Berznykas[1] (arba Beržininkai (pasen.), lenk. Berżniki) – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 7 km į pietryčius nuo Seinų ir apie 109 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės, prie senojo kelio Seinai-Gardinas, 10 km nuo Seinų, 3,5 km nuo Lietuvos sienos.

Berznykas
lenk. Berżniki
Berznyko bažnyčia
Berznykas
Berznykas
54°05′00″ š. pl. 23°27′00″ r. ilg. / 54.08333°š. pl. 23.45000°r. ilg. / 54.08333; 23.45000 (Berznykas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Seinų apskritis
Valsčius Seinų valsčius
Meras Andžejus Voinovskis, lenk. Andrzej Wojnowski
Gyventojų (2005) 320
Pašto kodas PL 16-500
Vikiteka Berznykas
Bažnyčios interjeras

Į Berznyko sudėtį įjungti Didžiosios ir Mažosios Liškiavos kaimeliai.[2] Valsčiaus keliai: Berznykas – Beržalapiai, Berznykas – Berznyko Palivarkas ir Berznykas – Dubava. XXI a. pradžioje buvo atstatytas senovinis kelias iš Berznyko į Seirijus. 2007 m. gegužės 1 d. buvo atidarytas valstybinės sienos perėjimo punktas Berznykas – Kapčiamiestis, kuris veikė iki Šengeno sutarties įsigaliojimo. XVI a. susiformavusi miestelio aikštė, XIX a. viduryje statytos medinės varpinės, tuo pačiu metu įrengtas bažnyčios šventorius su vartais ir dviem medžio-mūro koplytėlėmis. XX a. pr. medinė klebonija. Katalikų kapinės su 1846 m. statyta koplyčia. Pirmojo pasaulinio karo laikų kapinės (153 vokiečių ir 358 rusų karių kapai).[3] Berznyko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia. 2001 metais pastatytas granitinis paminklas su Virtuti Militari kryžiumi, primenantis 1920 m. rugsėjo 22-23 d. kautynes. Paminklas, skirtas 1944 metais žuvusių dvidešimties civilių lenkų atminimui. Paminklas lietuvių kariams, kritusiems 1920 m. rugsėjo 22-23 d. mūšiuose. Valstybės saugomas 18 m aukščio uosis, augantis iškart už kapinių. Paštas, kaimo ambulatorija. Upė Kunia. Kaime yra Berznyko žydų kapinės. Kaime veikė Kapčiamiesčio-Berznyko pasienio punktas.

Apylinkės

redaguoti

Šalia Berznyko plyti Pilvio, Kieliko, Ilgelio ir Gailieko ežerai. Važiuojant keliu į Seirijus, netoli Berznyko, kairėje pusėje dunkso moreninė kalva Totorkalnis (138,9 m virš jūros lygio). Pasak padavimo, čia vyko lietuvių karių mūšis su totoriais. Prie kelio į Kapčiamiestį yra kalva, vadinama Kartuvių kalnu (lenk. Kartwia Góra, 142,3 m virš jūros lygio).

Istorija

redaguoti

Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1447 m. įkurta Berznyko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo parapija. 1524 m. minimas Periamo girios vietininko Mikalojaus Paco įkurtas Berznyko dvaras. Karalienės Bonos Sforzos įsakymu 15471557 m. pastatytas Berznyko miestas 1560 m. jau turėjo 70 namų. Tuo metu Mykolas Pacas pastatydino pirmąją bažnyčią. 1559 m. suteiktos Magdeburgo teisės. Prie dvaro veikė spirito varykla, malūnas, plytinė. Po XVII a. karų greta lietuvių Berznyke ėmė kurtis žydai, mozūrai, sentikiai rusai. Iki 1795 m. Berznykas priklausė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Trakų vaivadijai, vėliau Prūsijai, 1816 m. atiteko Rusijos imperijos valdomai Lenkijos karalystei. Nuo 1837 m. įėjo į Augustavo, vėliau į Suvalkų guberniją. 1833 m. pastatyta Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. 18561864 m. Berznyke gyveno C. Akordas. 1863 m. birželio 25 d. Felikso Koliškos, V. Hlaskos ir L. Čempinskio sukilėlių būriai ties Berznyku buvo susirėmę su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1895 m. panaikintos miesto teisės. Kaime mirė vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius (1744–1803), išleidęs keletą pamokslų, kai kuriuos jų išvertęs į lietuvių kalbą.

1920 m. lenkų kariškiai be teismo Berznyko miške sušaudė majorą Ramanauską, eilinį Vaitkevičių ir nežinomą kunigą. Jų palaidojimo vieta nežinoma. 1920 m. rugsėjo 22 d. čia įvyko didelės Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kautynės. Lietuviai gerokai gausesnių lenkų jėgų buvo priversti trauktis, tačiau tolesnis lenkų puolimas buvo sustabdytas. Berznyko kapinėse palaidoti lietuvių kariai: leitenantas Petras Saldukas iš Kalvarijos, švėkšniškis Tadas Geležinis, vilkijietis Kazys Liutinskas, klovainiškis Silvestras Petkevičius ir Abraomas Zibermanas. Kaimo apylinkėse yra ir daugiau karių kapinių bei pavienių Lietuvos savanorių kapų, kuriuos prižiūri vietos lietuviai. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą kaime gyveno 403 gyventojai, iš kurių 388 lenkai, 6 gudai ir 9 lietuviai.[4]

1976 m. liepos 1 d. Berznyko valsčius buvo panaikintas, o Berznykas kartu su kitais kaimais prijungtas prie Seinų valsčiaus.[5] 19751998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1797 m. ir 2005 m.
1797 m. 1827 m. 1880 m. 1921 m.sur. 2001 m. 2005 m.
334 464 729 373 281 320

1797 m. miestelyje buvo 69 namai.

Lietuviai

redaguoti

Berznykas, kaip ir Seinai, ilgą laiką įėjo į lietuvių kalbos arealą. Miestelio pavadinimas yra sūduviškos (jotvingiškos) kilmės. Iki XX a. pradžios dauguma parapijiečių (apie 6000 žmonių) buvo lietuviai, bet dėl dvaro, bažnyčios ir lenkiškos mokyklos įtakos gyventojai ėmė sparčiai lenkėti. Lietuvių reikalavimu 1904 m. bažnyčioje pamaldas imta laikyti lietuviškai ir lenkiškai, tačiau lietuviai lenkų ir sulenkėjusiųjų iš bažnyčios buvo jėga išvaryti, 18 jų sužeista. Po šių įvykių bažnyčia 3 m. buvo uždaryta. Oficialiais lenkų statistikos duomenimis, 1921 m. Berznyko valsčiuje buvo 491 lietuvis.

Iki 1888 m. kaime mokytojavo lietuvių rašytojas Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis. 1988 ir 1989 m. į Berznyko apylinkes buvo surengtos lietuvių kalbininkų ekspedicijos.[6]

Aplinkinės gyvenvietės

  Dvarčėnai 4 km Aradnykai 5 km  
SEINAI 10 km
     
     
     
Zelva 7 km

Turizmas

redaguoti

Per kaimą eina Lenkijos turizmo ir kraštotyros draugijos rekomenduojamas

Literatūra

redaguoti
  • J. Bacewicz. Podstawy wiedzy regionalnej ziemia suwalska.
  • W. Batura. Szlakami Południowej Suwalszczyzny.
  • I. W. Baturowie. Po ziemi Augustowskiej.
  • S. Maciejewski. Po ziemi Suwalskiej.
  • S. Maciejewski. Szlakami Północnej Suwalszczyzny.
  • L. Terlikowski. Gmina Berżniki powiatu suwalskiego. Kresy w oczach oficerów KOP. Katowice 2005. p. 39-52.

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti