Lockheed SR-71 Blackbird
| Lockheed SR-71 | |
| |
| Mokomasis „Lockheed SR-71B“ variantas | |
| Tipas | žvalgybos lėktuvas |
|---|---|
| Gamintojas | Lockheed |
| Kūrėjas | Clarence „Kelly“ Johnson |
| Pirmas skrydis | 1964 m. gruodžio 22 d. |
| Pradėtas naudoti | 1966 |
| Baigtas naudoti | 1998 JAV karinės oro pajėgos, 1999 NASA |
| Būsena | nebenaudojamas |
| Pagrindiniai naudotojai | JAV karinės oro pajėgos, NASA |
| Pagaminta vnt. | 32 |
Lockheed SR-71, neoficialiai vadinamas Blackbird (angl. Blackbird, juodasis strazdas) – ilgų atstumų, ypač greitas JAV žvalgybinis lėktuvas.
„SR-71“ pasiekia daugiau nei tris kartus didesnį nei garso greitį ore. Skrydis iš Niujorko į Londoną trukdavo apie 1 valandą 54 minutes. Keleiviniam viršgarsiniam „Concorde“ reikėdavo 3 valandų ir 20 minučių, o įprastiniam lėktuvui reikia apie šešių.
Istorija
redaguotiStengtasi padaryti lėktuvą nematomą radarų ekranuose, tačiau tai pavyko tik iš dalies. Žvalgomos šalies radarai šiuos lėktuvus dažnai pamatydavo, ir jie ne kartą buvo atakuoti priešlėktuvinėmis raketomis, tačiau dėl didelio „SR-71“ greičio numušti nė vieno nėra pavykę. Iš viso yra sudužę 12 tokių lėktuvų, nei vienas kovos aplinkybėmis.[1] Vietnamo kare į „SR-71“ buvo paleista apie 800 priešlėktuvinių raketų, tačiau, per savo operatyvinės veiklos laikotarpį, nei vienas lėktuvas nebuvo numuštas.[2]
„SR-71“ nutūpus, kurį laiką niekas negalėdavo prie jo prieiti, nes korpusas nuo trinties į orą būdavo įkaitęs iki apie 300 °C. Aviacijoje naudojami aliuminio lydiniai tokioje temperatūroje nebeatsparūs, todėl korpusas buvo pagamintas iš titano. Titaną šiam lėktuvui pačiame Šaltojo karo įkarštyje „Lockheed Martin" pavyko įsigyti iš Sovietų Sąjungos. JAV pavyko išsaugoti karines paslaptis, taip niekam ir nesužinant, kam panaudojamas nupirktas metalas.
Dėl šiluminio plėtimosi lėktuvas tapdavo sandarus tik įkaitęs ir šalti bakai leisdavo kurą. Todėl lėktuvas pakildavo su nedideliu kuro kiekiu, „apšildavo“ ore, skrydžio metu prisipildydavo degalų ir jau tada skrisdavo į žvalgybą. „SR-71“ misijos buvo tokios slaptos, jog dauguma jų metu surinktų duomenų iki šiol neatskleidžiami.
„SR-71“ naudojo specialius degalus „JP-7", kurie taip pat buvo naudojami kaip šaldymo agentas - cirkuliuodami korpuso aušinimo sistemoje jie buvo naudojami aušinti lėktuvą. Siekiant saugumo, buvo sukurti itin sunkiai užsiliepsnojantys degalai, kurių beveik neįmanoma padegti ne lėktuvo variklyje. Šių degalų savikaina prilygo parduotuvėje parduodamo škotiško viskio kainai ir prisidėdavo prie nemažų (24 000–27 000 JAV dolerių per valandą) jo eksploatavimo sąnaudų.
.jpg)
Lėktuve buvo naudojami sudėtingos konstrukcijos varikliai, kurių darbas iš pradžių buvo valdomas analoginiais kompiuteriais. Šie kompiuteriai ne visada susidorodavo su užduotimi – pasitaikydavo, jog variklis ore užgesdavo, smarkiai sumėtydamas lėktuvą. Vėliau buvo įrengti skaitmeniniai kompiuteriai, kurie užtikrino patikimesnį variklių darbą.
Pamažu susikūrė šiuo lėktuvu besidominčių entuziastų misticizmo ir garbinimo kultas, daugiausia sąlygotas neįprasto jo vaizdo, įspūdingų galimybių ir jį supančios slaptumo skraistės. Plito kalbos, jog tikros „SR-71“ galimybės daug didesnės nei realiai skelbiamos ir niekada nebuvo iš tiesų atskleistos. Pagal viešai skelbimamus duomenis, didžiausias greitis, kuris buvo pasiektas su šiais varikliais, siekė 3,44 Macho. Tačiau pilotai pasakoja, kad yra pasiekę net 3,5 Macho greitį[3]. Lėktuvas galėdavo pakilti iki maždaug 25,9 km aukščio.
Formaliai lėktuvų naudojimas JAV karinėse oro pajėgose buvo nutrauktas 1990 m., o iki 1999 m. keli lėktuvai buvo perduoti NASA, tyrimų tikslams, žvalgybą tęsiant tik iš dirbtinių palydovų. Tačiau tai, kad šie lėktuvai keliskart trumpam buvo grąžinti į rikiuotę ir po to vėl perkelti saugojimui bei tai, kad ilgai ir sėkmingai dirbę, jie oficialiai nebuvo niekuo pakeisti, sukėlė mitą, jog JAV turi ir naudoja kitos kartos maždaug penkis kartus už garsą greitesnius žvalgybinius lėktuvus. Ganduose minimas ir jų kodinis pavadinimas („Aurora“).
XXI a pradžioje Lockheed Martin padalinys "Skunk Works" yra patvirtinęs, kad kuria naują bepilotį lėktuvą "SR-72", kuris galėtų pasiekti iki 6,0 Machų greitį.
Aviakatastrofos ir eksponavimas
redaguoti| JAV KOP numeris | Modelis | Eksponavimo vieta arba likimas |
|---|---|---|
| 61-7950 | SR-71A | Sudužo 1967 m. sausio 10 d. |
| 61-7951 | SR-71A | Pima Air & Space Museum (Davis-Monthan KOP bazė), Tuksonas, Arizonas valstija. Paskolintas NASA, Nr. "YF-12C #06937". |
| 61-7952 | SR-71A | Sudužo 1966 m. sausio 25 d. skrisdamas 3 Machų greičiu. |
| 61-7953 | SR-71A | Sudužo 1969 m. gruodžio 18 d. |
| 61-7954 | SR-71A | Sudužo 1969 m. balandžio 11 d. |
| 61-7955 | SR-71A | Air Force Flight Test Center Museum, Edwards KOP bazė, Kalifornijos valstija |
| 61-7956 | SR-71B | Air Zoo muziejus, Kalamazoo, Mičigano valstija (NASA831) |
| 61-7957 | SR-71B | Sudužo 1968 m. vasario 11 d. |
| 61-7958 | SR-71A | Aviacijos muziejus, Robins KOP bazė, Warner Robins, Džordžijos valstija |
| 61-7959 | SR-71A | KOP ginkluotės muziejus, Eglin KOP bazė, Floridos valstija |
| 61-7960 | SR-71A | Castle aviacijos muziejus, Atwater, Kalifornijos vasltija |
| 61-7961 | SR-71A | Cosmosphere muzijejus, Hutchinson, Kanzaso valstija |
| 61-7962 | SR-71A | Daksfordo aviacijos muziejus, Jungtinė Karalystė |
| 61-7963 | SR-71A | Beale KOP bazė, Marysville, Kalifornija |
| 61-7964 | SR-71A | Strategic Air Command & Aerospace Museum, Ashland, Nebraskos valstija |
| 61-7965 | SR-71A | Sudužo 1967 m. spalio 25 d. |
| 61-7966 | SR-71A | Sudužo 1967 m. balandžio 13 d. |
| 61-7967 | SR-71A | Barksdale KOP bazė, Bossier City, Luizianos valstija |
| 61-7968 | SR-71A | Virdžinijos mokslo muziejus, Ričmondas, Virdžinijos valstija |
| 61-7969 | SR-71A | Sudužo 1970 m. gegužės 10 d. |
| 61-7970 | SR-71A | Sudužo 1970 m. birželio 10 d. |
| 61-7971 | SR-71A | Evergreen aviacijso muziejus, McMinnville, Oregono valstija |
| 61-7972 | SR-71A | Smitsono instituto Steven F. Udvar-Hazy centras, Vašingtono Daleso tarptautinis oro uostas, Chantilly, Virdžinija |
| 61-7973 | SR-71A | Blackbird Airpark, Palmdeilas, Kalifornija |
| 61-7974 | SR-71A | Sudužo 1989 m. balandžio 21 d. |
| 61-7975 | SR-71A | March Field Air Museum, March KOP bazė, Riverside, Kalifornija |
| 61-7976 | SR-71A | National Museum of the United States Air Force, Wright-Patterson KOP bazė, Deitonas, Ohajo valstija |
| 61-7977 | SR-71A | Sudužo 1968 m. spalio 10 d. Kabina eksponuojama Sietlo skrydžio muziejuje. |
| 61-7978 | SR-71A | Sudužo 1972 m. liepos 20 d. |
| 61-7979 | SR-71A | Lackland KOP bazė, San Antonio, Teksaso valstija |
| 61-7980 | SR-71A | Armstrong Flight Research Center, Edwards KOP bazė, Kalifornija |
| 61-7981 | SR-71C | Hill Aerospace Museum, Hill KOP bazė, Ogden, Jutos valstija (buvęs YF-12A 60-6934) |
-
Kuro papildymas. -
Pilotai specialiais kostiumais šalia „SR-71 Blackbird“. -
Piloto kabina (kokpitas).
Charakteristikos
redaguoti
Išnašos
redaguoti- ↑ Prarasti Lockheed SR-71 (angl.)
- ↑ Little, Richard (22 September 2015). „Bye Bye U-2: CIA Legend Allen Predicts End Of Manned Reconnaissance“. Breaking Defense. Nuoroda tikrinta 29 May 2017.
- ↑ Brian Shul, The Untouchables, 1993
Nuorodos
redaguoti
