Martynas V

Martynas V lot. Martinus V
206-asis Popiežius

Gimimo vardas	it. Oddo di Colonna
Gimė	1368 m. Genazzano, Italija
Mirė	1431 m. vasario 20 d. (~63 metai)
Palaidotas (-a)	Laterano Šv. Jono bazilika, Roma
Tautybė	italas


206-asis Popiežius
Išrinktas	1417 m. lapkričio 11 d.
Baigė	1431 m. vasario 20 d.
Pirmtakas	Grigalius XII
Įpėdinis	Eugenijus IV

Vikiteka	Martynas V

Martynas V (lot. Martinus V, tikroji pavardė Oddo di Colonna, 1368 m. Genazzano vietovėje, šalia Romos – 1431 m. vasario 20 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1417 m. lapkričio 11 d. iki mirties.^[1]

Biografija

Gimė kilmingoje šeimoje. Studijavo teisę Perudžos universitete. Dirbo Romos kurijoje. Popiežius Urbonas VI jį paskyrė apaštališkuoju protonotaru, o popiežius Inocentas VII – 1405 m. kardinolu. Dalyvavo 1409 m. surengtame Pizos susirinkime, kuriame palaikė antipopiežių Aleksandro V ir Jono XXIII rinkimus. Kitame – Konstanco susirinkime 1417 m. lapkričio 11 d. vienbalsiai buvo išrinktas naujuoju ir vieninteliu teisėtu popiežiumi bei išvyko į Italiją.

Popiežiaus vardas

Išrinkus O. di Colonna naujuoju popiežiumi, jis pasirinko Martyno vardą, nes tą dieną buvo minimas šventasis Martynas Turietis.^[2] Tačiau iki šio išrinkimo laikyta, kad Martyno vardą jau turėjo popiežiai Martynas II ir Martynas III, nors jų tikrieji vardai buvo Marinas I ir Marinas II. Siekiant išvengti tolimesnės painiavos, popiežiams Martynui IV ir Martynui V palikta esama numeracija, nors faktiškai jie yra, atitinkamai, Martynas II ir Martynas III.

Pontifikatas

1420 m. kovo 1 d. paskelbė bulę, kuria buvo pradėtos kovos su husitais Bohemijoje. Tik 1420 m. lapkritį grįžo į Romą, kurią iki tol kontroliavo italų kondotjeras Braccio da Montone. Įgyvendino Konstanco susirinkimo nutarimus, kuriais buvo schizmos metu priimti dekretai dėl bažnyčių privilegijų, reformavo popiežiaus kurijos darbą, sustiprino Popiežiaus valsybę ir visos Bažnyčios įtaką, pradėjo derybas dėl unijos su Konstantinopolio patriarchu. Taip pat uždraudė žydų pogromus, skyrė daug dėmesio Romos pastatų ir tiltų atstatymui. 1418 m. tarpininkavo Lietuvos didžiosios kunigaikštytės ir Lenkijos paliauboms su Vokiečių ordinu. 1421 m. patvirtino Medininkų vyskupiją, parašė laiškų Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, ragindamas nutraukti ryšius su husitais. Tai pat Jogailai 1421 metais yra parašęs laišką, kuriame paminėjo savo kraujo giminystės saitus su Lietuvos Didžiaisiais Kunigaikščiais: "Mūsų pačių šeima Colonna, iš kurios mes gimę pagal kūną, mus saisto giminystės ryšiais. "; „Nos quoque cum nostra prosapia de Columna, ex qua carnaliter nati sumus, obstrinxisti vinculo affinitati / sont sorties d’une même tige“.^[3]

Šaltiniai

↑ Algirdas Jurevičius. Martynas V (Martinus V). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 352 psl.
↑ „Pope Martin V“ // „Catholic Encyclopedia“, 1913, t. 9 s:en:Catholic Encyclopedia (1913)/Pope Martin V
↑ Histoire du Concile de Constance, tirée principalement d’auteurs qui ont assisté au Concile. 1714. Amsterdam. 539 psl. https://archive.org/details/histoireduconcil00lenf

Nuorodos

Sąrašas:Popiežiai

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas Popiežius Grigalius XII	Popiežius Martynas V 1417-1431	Įpėdinis Popiežius Eugenijus IV

[1] Algirdas Jurevičius. Martynas V (Martinus V). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 352 psl.

[CatholicEncyclopedia1913_PopeMartinV-2] „Pope Martin V“ // „Catholic Encyclopedia“, 1913, t. 9 s:en:Catholic Encyclopedia (1913)/Pope Martin V

[3] Histoire du Concile de Constance, tirée principalement d’auteurs qui ont assisté au Concile. 1714. Amsterdam. 539 psl. https://archive.org/details/histoireduconcil00lenf

[1]

[2]

[3]