Kanzasas

Šis straipsnis apie valstiją. Apie upę skaitykite straipsnyje Kanzasas (upė).

Kanzasas (angl. State of Kansas) – 34-oji JAV valstija, esanti Vidurio Vakarų regione, šalies centrinėje dalyje. Sostinė – Topeka. Plotas – 211 tūkst. km².

Kanzasas Kansas
Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5)
Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras	Topeka
Apygardos	105
Oficialios kalbos	anglų
Įkūrimo data	1861 m.
Gubernatorius	Jeff Colyer (R)
Gyventojų (2021)	2 934 582 (34)
Plotas	211 755 km² (15)
- vandens %	0,56 %
Tankumas (2021)	14 žm./km² (40)
Aukščiausia vieta	Saulėgrąžos kalnas (1232 m)
ISO 3166-2	US-KS
Tinklalapis	kansas.gov
Vikiteka	KanzasasVikiteka

Pavadinta pagal Kanzaso upę, gavusią vardą nuo indėnų kanzų.

Istorija

1541 m. ispanų tyrinėtojas Fransiskas de Koronadas laikomas pirmuoju europiečiu, aplankiusiu Kanzaso valstiją. 1682 m. prancūzų tyrinėtojas Renė-Roberas Kaveljė pareiškė Prancūzijos teises į žemes. 1763 m. žemės perleistos Ispanijai, 1800 m. perleistos atgal Prancūzijai. 1803 m. teritorija įtrauktą į Luizianos pardavimą ir atiteko JAV. Teritorijas 1803 m. ištyrė Luisas ir Klarkas, Stivenas Longas. 1827 m. įkurta pirmoji kolonistų gyvenvietė – Fort Livenvortas.

JAV valstija paskelbta nuo 1861 m. sausio 29 d.

Geografija

Paviršius – kalvota lyguma. Rytuose, Misūrio slėnyje, paviršius žemiausias. Einant į vakarus paviršius palaipsniui kyla – Centrinės lygumos pereina į Didžiąsias lygumas ir Uolinių kalnų paribius. Ties vakarine siena su Koloradu yra aukščiausias Kanzaso taškas – nežymi pakiluma, vadinama Saulėgrąžų kalnu (1231 m).

Kanzaso žemėlapis

Valstijai būdingas žemyninis vidutinių platumų klimatas. Sausio vidutinė temperatūra pietryčiuose laikosi ties +1 °C, šiaurėje nuo –2 iki –3 °C, liepos – nuo +24 °C (šiaurės vakaruose) iki +27 °C (viduryje ir pietuose). Kritulių iškrinta nuo 410–510 mm (vakaruose) iki 860–1020 mm (rytuose). Vasarą dažnos sausros. Pasižymi didelėmis audromis, krušomis, dažnais tornadais.

Šiaurės rytiniu pakraščiu teka Misūris, bet pagrindinės valstijos upės yra pastarojo intakas Kanzasas (su Repablikanu, Big Blu Riveriu, Smoki Hilu, Solomonu) ir Misisipės intakas Arkanzasas (su Simaronu, Verdigrisu, Niošu). Nors natūralių ežerų valstijoje mažai, tačiau apstu tvenkinių.

Kanzasas. Konzos prerijos

Kultūriniai kraštovaizdžiai ties Baštonu

Audra Kanzase

Trojos miestelis Kanzase

Vidurinėje ir vakarinėje dalyje vyrauja kaštonžemiai, rytuose – derlingi juosvažemiai. Miškai užima 4,7 % Kanzaso teritorijos. Valstijoje paplitę topoliai, taip pat ąžuolai, graikiniai riešutmedžiai ir klevai. Plyti prerijos, dabar daug kur išdirbtos.

Saugomų teritorijų nedaug. Saugomos šlapynės (Kiviros), natūralios prerijos (Simarono, Didžiojo Baseino, Aukštažolių Prerijų draustiniai), geologiniai dariniai (Grybo uola ir kt.).

Gyventojai

2021 m. etninė sudėtis:

• baltieji – 74,7 % (daugiausia vokiečių, airių, anglų, prancūzų, škotų, olandų, švedų kilmės)
• lotynoamerikiečiai – 12,7 % (daugiausia meksikiečiai)
• afroamerikiečiai – 6,2 %
• azijiečiai – 3,2 % (filipiniečiai, kinai, korėjiečiai, indai, vietnamiečiai)
• indėnai – 1,2 % (ajovai, kikapai, potavatomiai, saukai, foksai)

Didžiausi miestai

2020 m. duomenys

• Vičita (397,5 tūkst. gyv.)
• Overland Parkas (197,2)
• Kanzas Sitis (156,6)
• Oleitis (141,2)
• Topeka (126,6)
• Lorensas (94,9)
• Šoni (67,3)
• Leneksa (57,4)
• Manhatanas (54,1)

Ekonomika

Kanzasas daugiausiai yra žemės ūkio valstija. Gamyba ir paslaugos pranoko žemės ūkį pelnu, bet jis vis dar lieka svarbus valstijos ekonomikoje. Valstija yra didžiausia kviečių augintoja šalyje, bei viena iš didžiausių sorgų ir kukurūzų tiekėjų. Mėsinė gyvulininkystė.

Dvi pagrindinės valstijos pramonės šakos yra transporto ir kompiuterinė įranga. Kitos svarbios pramonės šakos yra naftos ir anglių produktai. Valstija yra viena iš didžiausių žaliavinės naftos gamintojų ir turi didelius gamtinių dujų, bei helio telkinius.