
Filosofija neturi tarnauti ydų pateisinimui. – Seneka.
Girtavimas – visų ydų tėvas. – Abu'l Faradžas al Isfahanijus.
Ir pasitikėjimas visais, ir netikėjimas niekuo yra yda. – Seneka.
Išdidumas išnaikina visas ydas, išskyrus patį save. – R. V. Emersonas.
Išsekimas ir pervargimas – šiuolaikinės mūsų ydos. – F. Nyčė.
Įstatymai turi rauti su šaknim ydas ir diegti dorybes. – Ciceronas.
Yda nuo senų laikų siejama su menkyste. – J. V. Gėtė.
Ydą turi tik tas, kas gali turėti dorybę. – Seneka.
Ydinga visa, kas per daug. – Seneka.
Ydos įgyjamos ir be mokytojų. – Seneka.
Jaunystės ydų nereikia pasilaikyti senatvei, nes senatvė turi savo trūkumų. – J. V. Gėtė.
Jei ydos madingos, jos šlovinamos kaip dorybės. – Moljeras.
Jeigu matote žmones tokius, kokie jie yra, su visais jų trūkumais ir ydomis, niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – J. V. Gėtė.
Jeigu žmogus pradeda suabsoliutinti savo dorybes, jį apninka ydos. – B. Paskalis.
Kai kurios ydos prasiskverbia į mus dorybių pavidalu. – Seneka.
Kas gali būti panašesnio į kvailystę, kaip nuolaidžiauti savo draugų silpnybėms, nematyti jų trūkumų, žavėtis jų ydomis tarsi dorybėmis. – Erazmas Roterdamietis.
Kas turi daug ydų, tas turi daug ir valdovų. – F. Petrarka.
Kiekviena įgimta yda darosi dvigubai didesnė, bandant ją paslėpti po išorinės dorybės kauke. – Erazmas Roterdamietis.
Kitų ydas pastebime, o savųjų nematome. – Ciceronas.
Kitų ydos, iš kurių mes juokiamės, mumyse juokiasi iš mūsų. – Braunas.
Klestėjimas atskleidžia mūsų ydas, o nelaimės dorybes. – F. Bekonas.
Klysti, mielas Liucijau, manydamas, jog prabanga, dorybingumo nepaisymas ir visa, dėl ko kiekvienas priekaištauja savo laikams, yra mūsų šimtmečio ydos. Tai žmonių, o ne laiko trūkumai. Visi amžiai turėjo nuodėmių. – Seneka.
Kodėl žmogus nepripažįsta savo ydų? Todėl, kad jis vis dar skendi jose. Tai tas pats, kaip reikalauti iš miegančiojo pasipasakoti sapną. – Seneka.
Kūno poreikiai menki: nealkti, nešalti, netrokšti. Jei trokšta daugiau, vargsta dėl ydų, ne dėl reikalo. – Seneka.
Meilikavimas – ydų pagalbininkas. – Ciceronas.
Menkos neatitaisomos klaidos netrukus gali virsti didelėmis ydomis. – Seneka.
Mes žalojame gyvenimą beprotybėmis ir ydomis, o paskui skundžiamės ištikusiom bėdom ir guodžiamės, kad nelaimė glūdi pačioje daiktų prigimtyje. – K. N. Bouvis.
Mokytis dorybių – vadinasi, išsižadėti ydų. – Seneka.
Nematome savo ydų, kaip kuprinės ant pečių. – Erazmas Roterdamietis.
Nepasikeis tas, kuris keturiasdešimties sulaukė, o ydų neatsikratė. – Konfucijus.
Nesaikingumas visada yda. – Seneka.
Nėra žmonių be ydų. Iš mūsų tas tėra geriausias, kuris turi jų mažiausiai. – Horacijus.
Niekas mūsų taip nevaržo, kaip mūsų ydos. – O. de Balzakas.
Nuo mažų klaidų lengva pereiti prie didelių ydų. – Seneka.
Pakanka nedaugelio ydų užtemdyti daugeliui dorybių. – Plutarchas.
Pavyduliavimas – riboto proto yda. – Dž. Bentamas.
Protingas žmogus, stebėdamas svetimas ydas, grumiasi su savosiomis. – Publijus Siras.
Reikia išsirinkti garbingą vėliavą. Jos šūkiai turi skatinti kautis su tomis ydomis, kurios, vos tik atsiradusios beregint nusilpnina žmogų. – Seneka.
Senyvame amžiuje meilė virsta yda. – O. de Balzakas.
Skonio stoka – viena iš tų ydų, kurios neatsiejamos nuo veidmainystės. – O. de Balzakas.
Stengdamiesi išvengti vienų ydų, kvailiai pasiduoda kitoms. – Horacijus.
Su žmonėmis gyvenk taikiai, o su ydomis kariauk. – Publijus Siras.
Svetimos ydos visada mums prieš akis, o savo – už nugaros. – Seneka.
Tas jau yra ydos vergas, kuris leidžiasi su ja į derybas. – T. Dreizeris.
Teisingas mąstymas parbloškia ne pavienes ydas, visas iš karto vienu ypu nugali. – Seneka.
Ten, kur veši ydos, nuodėmingu laikomas teisuolis. – Publijus Siras.
Tinginystė yra toji mūsų yda, su kuria visų lengviausiai taikstomės. – F. de Larošfuko.
Tėvai sunkiausiai atleidžia vaikams tas ydas, kurias jie patys išugdė. – F. Šileris.
Triuškinamai smogiama ydoms, iškeltoms visuotinei pajuokai. Smerkimas lengvai pakeliamas, bet pajuoka – kur kas sunkiau. Niekas nenori būti juokingas. – Moljeras.
Veidmainystė – tai duoklė, kurią yda moka dorybei. – F. de Larošfuko.
Žmonės mano, kad jų ydos ir dorybės atsiskleidžia tik poelgiuose, nenutuokdami, kad ir ydą, ir dorybę kiekvieną akimirką išduoda jos alsavimas. – R. V. Emersonas.

Patarlės ir priežodžiai

Anglų

Iš pradžių kelionę pradėk su išmintimi; įprotis padarys tau kiekvieną dorybę lengvesne ir malonesne; toliau – bet kokia yda tegu lieka.

Lietuvių

Girtavimas – visų ydų motina.
Savo ydas svarstyk, o artimo pamiršk.

Lotynų

Ydos yra puoselėjimos slėpimu.