Efeso susirinkimas
Efezo susirinkimas – trečiasis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas įvykęs 431 m. Efese.[1]
Susirinkimą sušaukė Bizantijos imperatorius Teodosijus II, kad išspręstų kai kuriuos klausimus, susijusius su nestorianizmu, kurio pavadinimas kilęs nuo tuometinio Konstantinopolio patriarcho Nestorijaus vardo. Nestorijus teigė, kad Marija neturėtų būti vadinama Dievo Gimdytoja (gr. Θεοτόκος), nes pagimdė tik žmogiškąją Jėzaus Kristaus prigimtį (ir tik ši prigimtis vėliau mirė ant kryžiaus). Dėl to buvo siūloma Mariją vadinti Kristaus Gimdytoja (gr. Χριστοτόκος). Tam nepritarė Aleksandrijos patriarchas Šv. Kirilas Aleksandrietis, kuris Nestorijaus mokslą pasmerkė ir jį ištrėmė.
Susirinkimas turėjo prasidėti 431 m. birželio 7 d., bet buvo laukiama Sirijos vyskupų, vadovaujamų Antiochijos patriarcho Jono ir popiežiaus Celestino I legatų. Tačiau birželio 22 d. susirinkimas buvo pradėtas be jų (buvo praėję jau šešiolika dienų nuo to laiko, kai Jonas Antiochietis pranešė, kad atvyks už penkių ar šešių dienų). Per patį pirmąjį posėdį (jam pirmininkavo Kirilas Aleksandrietis, o Nestorijus neatvyko) buvo perskaityti Kirilo laiškas Nestorijui (pripažintas atitinkančiu Nikėjos tikėjimą), Nestorijaus atsakymas (vienbalsiai aklamacija pripažintas eretišku), Celestino I laiškas, įpareigojantis Kirilą ekskomunikuoti Nestorijų, dar daugelis Bažnyčios Tėvų raštų, liudijančių, kad „Dievo Gimdytoja“ yra tradicinis Marijos titulas. Posėdis baigėsi Nestorijaus atstatydinimu. Pastarąjį nutarimą pasirašė 198 vyskupai (vėliau pasirašė ir daugiau).
Po kelių dienų atvykę Sirijos vyskupai susibūrė į savo susirinkimą, kuris pasmerkė Kirilą Aleksandrietį.
Liepos 10 d. (atvykus popiežiaus legatams) įvyko antrasis susirinkimo posėdis. Jame legatai perskaitė popiežiaus laišką, raginantį susirinkimą įvykdyti anksčiau (jau perskaitytame laiške Kirilui) priimtą nuosprendį.
Per trečiąjį susirinkimo posėdį, vykusį liepos 11 d., legatai formaliai popiežiaus vardu patvirtino pakartotinai perskaitytą pirmajame posėdyje priimtą nuosprendį.
Per ketvirtąjį posėdį (liepos 16 d.) buvo pateiktas rašytinis protestas prieš Jono Antiochiečio susirinkimą.
Per penktąjį posėdį (liepos 17 d.) Jonas Antiochietis ir jo susirinkimas buvo ekskomunikuoti. Laiškuose imperatoriui ir popiežiui susirinkimas tvirtino, kad jame jau dalyvauja 210 vyskupų.
Šeštojo posėdžio pabaigoje buvo uždrausta kurti ar skelbti kitus tikėjimo išpažinimus, nei Nikėjos tikėjimo išpažinimas. Viena iš šio nutarimo interpretacijų – draudžiama skelbti tikėjimo išpažinimus, kurie prieštarauja Nikėjos tikėjimo išpažinimui.
Paskutiniojo, septintojo, posėdžio (kaip spėjama, vykusio liepos 31 d.) metu buvo priimti keli kanonai.
Nestorijaus šalininkai atsiskyrė nuo Bažnyčios ir pradėjo savo idėjų platinimą misijų metu.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Algirdas Bimbiris. Efeso susirinkimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 318 psl.
- Philip Hughes „The Church in Crisis: The History of the General Councils: 325–1870“, Notre Dame du Lac, 1960 [1] Archyvuota kopija 2007-10-08 iš Wayback Machine projekto.
- Josef Lenzenweger, Peter Stockmeier, Karl Amon, Rudolf Zinnhobler „Katalikų Bažnyčios istorija“, „Katalikų pasaulis“, Vilnius, 1996, ISBN 9986-04-054-X
- „Catholic Encyclopedia“, 1917, straipsnis „Council of Ephesus“ [2]