Kapitalas (lot. capitale – ištekliai, turtas)[1] – ekonominiai, finansiniai ištekliai, investuojami į prekių ir paslaugų gamybą. Kapitalą sudaro ekonominiai ištekliai, sukurti žmogaus, naudojami gamyboje ir greitai nesunaudojami (skirtingai nuo žaliavų). Apima gamybos priemones (pastatus, įrenginius, transporto priemones ir pan.). Intelektinis kapitalas, kuris per žmogiškuosius išteklius dažniausiai su kitomis gamybos priemonėmis naudojamas pelnui gauti (patentai, licencijos, technologijos ir kt.). Finansiniai ištekliai aprėpia pinigines lėšas, finansinius įdėjinius (investicijas į vertybinius popierius ir kt.).[2][3]

Žanas Baptistas Sėjus, vienas iš klasikinės mokyklos atstovų, savo gamybos veiksnių teorijoje teigė, kad vertę kuria gamybos procese dalyvaujantys 3 gamybos veiksniai – darbas, kapitalas ir žemė. Jų dėka atsiranda pagrindinės pajamų formos: darbo užmokestis (darbininkų pajamos), pelnas (įmonininkų pajamos), renta (žemės savininkų pajamos).[4] Davidas Rikardas ypač pabrėžė žemės ir kapitalo skirtumus. Pastarąjį apibūdino kaip žmogaus pagamintas gamybos priemones. Žemė, anot jo, pirminis, nesibaigiantis dirvožemio syvų šaltinis. Šiuolaikinėje ekonomikos teorijoje skirtis tarp gamtinių išteklių, žaliavų ir kapitalo išnyko.[5]

Išnašos

redaguoti
  1. „Capital“. www.etymonline.com. Nuoroda tikrinta 2020-10-28.
  2. Vainienė, Rūta. „Kapitalas“. Verslo žinios (Ekonomikos terminų žodynas). Nuoroda tikrinta 2020-10-28.
  3. Kapitalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  4. Gamybos veiksniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
  5. „Capital“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2020-10-28.