Mikalojus IV
lot. Nicolaus IV, it. Niccolò IV
191-asis Popiežius
Gimimo vardas Girolamo Masci
Gimė 1227 m. rugsėjo 30 d.
Liscianas
Mirė 1292 m. balandžio 4 d. (64 metai)
Roma
Tautybė italas
Popiežių herbas
Popiežių herbas
191-asis Popiežius
Išrinktas 1288 m. vasario 15 d.
Baigė 1292 m. balandžio 4 d.
Pirmtakas Honorijus IV
Įpėdinis Celestinas V
Vikiteka Mikalojus IV

Mikalojus IV (lot. Nicolaus IV, tikroji pavardė Girolamo Masci, 1227 m. rugsėjo 30 d. Liscianas prie Ascoli Piceno1292 m. balandžio 4 d. Roma) – 191-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (1288 m.).

Biografija

redaguoti

Pranciškonas, 12741279 m. ordino generolas, Šv. Bonaventūro įpėdinis. 1278 m. kardinolas, 1281 m. Palestrinos (netoli Romos) vyskupas. Buvo popiežiaus patarėjas, vykdė jo diplomatines misijas 1272 m. Bizantijoje ir 1278 m. Prancūzijoje. Išrinktas popiežiumi siekė Anžu dinastijos valdovams grąžinti Siciliją. 1289 m. Karolį II Anžu vainikavo Neapolio ir Sicilijos karaliumi. 1291 m. saracėnams užėmus Akko, paskutinį krikščionybės centrą Palestinoje, nesėkmingai bandė suvienyti Tamplierių ir Joanitų ordinus, surengti kryžiaus žygį į Šventąją Žemę. Pradėjo krikščioniškąsias misijas Kinijoje, rėmė misijas Balkanuose (Albanija, Serbija, Bosnija) ir Artimuosiuose Rytuose. Bule „Coelestis altitudo“ 1289 m. nustatė pusę Apaštalų Sosto pajamų skirti kardinolų kolegijai. Globojo menus, pasirūpino perstatyti ir išpuošti Laterano Šv. Jono ir Švč. Mergelės Marijos Didžiąją (Santa Maria Maggiore) bazilikas Romoje.[1]

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas
Popiežius
Honorijus IV
  Popiežius
Mikalojus IV

1288-1292
Įpėdinis
Popiežius
Celestinas V

Šaltiniai

redaguoti
  1. Mikalojus IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 79 psl.

Nuorodos

redaguoti