Derliaus nuėmimo talkos Tarybų Sąjungoje

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Derliaus nuėmimo talkos Tarybų Sąjungoje (Tarybinės rudens talkos) – TSRS gyvavimo metu buvusios talkos derliui valstybiniuose ūkiuose nuimti. Į kolūkius ir tarybinius ūkius padėti kolūkiečiams nuimti derlių buvo siunčiami miesto gyventojai, dažniausiai studentai, mokiniai, valstybinių įstaigų darbuotojai ir armijos daliniai. Tai sudarydavo apie 10 % visų TSRS gyventojų. Net jeigu kaimuose buvo renkamas kitas derlius (runkeliai, morkos, kopūstai), rudeniniai darbai vis tiek vadinosi „bulviakasiu“ (rus. картошка).

Vasaros darbai vadinosi „kolūkis“, daug rečiau „tarybinis ūkis“, net jei reikėjo dirbti tarybiniame ūkyje. Bulviakasio dalyviams buvo išsaugoma visa alga, stipendija ir net išmokėdavo nedidelį piniginį priedą. Taip pat buvo dirbama ir vaisių bazėse. Bendrai tokios pareigos pildymas vadinosi „atidirbimu“.

Ekonominės priežastys

Tarybinės rudens talkos, derliaus nuėmimas (rus. Картошка (сбор урожая)) turėjo didelių ekonominių priežasčių: suprastėjus kolūkiečių darbo disciplinai ir nuolat stingant derliaus nuėmimo technikos, surinkti visą derlių buvo neįmanoma. Taip pat nuolat trūkstant darbo jėgos praktiškai nebuvo galima pasamdyti sezoninių darbuotojų.

Siunčiant iš tų pačių valstybinių ar mokyklinių įstaigų į tuos pačius kolūkius ar tarybinius ūkius rinkti derliaus jie pradėti vadinti šefuojamais.

Talkos eiga

Darbas bulviakasyje galėjo būti trumpas (vienai išeiginei), ar ilgas (keletą savaičių). Antru atveju miestiečiams buvo suteikiamas trumpalaikis gyvenamasi plotas (pionierių stovyklos korpusas). Darbuotojai buvo maitinami kaimo valgykloje pusryčiais, pietumis ir vakariene. Darbo diena prasidėdavo 8 valandą ryto, baigdavosi - 5 val. vakaro (vidurdienį - pietų pertrauka).

Kiekvienam darbininkui buvo išskiriama lauko dalis, pavyzdžiui, lysvės, kuris jas turėjo apdirbti. Dažnai buvo dirbama poromis, nes taip buvo lengviau pripilti maišus bulvėmis. Buvo nustatomos normos, tačiau „realios“; tokios, kurias buvo galima įvykdyti. Darbininkai darbo metu tarpusavyje kalbėdavosi. Vakarais turėdavo nemažai laisvo laiko, tai prisigalvodavo įvairių pramogų.

Kontroliuoti tvarką buvo paskiriamas atskiras žmogus iš kompartijos, komjaunimo; taip pat (arba) koks nors mokytojas ar dėstytojas. Atsakinga asmuo tiesiog prižiūrėjo, kad būtų laikomasi disciplinos. Kartu su kolūkio vadovais jis (pa)skirstydavo darbą. Kartais - ir pats dirbdavo. Piktybiškai vengiantys darbo talkininkai būdavo veikiami moraliai ar net finansiškai. Kraštutiniais atvejais, pvz., studentai netgi galėjo prarasti stipendiją.

Dalį iš nuimto derliaus (pvz., kopūstų, bulvių maišą) kartais talkininkai pasiimdavo ir sau (t. y. „vogdavo“). Patikrinus ir įkliuvus grėsė bauda, papeikimas ar net išmetimas iš aukštosios mokyklos (instituto).