Kodrai

Kodrai (rumun. Codru) – aukštuma Moldavijoje, esanti tarp Reuto ir Pruto upių. Kodrais taip pat vadinamas miškas, augantis šioje aukštumoje.

Kodrai šalia Dolnos kaimo

Aukštis – iki 430 m, ilgis – 100 km. Kodrai sudaryti iš jūrinių ir žemyninių mioceno nuogulų – molių, mergelių, klinčių, smėlių, smiltainių ir kvarteto liosų. Reljefas sudėtingas, kalvotas, erozonis, paviršius išraižytas giliais upių slėniais, raguvomis, griovomis. Susidarę nuošliaužos ir karstai.

Korduose auga daugiau nei 1000 rūšių augalų. Aukštikalnė apaugusi miškais (bukais, ąžuolais, skroblais ir kt.). Natūrali augmenija, palyginus su kitomis Moldavijos sritimis, yra žymiai geriau išsilaikiusi. Sutinkama ir pievų augmenija. Aukštumos papėdėje yra laukų ir vynuogynų. Kodrai yra gana vaizdingi, supanti aplinka primena priekalnių reljefą. Dėl to XIX a. pabaigoje, Vasilijus Dokučajevas, lankydamasis Besarabijoje, Kodrus pavadino „Besarabijos Šveicarija“.

Kodruose galima išskirti du gamtinius rajonus:

• Šiaurinis, su aukštesniu reljefu ir drėgnesniu klimatu. Čia auga vidurio Europos tipo plačialapiai miškai. Išlikę nedideli bukų miškai. Pievų augmeniją sudaro daugiausiai įvairiažoliai varpiniai augalai.
• Pietinis rajonas yra 300–390 m aukštyje virš jūros lygio. Centrinėje ir pietinėje šio rajono dalyse auga pūkuotasis ąžuolas ir kitos rūšys. Pietiniai Kodrai – mažiau išsivysčiusi Moldavijos dalis, kurioje žemės ūkio paskirties žemė sudaro 53,5 %, ariama – 29 % teritorijos.

Kodruose įsteigtas Kodrų draustinis.

Nuorodos

• «Moldavijos Kodrai» atliekama Nadeždos Čepragi